887(57) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

887(57) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Labas, Bridžita, kaip aš tavęs pasiilgau!

Yra daug žmonių, kurie Bridžitos dienoraščius vertina kaip banalų, dėmesio nevertą meilės romaniuką. Neturiu ką jiems pasakyti. Man pirmoji dalis buvo nuostabi šiuolaikinių stereotipų suvestinė, kurioje galima atpažinti jei ne save, tai savo draugę, jei ne draugę, tai jos kaimynę. Ir aš nekalbu apie vienišą moterį, kurią visi spaudžia susirasti vyrą. Kalbu apie viską. Kad ir tėvus. Gal maniškė ir ramesnio būdo, bet sudėjus su anyta abi galėtų suvaidinti Bridžitos mamą. Ir tai nėra blogai, tai tiesiog yra patvirtinimas, kad toje knygoje koncentruota dozė tiesos. Ir viskas parašyta labai linksmai. Štai antroji dalis buvo kiek labiau dėl komercinių priežasčių parašyta, pritemptoka ir labiau panašėjo į meilės romaną. O su kitomis istorijomis šiokia tokia painiava.

H. Fielding parašė „Pamišusi dėl meilės“ ir ši knyga kaip ir buvo trečioji. Joje pasakojama istorija po daugelio meto nuo antrosios, Darsis miręs (nelaikykite to spoileriu, ant nugarėlės rašoma), Bridžė vieniša su dviem vaikais, pasaulį užkariavusios technologijos ir internetas… Prasideda nuotykiai! Bet čia pasirodo visiškai kitokio scenarijaus filmas, o po to ir knyga „Bridžita Džouns. Kūdikis“.

Ir ši dalis prasideda tada kai Bridžita dar neturi jokių vaikų. Tad nors knyga išleista kaip ketvirta, bet pagal istorijos eiliškumą įsiterpia po antrosios. Matėt filmą? Tai vat knygoje viskas iš esmės taip pat, tik… viena maža detalė, kurios nenoriu išduoti. Tiesiog nėra vieno filme buvusio veikėjo, bet daug daugiau kito. Esmė tame, kad nuo antroje dalyje pasakojamos istorijos prabėgę penki metai. Bridžita išsiskyrusi su Marku, vieniša ir draugės vaiko krikštynų metu permiega su… Marku! O po kelių dienų su kitu vyruku. Pastoja. Na ir tada jau įsivaizduokite, kaip klostosi nėštumas Bridžitos stiliumi. Ir dar su dviem tėveliais. Nepasakyčiau, kad knyga buvo labai jau juokinga, bet smagi tai tikrai.

Pirmoji knyga parašyta dar praeitame amžiuje ir aš pamenu, kad paauglystėje skaičiau ir galvojau, kad va kokia sena ta Bridžė, o dabar jau ir pati tokia :). Paskaityti šią knygą, man buvo beveik tas pats, kas sutikti mokyklos laikų draugę. Faina!

OficialiaiBridžita vis dar neištekėjusi ir juo labiau neketina tapti motina, nors jos biologinis laikrodis tiksi kurtinamai garsiai – ir staiga paskutinę akimirką paaiškėja, kad ji nėščia: įvykis turėtų būti kupinas džiaugsmo, jei jo netemdytų nesmagus, tačiau gyvybiškai svarbus klausimas: kas kūdikio tėvas? Markas Darsis, padorus žmogus ir garsus žmogaus teisių advokatas? O gal Danielis Kliveris, sąmojingas ir žavus, tačiau garsus emocinis užknisėjas?
Neapsakomai juokinga ir iki ašarų jaudinanti istorija apie artėjančio gimdymo išgąstį, motinystės palaimą ir socialinę, profesinę, technologinę, kulinarinę bei nėštumo sukeltą sumaištį: Bridžita Džouns, visame pasaulyje išgarsėjusi ir visų pamėgta viengungė toliau pasakoja apie savo (ir ne tik) gyvenimą.

Žymos sau: KPS: 208 Kn 2017 08 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

2 mintys apie “887(57) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

  1. Pamenu pirmas dalis skaičiau prieš kokį keturioliką metų (ojėzaumarija! dabar ir aš jau sena???), ir man jos labai labai patiko! Rašau į dar kartą privalomų skaityti knygų sąrašą kartu su nauja dalimi :)

  2. Tai sena sena :) Pažiūrėjau – mano turimai pirmai knygai jau tuoj 17 metų bus. Jau pati knyga sena ir pageltusi, tai ką jau apie save kalbėt, kai tuo metu buvau dar -inė pacankė :) ir trisdešimties Bridžita dar atrodė tolimos problemos. O dabar, kad dar kas duotų tą trisdešimt :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.