857(27) Agnès Martin Lugand „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“

857(27) Agnès Martin Lugand „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“

Agnès Martin Lugand „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: jei atvirai tai ši knyga patraukė dėl dviejų priežasčių. Pavadinimo ir apimties. Pavadinimas nors ir banalus, bet na, nesakykit, patraukia kiekvieno knygų skaitytojo ir kavos mylėtojo akis. Na, o apimtis nedidelė, nepilni 200psl., kaip tik ko reikėjo vienam prisėdimui. Norėjau kažką paskaityti Velykų išvakarėse, bet nenorėjau nutepti į kitą dieną.

Istorija pasakoja apie merginą, kuri niekaip negali atsigauti po vyro ir dukters mirties. Aplinkinių įkyrus dėmesys jai nepadeda, todėl Diana beda pirštu į Airijos žemėlapį (ši šalis buvo jos vyro svajonių) ir apsigyvena tame atsitiktiniame kaimelyje. Čia, aišku, susiduria su labai nedraugišku kaimynu ir visi nujaučiame link kur sukasi istorija. :)

Viena mane glumina. Juk prancūzai, net ir mokėdami anglų kalbą, ja kalba nenoriai, knygoje nebuvo jokių užuominų (išskyrus nuomos punkto darbuotojo akcentą), kad štai paryžietei buvo sunku susikalbėti su airiais. Man net pavydu, kaip žmonės taip sklandžiai persikrausto ir tampa tarsi vietiniais. Bet suprantu, knyga ne apie tai, niekas knygose nerašo ir apie tai, kad kokiam žudikui prireikia į tualetą nueiti :).

O šiaip knyga miela. Romantikams.

Oficialiai: Kai gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, išsigelbėjimas slypi netikėčiausiose vietose.
Dianos gyvenimas, rodos, tobulas. Ji – mylima žmona, mama ir jaukios literatūrinės kavinės „Laimingi žmonės skaito ir geria kavą“ pačiame Paryžiaus centre savininkė. Tačiau vyrui ir dukrelei žuvus autoavarijoje, idilė išsisklaido tartum migla. Įkalinta ilgesio ir persekiojama prisiminimų, moteris užsidaro savyje ir neprisileidžia net artimųjų.
Vis dėlto laikas nestovi vietoje. Praėjus metams nuo tragedijos Diana supranta, kad išsivadavimo reikia ieškoti dabar arba niekada, ir išsiruošia į Airiją, savo mylimo vyro svajonių šalį. Apsistojusi pačiame atokiausiame kaimelyje ant jūros kranto, ji susipažįsta su bene vieninteliu savo kaimynu Edvardu – sudėtingo charakterio, bet itin patraukliu vienišiumi fotografu. Iš pradžių negalėję vienas kito pakęsti, jie pasineria į siautulingą meilės romaną. Ar naujai užgimę jausmai gali išgydyti praeities žaizdas, kurios nė nespėjo užsitraukti?

Žymos sau: KPS: 192 Ke 2017 04 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.