744(1) Adam Johnson "Našlaičių prižiūrėtojo sūnus"

Estimated read time 3 min read

knygos-virselis-54e1aa9b286e8Adam Johnson “Našlaičių prižiūrėtojo sūnus”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Uf, pagaliau įveikiai pirmą savo skaitymo metų knygą ir juos pradedu nuo tos atseit geresnės literatūros.
“Našlaičių prižiūrėtojo sūnus” man kažkaip labai priminė Orvelo 1984, tik tiek, kad jei pamenate tai 84 man visai nepatiko. Ne idėjomis, o stiliumi. Ši knyga gi pasirodė labai gera.
Jos pradžioje maniau, kad tai bus realistinis romanas apie Šiaurės Korėjos režimą ir paprastus žmones. Skaičiau vis skaičiau, apie našlaičius, apie šnipinėjimą, apie žmonių grobimus, apie kalėjimus, apie garsiakalbius, apie išdirbio normas… Ir viskas rodėsi labai realiu. Gal dėl to, kad dar gyvi pasakojimai apie Sovietų Sąjungą ir visai nesunku įsivaizduoti, kaip piliečiai dingsta, nepriteklių, juodąją rinką ir propagandą. Knygai įpusėjus tai pasirodė labiau tokia neįprasta meilės istorija, mat pagrindinis veikėjas labai nori išgelbėti idealizuotą mylimąją, nacionalinę aktorę ir savotišką brangiojo vadovo meilę. Ta dalis iki pat pabaigos jau neatrodė labai realistinė, tačiau dar labiau priartino prie Orveliškų idėjų. Skaitome apie Brangiojo Vado mintis, artimą aplinką, humoro jausmą ir creepy kvailumą. Viltį pabėgti, laisvės troškimą, beviltiškumą.
Tai ilgam atmintyje liekanti knyga, nes vis priverčia pagalvoti kaip iš tiesų toje pasaulio šalyje gyvena žmonės. Kodėl mes matome tokias nuotraukas kokias matome, pvz, kaip visi verkia dėl vadovo mirties, ar rengiasi vienodai, ar pilną stadioną mergaičių gimnasčių rodančių programą…
OficialiaiČiun Do – prarastos motinos, gražuolės dainininkės, kurią pasisavino šalies diktatorius, ir našlaičių darbo stovyklos prižiūrėtojo sūnus. Stovykloje pirmąkart paragavęs valdžios, pripažintas už skvarbų protą, jis žengia keliu, kuriuo nebegalės grįžti atgal. Laikydamas save “kukliu didžiausios pasauly nacijos piliečiu”, Čiun Do tampa profesionaliu žmonių grobiku. Vėliau, išplaukęs laivu į tarptautinius vandenis ir išgirdęs užsienio radijo stotis, įkvepia laisvės gurkšnį. Kad liktų gyvas, jis turi prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių ir ištverti neapsakomą žiaurumą. Pasiekęs to, ką žmogus gali iškęsti, ribas, jis drąsiai imasi diktatoriaus varžovo vaidmens – siekia išgelbėti mylimą moterį, Sonmunę, legendinę aktorę, kuri “tokia tyra, kad net nežino, kaip atrodo badaujantys žmonės”. 
Žymos sau: KPS: 526, Ke, 2015 11 13
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Daugiaskaitė

    Gera, stipri knyga. Man labai patiko. Tik jokiu būdu nerekomenduočiau tiems, kurie knygose ieško kažko šviesaus ir saulėto. Gal nesiryžčiau knygos pavadinti meilės istorija, man ta meilė tokia įsikalbėta pasirodė, susiurbta kartu su visa kita propaganda.
    Tik keista, kad sulyginai su Orvelu, man šios dvi knygos niekaip nesusišaukia.

+ Leave a Comment