928(27) Thomas Harris „Hanibalas“

928(27) Thomas Harris „Hanibalas“

Thomas Harris „Hanibalas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Negalėjau apsispręsti ar duotu 2 balus ar visgi 1. Labai labai keista knyga. Šiaip, nebūtų parašytas autoriaus vardas viršelyje, tai galvočiau, kad kažkas kitas sumanė tęsinį.

„Hanibale“ ir vėl sutiksime tuos pačius veikėjus, kuriuos matėme ir antroje knygoje. FTB agentė jau subrendusi, bet karjeros daryti nesiseka, nes pagalius į ratus kaišo antroje knygoje sutikti žmonės. Hanibalas jau 7 metai (atrodo) kaip pabėgęs, gyvena Europoje ir elgiasi gana tyliai.

Pagrindinis skirtumas tarp šios ir ankstesnių dviejų dalių, kad tai nebėra tipinis detektyvas. Anose knygose siautėjo žudikai, reikėjo juos pagauti, o Hanibalas buvo tik tyrimo dalis. Šioje istorijoje jau nebėra kito nusikaltimo. Viskas sukasi tik aplink Lekterį. Pirmoji jo auka, kuri išliko gyva, paskyręs premiją už daktaro sugavimą. Jis papirkinėja politikus, išnaudoja agentus ir visaip kitaip siekia tikslų. Be viso šito, dar yra ir neblogesnis psichas už patį Lekterį. Tad visoje knygoje ir vaikysis.

Kas man nepatiko? Kažkokie keisti autoriaus lyriniai intarpai. Kaip antai kažkokie pokalbiai su nematomu stebėtoju „o dabar pasekime daktarą, jis mūsų nemato, kaip nemato ir už kampo stovintis policininkas, eikime iš paskos ir pažiūrėkime, ką jis darys“… Nesąmonė kažkokia. Taip pat buvo šiek tiek rašoma apie italų policininką, garsios šeimos palikuonį. Tai jis apipintas visokiais vidiniais demonais apie savo šeimos praeitį. Viskas atrodė gerokai pritempta ir nereikalinga ir itin skyrėsi nuo pirmų dalių. Pabaiga irgi visiškai ne mano skonio. Sakytum išprotėjo visi :). Tai taip galvoju, kad nuo ketvirtosios kol kas ir susilaikysiu.

OficialiaiŽinome, kad Hanibalas Lekteris gimė Lietuvoje. Jo tėvas buvo grafas, titulas gautas dešimtame amžiuje, o motina – kilminga italė, iš Viskončių šeimos. Vokiečiams traukiantis iš Rusijos, nacių tankai apšaudė jų dvarą prie Vilniaus, nužudė abu tėvus ir daugelį tarnų. Po to vaikai dingo. Jų buvo du – Hanibalas ir jo sesuo. Nežinome, kas atsitiko seseriai. Tačiau Hanibalas liko našlaitis kaip ir Klarisė Starling. Garsusis Thomo Harrio bestseleris “Hanibalas“ tęsia istoriją, papasakotą romane „Avinėlių tylėjimas“. Galingas, hipnotizuojantis pasakotojas vedžioja mus, regis, po patį pragarą, meistriškai perkurdamas įprastinį pasaulį, atverdamas sudėtingus žmogėdros pasąmonės klodus. Jo sukurtas Hanibalas Lekteris švyti įgimta elegancija, yra subtilaus rafinuoto skonio, retos savitvardos, apdovanotas nepaprastai skvarbiu mokslininko protu. Tačiau nei gurmaniška meno trauka, nei kalėjimo vienatvė ar beprotnamio siaubas, nei tyra meilė moteriai negali užgožti vienintelės idėjos fix – išlaukti, kol sudužęs puodelis kada nors įgaus pirmykštę formą, ir atgis jo sesuo Miša, kurią per karą suvalgė dezertyrai.

Žymos sau: KPS: 360  Ke 2017 01 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.