957(56) Dan Brown „Kilmė“

957(56) Dan Brown „Kilmė“

Dan Brown „Kilmė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pamenu, kai Da Vinčio kodas sukėlė milžinišką populiarumą ir pakėlė autorių į aukštumas. Patiko ir man ta knyga, nes buvo greita nuotykių istorija. Žinote, vienu metu buvau visai užsidegusi geo lobių ieškotoja, tad nenuostabu, kad tokios knygos patinka. Taip pat man prilipo ir kiek mažiau populiarumo sulaukusios „Meteoritas“ ir „Skaitmeninė tvirtovė“, o štai paskesnės profesoriaus Lengdono knygos manęs jau taip nežavėjo. Priešpaskutinė iš viso pasirodė nuobodybė, „Kilmė“ irgi taip so so.

Labai erzino pirmas 100 puslapių, kuriuos galima sutraukti į vieną eilutę: padariau stulbinantį atradimą ir tuoj tuoj jį sužinos visas pasaulis, tuoj tuoj, išsprogdinsiu galvas, tuoj tuoj tuoj, tas atradimas yra kažkas tokio, tuoj tuoj! Ir net nuostabu, kaip autorius, kuris moka įdomiai rašyti, taip nuobodžiai bandė sukelti intrigą, taip nuobodžiai, kad net nesinorėjo atsiversti paskutinių puslapių ir sužinoti paslaptį. Taip, aš tai darau, kai man labai įdomu pasidaro. Nors skaičiau, kad yra tokių, kurie dangsto tolesnes pastraipas, kad tik sau nepasispoilintų. Čia ne apie mane.

Na ir po to buvo toks tradicinis Brown’o knygoms – bėgam, gaudo, blogiukai virsta geriukais ir atvirkščiai, scenarijus, kol galiausiai prieiname prie tos paslapties atskleidimo. Ir viskas pateikta taip, tarsi wow wow, o aš perskaičiau ir gūžtelėjau pečiais. Jei realiai išgirsčiau tą atradimą, tai tikrai man nesinorėtų griebtis už širdies, nes viskas kažkaip visai nenustebintų žinant mūsų pasaulį ir jo vystymosi eigą.

Ir dar truputį nekenčiau to, kad skaitau popierinę knygą, nes labai sunku buvo ją visur tampyti. Na kada gi, kada pas mus atsiras pocketbook’ų kultūra?

OficialiaiŠįkart viskas prasideda nuo neeilinio įvykio – Bilbao esančiame Gugenheimo muziejuje bus atskleista kvapą gniaužianti istorinė paslaptis – pagaliau taps aišku, iš kur atsirado žmonija. 
Edmondas Kiršas – genialus mokslininkas futurologas, milijardierius ir kompiuterių guru, visam pasauliui pažįstamas savo neeiliniais atradimais ir neįtikėtinomis prognozėmis. Šį vakarą Kiršas ketina pakeisti istorinį požiūrį į pasaulio atsiradimą. Jis turi įrodymų, kad pasaulio sutvėrime nėra vietos Dievui. 
Buvusio savo studento ir tiesiog gero draugo Edmondo Kiršo kvietimu į Bilbao atvyksta Harvardo profesorius Robertas Lengdonas. 
Deja, prezentacija Gugenheimo muziejuje, kurią turėjo gyvai stebėti visas pasaulis, neįvyksta. Renginys, kurio metu nuspręsta pranešti apie įspūdingą atradimą, žlunga. Kiršas nužudomas visų susirinkusiųjų akyse. Prabangus priėmimas virsta chaosu. 
Pavojingi nuotykiai prasideda. Lengdonui kartu su muziejaus direktore gražuole Ambre Vidal per stebuklą pavyksta pabėgti. Kad sužinotų ką atrado Kiršas, jiems teks leistis į pavojingas užšifruotų pranešimų paieškas.
Lengdonas ir Ambre keliauja į Barseloną, kur Kiršas savo buvusiam mokytojui paliko mįslingą slaptažodį, atskleisiantį  mokslo perversmą lemsiantį atradimą. Ar gali būti, jog geriau, kad ši tūkstantmečius užmaršties tamsos palaidota istorija niekada nebūtų atskleista. Būtent taip mano tie, kurie persekioja Lengdoną ir Ambrą ir kurie padarys viską, kad ši kvapą gniaužianti tiesa apie mokslą, Dievą ir pasaulio ateitį nebūtų atskleista.
Lengdonas supranta, kad jie gali atskleisti paslaptį, apie kurią jau seniai sklando gandai, tik, deja, ji kelia didžiulį pavojų. Jeigu jiems nepavyks iššifruoti painios mįslės, slaptosios draugijos sensacinga senoji tiesa bus amžinai prarasta.
Už kiekvieno posūkio slypi mirtinas pavojus, iš amžių gūdumos veržiasi grėsmingos paslaptys, o šio pasaulio galingieji ir religiniai fanatikai kaunasi už savo interesus.

Žymos sau: KPS: 432 Kn 2018 07 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.