Rosa Liksom “Kupė Nr. 6”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Šią knygą jau buvau nusižiūrėjus knygų mugėje, bet tą kartą pagailėjau pinigų. Nieko tokio, visada pagelbės biblioteka.
Man labai patiko šios knygos parašymo stilius. Na unikalūs tie suomiai ir jų kaimynai, šiauriečiai rašytojai išsiskiria. Per Sibirą važiuoja traukinys, o kupė nr.6 susidūrė du keliautojai – vyras, visiškai tipinis, stereotiponis tarybinis žmogus ir jauna studentė suomė. Veiksmas vyksta dar Sovietų Sąjungos laikais. Visoje knygoje mergina neištaria nė vieno žodžio. T.y ne visai taip. Tiesiog šis veikėjas – mergina – nevartoja tiesioginės kalbos. Autorė tik subtiliai leidžia suvokti, kad kartais ji dialoguose dalyvauja, nors dažniausiai ji galvoja ir prisimena. Na, o štai vyras kalba be perstojo. Ir kalba grubiai, netašytai, apie moteris, darbus, Rusiją ir t.t.
Tai liūdna kelionė. Nes Sovietų Sąjunga buvo labai liūdna. Optimali knyga. Nei per daug, nei per mažai.
Oficialiai: 1986-ieji. Sibiro platybes skrodžiančiame traukinyje keliauja jauna, jautri ir subtili studentė iš Suomijos. Tuo pačiu Transsibiro geležinkeliu į Mongoliją traukia ir šiurkštus, 40-ies metų vėtytas bei mėtytas buvęs kalinys iš Rusijos. Ankštoje kupė Nr. 6 susiduria du visiškai skirtingi pasauliai: moteriškas ir vyriškas, civilizuotas ir laukinis, vakarietiškas ir sovietinis. Ar jie supras vienas kitą? O gal tarp jų užsimegs netgi meilės ryšys?
Žymos sau: KPS: 168, Kb, 2014 07 27
as tai ivertinciau 3.