655(75) Tess Gerritsen "Pražuvėlė"

Tess Gerritsen “Pražuvėlė”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Įvade autorė rašo, kad ši knyga yra tarsi tiltas tarp jos romantinių knygų ir medicininių trilerių. Net nežinia ką geriau sekasi rašyti. Meilę ar detektyvus.

“Pražuvėlė” nėra bloga. Kaip ir visos Gerritsen knygos ji įtraukia. Ir jei skaityčiau pirmą Tess knygą, tai gal žiūrėčiau kiek kitaip. Dabar gi viskas aišku kaip du kart du. Gal net šiek tiek gaila, kad autorė laikosi to paties kelio visuose šiuose savo meilės trileriuose. Sumeti veikėjus į katilą, papurtai, ištrauki blogiuką ir tadam!

Nieko naujo, bet labai gera kelių valandų knyga atsipalaidavimui.

Oficialiai: PIRMAS RASTAS GATVĖJE KŪNAS BUVO MĮSLĖ. Moteris jauna, graži. O jos lavonas, paguldytas ant Albiono teismo medicinos ekspertės Ketės Novak akmeninio skrodimų stalo, neišduoda jokių paslapčių – išskyrus sustingusiame delne gniaužiamą degtukų dėžutę su viduje pakrevezotais septyniais skaičiais. KITAS KŪNAS – JAU PERSPĖJIMAS. Kai randama antra auka, Ketė pradeda baimintis, kad gatvėse tyko žudikas maniakas. Policija į tai žiūri skeptiškai. Meras nenori jos klausytis. O pagrindinis Ketės įtariamasis – vienas žymiausių miesto piliečių. IR PASKUTINIS RASTAS KŪNAS… GALĖTŲ BŪTI JOS PAČIOS. Mirčių skaičius vis didėja, ir Ketė skuba rasti mirtiną grobuonį, kuris yra arčiau, negu kada nors jai sapnavosi. Ir kiekvienas žingsnis, kurio teismo medicinos ekspertė imasi, gali tapti jai paskutinis.

Žymos sau: KPS: 304, Kn, 2014 09 11
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.