628(48) Jaroslavas Melnikas "Maša, arba Postfašizmas"

mašaJaroslavas Melnikas “Maša, arba Postfašizmas”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jei ne vienos buvusios kolegės komentarai “Facebook”, aš šią knygą būčiau pražiopsojusi ir tikrai neskaičiusi. Nes neviliojo manęs nei autorius, nei leidykla, nei pavadinimas… Bet toji kolegė kažką ten tokio rašė, kad užkibau. Ir ką, ačiū jai! Knyga labai patiko.

Maša yra storė. O storai yra gyvūnai, kurie atrodo taip pat kaip žmonės. Šie gyvūnai yra valgomi, laikomi namie įvairiems darbams, na ir elgiamasi su jais kaip su gyvūliais: vieni žmonės gražiau ir geriau, kiti pikčiau, na žinote. Storai atsirado iš žmonių, kai Reichas prieš dešimt kartų suvarė tam tikrą visuomenės sluoksnį į konclagerius, nužmogino ir per vaikus, provaikius, išsigimė nauja rūšis. Gyvuliai, kurie tik atrodo kaip žmonės. Kertinė mintis čia ir yra ta, kad kada žmogus yra žmogus, o kada jau nebe žmogus? Ar tas sąvokas skiria tik mokėjimas skaityti, ar drabužiai?

Na situacija nupasakojau, tai galima įsivaizduoti knygoje keliamas problemas. Žinoma, atsiranda saujelė atskalūnų, kurie teigia, kad storai ir yra žmonės, kad jų negalima valgyti, juos reikia išlaisvinti ir pan. Na, pažįstama situacija, ar ne? Kuo viskas baigsis Mašai ir jos šeimininkui, perskaitysite patys. O man labai pritrūko stiprios pabaigos. Dabar taip paliko, su šviesa tunelio gale, nors ta šviesa tai labai jau abejotina.

Oficialiai: Meilė tarp skirtingų būtybių, priklausančių dviem padalyto pasaulio pusėms… Maša, apie kurią sukasi romano veiksmas, nėra žmogus, bet meilė padarys ją žmogumi, o plaukiantį pasroviui žurnalistą privers stoti į kovą su nusistovėjusia sistema. Jie pabėga iš siaubo pasaulio į kalnus, bet ten jų laukia dramatiški išbandymai ir… laimė. Jaroslavas Melnikas – paslaptingas ir nenuspėjamas rašytojas. Po netikėto „Paryžiaus dienoraščio“, tapusio bestseleriu Lietuvoje, jis grįžo prie rimtos, bet galinčios šokiruoti prozos. Jo naujas aštraus siužeto romanas užgniauš kvapą kiekvienam, paėmusiam knygą į rankas.

Žymos sau: KPS: 248, KB, 2014 06 10

3Comments

Add yours
  1. 1
    Be kita ko

    vat atsitiko taip, kad per savaitgalį šią knygą perskaičiau, bet apetitas užsikirto valgant mėsą…

  2. 2
    Salomėja

    Man tai ne, nes aš ir negalvoju, kad mėsa tai kažkoks daiktas atsirandantis maximoje, bet knyga vistiek gera 🙂

  3. 3
    manymas

    Jo, knygos nesupeiksi. Gal tik norėjosi kitokios, netikėtesnės ar kokios kitokios pabaigos. O dabar pabaiga banaloka: pagaliau susieinama su Maša, jos, aišku, ilgi ligi juosmens plaukai, ilgos kojos (autoriaus moters grožio etalonas?), na lyg hepiende iš pigaus meilės romano skaitalo

+ Leave a Comment