919(18) Ruta Sepetys “Tarp pilkų debesų”

Ruta Sepetys “Tarp pilkų debesų”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: pagaliau ir aš skaičiau šią populiarią knygą. Ar man patiko? Taip, lengvai ir greitai skaitoma bei svarbi knyga, ypač užsienio skaitytojams, kuriems kaip suprantu ji ir parašyta. Labai norisi vakarų pasauliui priminti, parodyti, nupasakoti, ką žmonės patyrė dėl sovietų žiaurumo.

Man pačiai čia kažko labai naujo nebuvo, sukrėtimo nepatyriau, nes aš kadaise mėgau tokio žanro knygas (įskaitant Holokausto temą), tad apie žiaurumą ir nužmogėjimą esu prisiskaičiusi, tačiau nepaisant to pasirodė įtaigu, jautru. Vietomis graudinausi. Ten, kur pasireikšdavo žmonių gerumas.

Ko pritrūko, tai bent kiek stipresnės pabaigos. Bent išgalvotos dokumentikos kaip susiklostė žmonių gyvenimai. Nes dabar gyveni su jais, pergyveni ir paukšt, nieko… Atostogų metų perskaičiau ir “Druska jūrai”, ten pabaiga man labiau patiko. Ne dėl to kaip baigėsi, o dėl to, kad buvo leista sužinoti tą baigtį.

Oficialiai: Ruta Sepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ – tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…
1941-ieji. Penkiolikametė Lina, talentinga meniškos sielos mergaitė, rengiasi dailės studijoms, o jauna širdis pasirengusi pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir gražiausios svajonės pažyra šukėmis… Lina su motina ir broliu išvežama į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime.
Mergina stengiasi narsiai atlaikyti likimo jai skirtus smūgius ir prisiekia įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniuose ir aprašymuose. Rizikuodama gyvybe, Lina kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir jam tai bus ženklas, kad brangiausi žmonės dar gyvi.
Neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą šiurpioje tremtinių kasdienybėje. Tik ar vien meilės pakanka, kad išliktum?

Žymos sau: KPS: 336  Kn 2017 12 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.