Pagal
Kategorija: Betemės šiukšlės

Tai kas niekur netinka

855(25) Laura Barnett „Mūsų gyvenimo variantai“

855(25) Laura Barnett „Mūsų gyvenimo variantai“

Laura Barnett „Mūsų gyvenimo variantai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ši knyga iš pradžių mane patraukė savo viršeliu, o perskaičiusi nugarėlę ėmiau ir susigundžiau. Pagalvojau, kad bus gana įdomus lengvas skaitalas, atgaiva po visokių detektyvų ir neklydau.

Knygoje aprašytos trys istorijos apie tuos pačius žmones. Prasideda tuo pačiu įvykiu: šunelis pasimaišo po jos dviračio ratais. Pirmoji istorija: ji parkrenta, jis padeda jai atsikelti, jie įsimyli ir toliau vysto savo santykius. Antroji istorija: ji išvengia šunelio, jie prasilenkia ir toliau gyvena savo gyvenimus. Trečioji istorija: ji parkrenta, jis jai padeda, jie įsimyli, bet mergina sužino, kad yra nėščia nuo ankstesnio vaikino ir nutraukia santykius. Tokia yra pradžia. Ir tada kiekviename skyriuje papasakojamas vis kitas kiekvienos istorijos to paties laikotarpio trupinys. Kadangi aplinkiniai žmonės kartojasi, kaip ir įvykiai, gimtadieniai, mirtys, tai kartais po pertraukos būna sunku susigundyti kas yra kas.

Tai vat ir buvo labai įdomu paskaityti, kiek lemia ta viena akimirka. Ar jei lemta, tai vistiek kažkada susitiksi, o jei nelemta, tai bet kuriuo atveju kartu nebūsi? Ar lemta išsipildyti kūrybinėms ambicijoms, ar jos priklauso nuo kito žmogaus? Viskas tik autorės fantazija ir likimo interpretacijos, bet man patiko kaip ji suteikė tris skirtingus, bet tuo pačiu ir panašius gyvenimus. Istorija tęsiasi iki personažų senatvės. Nebuvo čia kažkokių baisių įvykių, karo fono, ar dar kažko, bet tikrai patiko ir įtraukė.

OficialiaiTris Evos ir Džimo gyvenimo istorijas galima skaityti kaip tris romanus. Pirmoji istorija – jie susitinka ir tampa pora, antroji – susitikę neištaria vienas kitam nė žodžio, gyvenimas juos suves tik vėliau, trečioji – jie susipažįsta, bet iš karto susiduria su sunkumais.
Visos trys istorijos persmelktos meilės, nors nė katram veikėjų netrūksta menininko ambicijų. Būna akimirkų, kai mūsų gyvenimas gali pasisukti visai kitaip, kai iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi dalykai gali nulemti mūsų likimą, ir tik nuoširdžiausias ryšys ištveria visus likimo išbandymus.

Žymos sau: KPS: 416 Kp 2017 04 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

854(24) Sascha Arango „Tiesa ir kitas melas“

854(24) Sascha Arango „Tiesa ir kitas melas“

Sascha Arango „Tiesa ir kitas melas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: atsiverčiau šį rašymo langą ir galvoju, kad neturiu ką apie knygą pasakyti. Ji buvo įdomi, su smalsumu perskaičiau, bet tik tiek. Atsiminimai jau pradeda blėsti ir dar po kelių mėnesių aš nebegalėsiu atpasakoti turinio. Ne į naudą knygai.

Viskas būtų gal ir neblogai, istorija susukta smagiai, bet aš sakyčiau, kad labai neišdirbti veikėjai. Net ir pagrindinis. Apsišaukėlis rašytojas, kuris, kaip teigia knygos nugarėlė, nužudo savo žmoną, tikrąją rašytoją. Jis toks plokščias, paviršutiniškas, o juk visos užuominos į praeitį galėjo jį paversti tikrai stipriu ir patraukliu (arba atstumiančiu) niekšeliu. Šiek tiek paliesta žmona, kuri turėjo įdomią savybę, bet vėl gi taip greitai prabėgta, lyg čia neesmė. Sunku net suvokti jos vaidmenį visoje toje makalynėje su meiluže.

Jei nesate priekabūs ir reikia lengvo skaitaliuko su viena kita apgaule, tai tikrai rekomenduoju, bet tik tiek. Perskaitysite ir pamiršite.

OficialiaiHenris – sėkmės sulaukęs rašytojas. Elegantiškas, dosnus ir labai pavojingas. Bet jis – skrupulų neturintis avantiūristas, susikūręs itin patogų gyvenimą.

Fatališka jo meilužė pastoja. Dabar jis turėtų jau viską papasakoti žmonai. Bet ar išties reikia jai viską iškloti? Tiesa sunaikintų jo gyvenimą. Paprasčiau būtų pašalinti iš kelio meilužę. Bet kaip tik tada Henris padaro nebeatitaisomą klaidą.

Žymos sau: KPS: 280 Kp 2017 04 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

841(11) George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

841(11) George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

cdb_septyniu-karalysciu-riteris_p1George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Autoriaus pristatinėti tikrai nereikia. Net jei neskaitėte/nežiūrėjote visų tų sostų žaidimų, tai vistiek esate girdėjęs, kad Jonas Snow gal ir mirs (tiek žinau iš knygų), o vėliau ten kažkas kažkaip kažkada gal prisikels, o gal ir ne (prisipažinsiu, kad visą tai žinau tik iš fb srauto, nes aš nemėgstu žiūrėt žiūralų). Na, esmė tame, kad niekas neabejoja Martin’o talentu.

