847(17) Alessandro Baricco „Jaunoji Nuotaka“

847(17) Alessandro Baricco „Jaunoji Nuotaka“

Alessandro Baricco „Jaunoji Nuotaka“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Baricco knygos man nepatinka tik dėl vieno dalyko: jos yra labai plonos. Pvz., šią aš nusipirkau Druskininkų knygyne (nors turėjau piratinę skaityklėje, tačiau geras knygas mėgstu pirkti ir skaityti, o visas kitas tik skaityti), tada pusę perskaičiau kol užtruko išgerti didžiausią Latte eilinėje popierinių puodelių kavinėje, o kitą pusę dar net neįpusėjus vakarui, tad teko pažiūrėti, ko gi negero turiu minėtoje skaityklėje. Negero, tai todėl, kad nemėgstu po gerų ir patikusių istorijų skaityti kitas geras. Tarsi kažkokia išdavystė.

Baricco man primena Murakami. Kažkokios keistos ir nerealistinės istorijos, kurios atrodo ir realistinės ir visai nekeistos. Supratot ką pasakiau? Nes aš tai supratau :).

Skaitydama šią knygą aš daug juokiausi. Man patiko visi personažai, kurie priminė savotišką Adamsų šeimynėlę. Vienintelis trikdęs dalykas buvo pasakojimas. Tas peršokimas į pirmą asmenį ir iššokimas iš jo, vietomis trikdė. Na, bet gi čia jau mano bėdos. Trumpoje knygoje yra stiprūs veikėjai, intriga ir paslaptys. Super!

Oficialiai: Prabangioje užmiesčio viloje pagal savus ritualus ir papročius gyvena turtinga, keista, atsaini Šeima. Dieną namiškius apima jaudulys ir džiugesys, tiesiogiai proporcingi nakties nerimui ir kančiai, mat, pasak legendos, būtent naktį karta po kartos miršta visi šeimos vyrai ir moterys. Dėdė per miegus žarstosi išminties perlais ir net žaidžia tenisą. Romus ir tvirtas Tėvas kiekvieną ketvirtadienį tam tikru reikalu važiuoja į miestą. Dukra savotišku būdu kovoja su naktinės mirties siaubu. Paslaptingos praeities Motina gyvena apgaubta legendinio grožio auros. Knygos čia uždraustos, nes jos atitraukia žmones nuo gyvenimo, kuriame viskas jau ir taip yra, tik reikia įsiklausyti… Nepajudinamą šios Šeimos gyvenimo ritmą palaiko visur esantis liokajus Modestas. Sūnaus nėra, jis išvykęs į užjūrį tvarkyti klestinčio tekstilės verslo reikalų ir namo siunčia tik gremėzdiškas ir keistas dovanas. Ir jaunutė Nuotaka, sugrįžusi iš užjūrio, kad ištekėtų už Sūnaus. Ji laukia, stebėdama nekintamus ritualinius įpročius, iš kurių įspūdingiausias – gausūs pusryčiai, neturintys nei galo, nei krašto. Viskas, rodos, sukasi tik apie viena – Sūnaus laukimą.

Žymos sau: KPS: 176 Kn 2017 02 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

2 mintys apie “847(17) Alessandro Baricco „Jaunoji Nuotaka“

  1. Tikrai visos knygos plonos? Šilkas – taip. Bet kitos, rodos, normalios.
    Bet žinant tamstos skaitymo greičius… :)

  2. Ši knyga 176 psl, „Triskart Aušroje“ – 96psl, „Misteris Gvynas“ – 159, vienintelė kiek storesnė – „City“, bet 300 netempia. O dar įvertinus, kad leidykla labai stengiasi tas knygas bent kiek didesnes padaryti :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.