465(138) Iselin C. Hermann „Skubus paštas“

465(138) Iselin C. Hermann „Skubus paštas“

Iselin C. Hermann „Skubus paštas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: „savaitgalio knyga“ – tokia serija po sparneliu priglaudė šį laiškų romaną. Nežinau kiek pas žmones trunka savaitgaliai, bet aš nepersistengdama įveikiau per pusvalandį. Nes nėra čia daug teksto, oi nėra.

Laiškų, susirašinėjimų knygos man labai patinka. Nes gi jau ne kartą sakiau, kad visi rimtesni (omg tikrai tikrai) manieji santykiai yra prasidėję vienokia ar kitokia susirašinėjimo forma. Va taip va. O pati istorija baisi. Nors naivūs jauni žmogeliukai galėtų pasimokyti šio bei to.

Oficialiai„Skubus paštas“ – tai laiškų romanas, šiek tiek stebinantis šiais elektroninio pašto, faksų ir nuolatinio skubėjimo laikais. Neišvengiamai prie savo atomazgos artėjanti istorija kupina romantikos ir palaipsniui augančios aistros tarp dviejų visiškai nepažįstamų žmonių, kurie mano viską žinantys vienas apie kitą. Jųdviejų pažintis, virtusi erotišku, aistringu susirašinėjimu, troškimu mylėti ir būti mylimiems, gali turėti tik vieną pabaigą. Tik ar jai pasiruošę abu veikėjai? 

Puslapių skaičius: 132
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 10 08

4 mintys apie “465(138) Iselin C. Hermann „Skubus paštas“

  1. Skaičiau ją prieš kelis metus. Tikslių detalių jau net nepamenu, bet kiek pamenu, tai visai nebloga knyga :)

  2. Knygelytė. Normaliai sumaketuota kaži ar 40psl temptų. Bet šiaip tai gera. Pabaiga sukelia pasipiktinimą.

  3. Gera knyga. Man knygos yra arba š, arba super, po kurių lieka geras jausmas, įkvėpimas. Šita įkvėpė. Atrodo, skaitai ir stebiesi…kaip gi, žmonės rašo vieni kitiems tikrus, popierinius laiškus! Popieriuje, rašikliu, paskui sulanksto, deda į voką, neša į paštą…kiek atiduota laiko, šilumos šiam veiksmui! Kokie atidūs, neskubrūs, gilūs laiškai! Juk dabartiniame amžiuje mes viską suprimityviname- labas, ka tu? Kur jau ten dėstyti savo mintis, apmąstymus…O čia, paskaičius, siela atsigauna, dieve kaip gaila, kad turbūt jau popiwriniai laiškai išėjo iš mados nebegrįžtamai…o su jais- tikras nuoširdumas, neskubus dėmesys, atidumas kiekvienam žodžiui….
    Žodžiu, puiki knyga, tik pabaiga kraupi, galėjo jis jai ir prisipažint….ech.

  4. Ieva, koks keistas komentaras. Mano gyvenime laiškai niekur neišėjo, net daugiau jų nei kokioje paauglystėje buvo. Ir kas kaltas, kad nebesidomit žmonėmis? Tikrai ne popierius ir rašiklis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.