717(48) Andrew Davidson „Chimera“

717(48) Andrew Davidson „Chimera“

chimera-1Andrew Davidson „Chimera“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Vajė, tik tris knygas tespėjau per gegužę perskaityt. Štai ką reiškia darbo pasikeitimas, adaptacija ir užtaikymas ant nuobodžių knygų (aš čia apie Drakonų kovas). „Chimerą“ irgi skaičiau labai ilgai. Jau savaitę vėluoju grąžinti į biblioteką. Tad skubėjau, spaudžiau, skubinausi, o vistiek ilgai ilgai man jos užteko. Tačiau, patikėkite, mesti tikrai nesinorėjo, nes tai viena geresnių šiemet skaitytų knygų.

Avarijoje vos nesudegęs vyras guli ligoninėje ir planuoja, kad jei kada nors sugebės išeiti, tai nusižudys įspūdingu būdu. Kartą jį aplanko keista mergina, kuri tvirtina, kad jie jau buvo susitikę prieš daug amžių ir po truputį pasakoja samdinio ir vienuolės meilės istorija. Daug vietos užima ir Dantės „Pragaras“, įsipina ir šiaip pasakojimų apie meilę bei atsidavimą. Visą laiką skaitytojas verčiamas svarstyti ar Marijana yra šizofrenikė, ar tai tikrai viskas tiesa?

Ant viršelio parašyta, kad knyga yra „Rimtas ir Ciniškas, tamsus ir šviesus romanas“. Visiška tiesa. Pagrindinis pasakotojas – vyras – yra tikrai ciniškas, mokantis pasijuokt iš savęs ir gana įdomiai vertinantis aplinką. Visi herojai neabejotinai stiprūs, net ir šalutiniai. Šią knygą priskirčiau jau prie rimtesnių tokių, kurias pravartu paskaityti tarp tralalaikų, kad nenubukėtume, tačiau skaitėsi sklandžiai, skirtingai nei man itin sunkiai kandamas U. Eco, su kuriuo bandoma palyginti šią knygą. Nerandu kažko bendro.

Oficialiai: Prancūzijos mieste prie Senos sudeginta mitinė pabaisa Gargulė tapo ne tik chimerų – viduramžių pastatus puošiančių skulptūrų, – bet ir bevardžio šios knygos herojaus prototipu. Herojų taip pat sužaloja ugnis. Atsidūręs ligoninėje jis pradeda suprasti, kad iki tol visų akis traukusį jo grožį ir galias vargu ar buvo galima vadinti laime. Jo gyvenime būta visko – begalė užkariautų vienišų širdžių, narkotikų vakarėlių, – bet nė vieno draugo. Beprasmybės aklavietėje jis sulaukia keistai žavingos viešnios – kito ligoninės skyriaus pacientės. Skulptorės, iš akmens kalančios chimeras. Pakylėti ir paslaptingi pasakojimai apie jųdviejų susitikimą prieš septynis šimtus metų pakursto herojų domėtis, kuo serga naujoji jo pažįstama. Tačiau ar tikrai ji serga? Tie pasakojimai patvirtina, kas knygoje pasakyta dviem akrostichais: romano skyrių pirmosios raidės susidėlioja į teiginį, kad „Vienintelis ryšys tarp visko yra meilė“, o kiekvieną skyrių užbaigiančių sakinių pirmosios raidės susijungia į Meistro Eckharto cituojamus žodžius Die Liebe ist stark wie der Tod („Meilė stipri kaip mirtis“), po kuriais pasirašo chimerų kūrėja Mariana. „Chimera“ – įtraukianti ir uždeganti, mistiška ir ironiška knyga. Tai ir meilės istorija, ir istorinis romanas. Ne veltui ji lyginama su garsiuoju Umberto Eco romanu „Rožės vardas“.

Žymos sau: KPS: 510, KB, 2015 05 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Viena mintis apie “717(48) Andrew Davidson „Chimera“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.