586(6) José Saramago "Kai mirtis nusišalina"

José Saramago “Kai mirtis nusišalina”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Kas nutinka kai neaprašau knygos vos ją perskaičiusi? Nieko nenutinka, tik atsiranda grėsmė pamiršti, kad skaičiau. Tad kelias dienas užtempiau ir vos atsiminiau :). O tam gi Šiukšlynėlį ir rašau, kad prisiminčiau kada ir ką skaičiau.
2 ši knyga gauna už tai, kad truputį nusibodo pabaiga. Taip įdomu buvo iki violončelininko! Na suprantu, kodėl jis ten atsirado ir kam jo reikėjo, bet dėl supratimo tai įdomiau nepasidaro.
Šią knygą rekomenduočiau ypatingai bijantiems mirties. Žinau tokio. Labai vaizdžiai parodyta, kas gi nutiktų jei žmonės nustotų mirti, bet (!!!) nenustotų senti, sirgti, gulėti komoje, susižaloti ir pan. Žmonėms nemirtingumas atrodo siekiamybė, jie  tada įsivaizduoja, kad būtų kaip supermenas. Žaizdos užgyja per penkias minutes ir toliau sau lakstai. Saramago parodė kiek kitokį nemirtingumą. Privertė susimastyti, kad mirtis yra natūralus ir teigiamas dalykas. Žinoma, kai smogia ne per jauname amžiuje :).
Oficialiai: Romanas „Kai mirtis nusišalina”, prasidedantis sakiniu „Kitą dieną niekas nemirė“, kelia esminį filosofinį klausimą – kas būtų, jei vieną gražią dieną nebeliktų mirties? Taip ir nutiko knygoje aprašytoje šalyje – pasipiktinusi žmonių nedėkingumu, pirmąją naujųjų metų dieną mirtis paskelbė neterminuotą streiką, ir nuo to laiko niekas nebemirė!Toks staigus pokytis, be abejonės, pasėjo siaubą ir sumaištį tarp politikų, religinių lyderių, laidotuvių biurų savininkų ir gydytojų, bet žmonės linksminosi ir šoko gatvėse.
Knygos puslapių skaičius: 216
Knyga nuosava.
Perskaityta 2013 11 24

2Comments

Add yours

+ Leave a Comment