924(23) Aistė Vilkaitė „Besielė“

924(23) Aistė Vilkaitė „Besielė“

Aistė Vilkaitė „Besielė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą perskaičiau jau seniai, bet po to mane ištiko baisūs neskaitadieniai, na tokie baisūs, kad 5 dienas nė žodžio neįveikiau, taip pat nelabai ir blogą atsiversti norėjosi. Dabar viskas gerai, vėl skaitau, vėl žymiuosi atsiliepimus.

„Besielę“ skaičiau iš karto po Gaiman knygos, tad kažkaip buvo sunkoka persijungti. Vis tęsiasi fantastinis pasaulis, bet jau visai kitas, jau visai kito autoriaus. Kaip žinia, tokio tipo (jaunimo fantastika?) fantastinę literatūrą aš mėgstu. Ir šiek tiek bijojau imtis Aistės knygos, žinote, vis tas nepasitikėjimas lietuviais. Bet realiai aš tikrai net kankinama negalėčiau teigti, kad ši knyga blogesnė už daugelio mano panašių skaitytų, pvz., paskutinės tokios buvo Amy Ewing  „Vienišojo miesto“ trilogija, Sabaa Tahir „Žarija pelenuose“, Trudi Canavan „Juodojo mago“ trilogija ir t.t.

Kaip ir visose tokiose knygose yra veiksmo vieta, dažniausiai koks nors viduramžius primenantis pasaulis, yra kažkokių galių turintys jaunuoliai (šiuo atveju pavidalus keisti galinti mergina), problema (mistiniai kariai žudo kaimus). Daug nuotykių, truputis meilės. Viskas kaip priklauso. Ir visgi „Besielės“ istorija nėra kažkokia kopija, ji originali, magiškoji dalis tikrai nenuvalkiota. Norisi daugiau, norisi trilogijos :). Man patiko visi vyriškos lyties veikėjai. Na, o pagrindinė Leila vietomis kiek erzino, nes na, visada tie besigrūzinantys gauna mažiau mano simpatijų.

O, kad Aistė apskritai rašyti moka, tai seniai žinau, nes jau ne vienus metus skaitau blogą :).

OficialiaiSakoma, kad yra žmonių, kurie gimsta su puse sielos. Jie yra prakeikti ir kartu apdovanoti. Šie žmonės nėra įkalinti viename pavidale ir gali pakeisti pasaulį taip, kaip jiems patogu, suklaidindami ir apgaudami savo priešus. Taip pat sakoma, kad kitą jų sielos pusę likimas pasilieka kaip užstatą – kad įvyktų tai, kas lemta.Likimas Leilą apdovanojo (o gal nuskriaudė?) suteikdamas išskirtinių savybių: ji gali keisti pavidalus ir jaučia tik pusę baimės, skausmo, šalčio ir… meilės. Kajus ieško Leilos, nes tiki, kad tik ji gali sustabdyti paslaptingas skerdynes, kurios vis nesiliauja aplinkinėse vietovėse. Bendro tikslo ir abipusės traukos suartinti Leila ir Kajus leidžiasi į pavojingą priešo medžioklę, nė nenumanydami, kad jie tėra kažkieno žiauraus žaidimo įkaitai.
Tik apgavusi likimą ir išsižadėjusi savo paslaptingos prigimties, Leila gali būti laiminga ir nusikratyti daugelį metų ją slėgusios praeities naštos...

Žymos sau: KPS: 460  Kn 2017 01 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

Viena mintis apie “924(23) Aistė Vilkaitė „Besielė“

  1. Dėl tęsinio pagalvojau lygiai tą patį! Labai patiko netipinė idėja, antra knygos pusė buvo absoliučiai nenuspėjama, kas retokai bepasitaiko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.