691(24) Suzanne Rindell "Nusikaltimų metraštininkė"

Suzanne Rindell “Nusikaltimų metraštininkė”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Šios knygos anotacijoje yra užsiminta apie “Didįjį Gedsbį”. Su priežastimi, nes skaitydama knygą ir aš vis prisimindavau aną istorija. Jos nėra labai susijusios, panašios, nėra taip, kad “Nusikaltimų metraštininkė” kopijuotų aną garsenybę, ne ne. Tačiau aprašomas laikas tas pats: džiazas, pogrindiniai barai, blizgesys. Ir pasakotojas yra paprastas žmogutis, kuris netikėtai tapo prabangaus gyvenimo dalyvis ir liudininkas.
Šią istoriją pasakoja Rouzė. Našlaitė, kuri gyvenimui užsidirba policijos nuovadoje spausdindama nusikaltėlių liudijimus. Pilka pelė, kuri bijo keisti šukuoseną, pažvelgti į vyrą ar tiesiog svajoti. Toje pačioje nuovadoje įsidarbina Odalė. Mergina, kuri visiems patinka, kerinti, spindinti, paslaptinga ir ji greitai priglobia Rouze po savo sparnu. O tas sparnas visai kitas gyvenimas: prabangus viešbutis, brangūs drabužiai, vakarėliai… Iš kur tokį patį darbą dirbanti Odalė visa tai turi? Niekas nežino.
Rouzė pasakoja vis įterpdama “tada dar nežinojau”, “tada nepagalvojau” ir pan., tai sukurdama ypatingą nuotaiką ir leisdama suprasti, kad geruoju visa ta draugystė nesibaigs. Tačiau kas nutiks ir kam nutiks? Autorė gudriai įvilioja, įtraukia, ir nors labai nesislapsto, didelės paslapties nekuria, tačiau vistiek norisi kuo greičiau sužinoti kaip viskas baigsis.
Visumoje, tai lengva, bet įdomi knyga. Man pasitaikė laiku ir vietoje.
Oficialiai: Niujorkas, 1924-ieji. Rouzė Beiker – pilka, skrupulinga mašininkė, dirbanti apšnerkštoje policijos nuovadoje Žemutiniame Manhatane. Našlaitė, užauginta vienuolių, dėl savo darbštumo yra labiau toleruojama, nei mėgstama. Kasdienis jos darbas – klausytis išpažinčių. Vos keliais spausdinimo mašinėlės klavišų taukštelėjimais Rouzė sprendžia žmonių likimus ir gali pasiųsti kalėti ilgiems metams. Visgi gyventi ir dirbti vadinamojo džiazo amžiaus Niujorke tokio sukirpimo žmogui kaip Rouzė – gan sudėtinga. Ji senamadiška mergina, o aplinkui sukasi ryškios moterys, kurios drąsiai nešioja trumpas šukuosenas, mėgaujasi nuolatiniais vakarėliais ir romanais su vyrais. Į policijos nuovadą įžengus naujajai mašininkei – egzotiškai gražuolei Odalei – Rouzė ja susižavi taip, kad jau niekada nebeišsipainioja iš to žavesio pinklių: draugystė su paslaptingąja Odale įklampina Rouzę į jai svetimą gyvenimą ir maniakišką priklausomybę. Verčiant „Nusikaltimų metraštininkės“ puslapius, blogio nuojauta dramatiškai auga. Paaiškėja, jog savo pasakojimą Rouzė rašo psichiatrinėje ligoninėje, prižiūrima gydytojo, kuris tiki, kad „tikslus įvykių atpasakojimas padeda pasveikti“. Vienintelė problema – Rouzė nesugeba išlaikyti chronologinės įvykių sekos ir viskas gali būti ne taip, kaip atrodo…
Žymos sau: KPS: 328, kb, 2014 02 07
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.