874(44) Emma Haughton “Dabar tu mane supranti”

Estimated read time 2 min read

Emma Haughton “Dabar tu mane supranti”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šiuo metu vyksta kažkoks bibliotekų skaitymo iššūkis, kurio metu, man regis, yra vienas iš iššūkių pasirinkti bet kokią knygą iš lentynos. Su šia aš pasielgiau panašiau. Dūriau pirštu, nieko negalvodama, manau, kad gal tai net pirma mano skaityta šios leidyklos knyga.

O istorija visai nieko tokia. Pasakoja apie dingusio vaikino draugus, šeimą, santykius. Galiausiai įpinama šiek tiek psichologinio trilerio ir detektyvų elementų. Nėra kažkas tokio wow, bet lengvam pasiskaitymui tiks. Neseniai skaičiau knygą “Viskas, ko tau nesakiau”, tai tiek savo pavadinimu, tiek atmosfera man kažkaip labai šios istorijos panašios.

Visgi, negaliu rekomenduoti. Nes po jos perskaičiau dar dvi knygas ir detalės blėsta. Niekas nesukrėtė, niekas nesukėlė intrigos (pačią pagrindinę lengvai nuspėsite atidžiai skaitydami), plaukė ir praplaukė.

OficialiaiEmmos Haughton romanas „Dabar tu mane supranti” – puikiai sukomponuotas psichologinis trileris, įtraukiantis ir nepaliekantis skaitytojo ramybėje iki pat paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo ir paieškų intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos, jos tėčio, Denio tėvų ir Dauno sindromu sergančios Denio sesutės Alisos pasaulius.
Kaip netikėti ir siaubingi nutylėtos paslapties padariniai, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų rasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos su savo artimu, su savimi pačiu sutrupina ramų ir gražų šeimos pasaulį, suardo tarpusavio pasitikėjimą. Ir vis dėlto romano gale visos meistriškai supintos gijos, iškėlusios į paviršių ištikimybės, meilės, draugystės, pasiaukojimo, saviapgaulės ir praregėjimo temas, galų gale išsiriša.
Romane sukurtas įdomus Hanos paveikslas – nors tik paauglė, ji įžvalgesnė ir protingesnė už daugelį tiesos nebeatpažįstančių, prie savo norų pasaulį pritaikiusių suaugusiųjų, reginčių tai, ką nori regėti. Knygoje tiesa iškyla kaip pamatas, kaip išeitis, nors dažnai sunkiai pakeliama, ji praplėšia iliuzijų šydą, rodos, garantavusį saugų ir patogų gyvenimą, ir veikėjams, subrendusiems po išbandymų audrų, palieka džiugaus susitikimo viltį.

Žymos sau: KPS: 246 Kę 2017 07 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

1 Comment

Add yours
  1. 1
    e.

    Aš kažkaip nusiteikusi prieš visokius trilerius (gal kad filmai nepatinka?), bet šita knyga susiskaitė liuks. Žinoma, yra prie ko prikibti, bet pati pasakojimo atmosfera buvo prikaustanti, tikrai, kaip kokiam filme.

+ Leave a Comment