603(23) Charlaine Harris "Nei gyvas, nei miręs"

Charlaine Harris “Nei gyvas, nei miręs”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Tai buvo priešpaskutinė serijos knyga. Tai suvokus, vos ne ašaros kaupiasi, tarsi mylimasis ruoštųsi palikti. Juokauju šiek tiek. Knyga buvo ištemptoka ir kiek nobodoka, bet vos tik prasidėjo įdomybės – baigėsi. Spaudžiau mygtuką “toliau” (taip, nors mano e-skaityklės ekranas liečiamas, bet aš kažkodėl puslapių pervertimui mieliau naudoju mygtukus), o to toliau ir nebebuvo. Todėl, kad ir kaip norėčiau skaityti Keplerio naują detektyvą apie Joną Liną, visgi skaitysiu paskutinę dalį angliškai.
Paskutinė dalis prasideda padėkomis ir autorės atsisveikinimais. Ai, kažkoks liūdesys. Na, o šioje knygoje man trūko laimės. Sukei taip nesisekė, kad ir kaip ji stengėsi pasikelti sau nuotaiką. Nėra meilės, nėra ir laimės. Aš jau žinau su kuo ji pasiliks pabaigoje (negi galvojat, kad neatsiverčiau paskutinio paskutinės knygos puslapio?), spaudžiu dešinę autorei ir einu skaityt.
Oficialiai: Vampyrų vakarėlyje mirė mergina ir atrodo, kad prie to prisidėjęs Sukės vampyriškasis sutuoktinis Erikas. Juo netiki ne tik policija, bet ir Sukė. O kaip galėtų – juk pati sugavo geriantį aukos kraują kelios akimirkos prieš merginos žūtį. Vis dėlto klausimų yra, pavyzdžiui, kodėl Sukė pakviesta į vakarėlį valanda vėliau? Ir kodėl tamsiaplaukė atsinešė vilkolakiams beprotiškai kvepiančio fėjų kraujo? Ar todėl, kad norėjo būti neatsispiriamai žavi, ar kad turėjo žemiškesnių minčių? Sukei teks tai išsiaiškinti, nors metas ne pats palankiausias, nes kartu gyvenančios giminės fėjos turi savų problemų, į kurias būtinai įtraukia ir Sukę. Yra dar viena komplikacija – močiutės paliktas kluvjel doras, kuris gali išpildyti didžiausią Sukės širdies norą. Vienintelė problema, kad ji nežino, ko – ar kurio – širdis išties trokšta…
Puslapių skaičius: 448
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 02 13