669(2) Jean M. Auel "PIRMYKŠTĖ MOTERIS. Kelionė per lygumas"

pirmykste_moteris_z1Jean M. Auel “PIRMYKŠTĖ MOTERIS. Kelionė per lygumas”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaičiau skaičiau, o brangusis vis erzino: ar dar neskauda riešo? Ar nenuspaudė kelių? Ar jau užaugo raumenys? Iš tiesų knyga nenormaliai stora ir sunki. Žinoma, kad ji ir originaliai stora, bet na vistiek leidykla pasistengia ja padaryti didesne ir brangesne.

Skaičiau ir nuolatos turėjau priminti sau, kad čia grožinė literatūra. Fantastika, autorės vaizduotė. Kad ir kaip ji įvaduose bandė aiškinti, kad labai domėjosi senovės pasauliu ir bandė nenutolti nuo galimos realybės, visgi jei imtum tuo tikėti, tai būtum kvailesnis nei gali būti. Taip taip, pirmykščiai žmonės ir žele gamindavo desertui, ir įdarytus pyragus kepė, ir 50 pilkų atspalvių jau buvo paskaitę ir žinojo vieną kitą įdomesnę sekso pozą.

Šiaip jau serija gana įdomi (jei priimi kaip flinstounus, o ne kad taip galėjo būti), bet būtent šia dalis tai man žiauriai nusibodo. Priminė kokį nors žiedų valdovą – eina eina eina eina. Ir dar čia kalniukas, čia gėlytė, čia upelis, eina eina eina eina, pamiega, gėlytė, upelis, upė, persikelia, išsidžiovina – būtinai visi rakandai išvardinami kuo rengėsi ir kaip nusirengė. Tada eina eina eina.

Nepaisant tokio nuobodulio visada būdavo įdomu skaityti Ailos ir jos draugo susitikimus su kitais žmonėmis.

Oficialiai:  Našlaitė Aila ir keliautojas Jondalaras palieka saugią mamutojų žemę prie Juodosios jūros ir leidžiasi į pavojingą ir iššūkių kupiną kelionę per visą žemyną į kromanjoniečių gyvenvietę dabartinėje Pietų Prancūzijoje, iš kur kadaise iškeliavo Jondalaras su broliu.
Odisėja suveda porą su įvairiais nepažįstamaisiais retai gyvenamose Europos lygumose. Vienus žavi atvykėlių sugebėjimai naudotis įrankiais ir „susikalbėti“ su žvėrimis, kiti šalinasi jų bijodami to, ko nesupranta, treti net kelia grėsmę gyvybei. Lydimi prijaukinto vilko, puikaus ristūno Lenktynininko ir kumelės Yhaha jie narsiai pasitinka tiek žiaurius priešus, tiek negailestingus gamtos išmėginimus ieškodami vietos, kurią galėtų pavadinti savo namais.

Žymos sau: KPS: 830, kn, 2014 11 08
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

+ There are no comments

Add yours