Šioje knygoje irgi galima pasigėrėti stipriais veikėjais, gerai sukurtu pasauliu, kuris, tiesa, primena viduramžius daug labiau, nei kitose knygose. Daug kalbama apie riterius, turnyrus, kovas, išpirkas, klajojančius riterius. Yra ir tipinių intrigų tarp valdančiųjų ir norinčių valdyti. Kadangi veiksmas vyksta jau gerai pažįstamoje karalystėje, tik gerokai anksčiau, tai ir giminių vardai tie patys. Žodžiu, puikiai parašyta knyga fanų klubui, tik va, kad visai neįdomi.

Nėra jokio postūmio skaityti toliau, nes nieko labai jau įdomaus nevyksta. Ok, veikėjas gal ir įdomus, bet kai jis nekažką veikia, tai pasidaro nuobodu. Absoliučiai apie nieką. Tarsi kas statė filmą (serialą?) ir tingėjo dekoracijas tvarkyt, tai pagalbinis personalas dar savo seriją pažaidė tarp jų. Bet, sprendžiant iš atsiliepimų, čia tik aš tokia nepritapėlė, kuriai kažkas neįtiko. Kiti šaukia, kad super :)

Oficialiai: Jaunas, naivus ir nepaprastai drąsus klajojantis riteris, vardu seras Dankanas Aukštasis, jei ne patirtimi, tai bent stotu visa galva pranašesnis už savo varžovus. Drauge su juo keliauja smulkutis ginklanešys – berniukas, vardu Egas,  jo tikrasis vardas slepiamas nuo visų, kuriuos jiedu sutinka. Jų laukia kelionės ir nuotykiai, jų žygiai drieksis per visas Septynias Karalystes. Nors Vesterose netrūksta ir tikrų didvyrių, būtent šiems dviem keliautojams lemta susidurti su… nepaprastais sunkumais, galingais priešais, karališkomis intrigomis ir įžūliu sąmokslu. „Septynių Karalysčių riteris“ – George R. R. Martino knyga, pasakojanti  apie „Ledo ir ugnies giesmės“ priešistorę, o jos veiksmas vyksta šimtu metų anksčiau, nei „Sostų žaidime“ aprašomi įvykiai.

Žymos sau: KPS: 344 Kb 2017 01 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

829(86) Jodi Picoult „Kai tu išeini“

829(86) Jodi Picoult „Kai tu išeini“

kai-tu-iseiniJodi Picoult „Kai tu išeini“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: prisipažinsiu, kad aš nemėgstu Jodi Picoult. Kaip rašytojos, žinoma. Žmonės ją liaupsina už temų parinkimą, atseit atveria visuomenės skaudulius, bet man dažnai atrodo, kad ji tik turi tokį komercinį kozirį, žino jautrias vietas ir į jas kerta, bet gvildena tik tiek, kiek pigus komercinis kinas. Klausiate, kodėl aš ją skaitau? Kad nelabai ir skaitau, vieną kitą atsitiktinę knygą pamėginu, mėgstu žinoti kas populiaru.

„Kai tu išeini“ sukėlė dviprasmišką jausmą. Pliusas už tai, kad sukėlė intrigą, nes man buvo įdomu sužinoti, kur dingo mergaitės mama. Pliusas už tai, kad pabaigos negalėjau nuspėti, retai pasitaiko. Pliusas už tai, kad praturtėjau įdomia informacija apie dramblius. Net trys pliusai. Bet yra ir minusas. Man visai netikėta, kad ši autorės knyga fantastiška. Apie ekstrasensus, vaiduoklius, poltergeistus ir kt. dalykus. Negalvokit, kad aš prieš. Juk mėgstu ir Harį Poterį ir viską ten, bet ši knyga nebuvo sumanyta taip. Todėl pasijutau apgauta. Skaičiau normalią knygą ir še tau. Jau geriau tos vaikų skerdynės ir organų pjaustymai, nei visokie ekstrasensiniai reikaliukai, bet matyt tai madinga jei jau tokią temą  pasirinko.

Vakaro praleidimui tiks, bet į ilgalaikius prisiminimus nenuguls. Išskyrus dramblius.

OficialiaiDžena Metkalf negali užmiršti savo motinos Alisos, kuri prieš dešimt metų paslaptingai dingo po nelaimingo atsitikimo dramblių prieglaudoje. Netikėdama, kad buvo tiesiog palikta, Džena atkakliai ieško motinos pėdsakų internete ir skaito senus mamos dienoraščius. Alisa buvo mokslininkė, ji tyrinėjo dramblius – kaip jie išgyvena netektį, kaip veikia jų motinystės instinktai ir atmintis. Alisa savo dienoraščiuose rašė tik apie dramblių, kurie stebėtinai panašūs į mus, žmones, elgesį, bet Džena tikisi juose rasti bent menkiausią užuominą apie tai, kas ir kodėl iš tikrųjų galėjo nutikti tą lemtingą naktį, kuri iš jos pačios atminties visiškai išsitrynė. Galiausiai mergina ryžtasi grįžti ten, kur kadaise įvyko tragedija, ir išsiaiškinti tiesą. Nupūtus dulkes nuo praeities jos laukia ne tik sudėtingi klausimai, bet ir ne mažiau sudėtingi atsakymai…

Žymos sau: KPS: 400 Ke 2016 10 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

cdb_9789955135258_p1Lisa Gardner „Peržengti ribą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Atsitiktinai į rankas patekusi knyga, kurią perskaičiau, nesigailiu, bet manau po kokių trijų knygų nebeprisiminsiu. Tiesiog. Tiesiog neįsimintina ir tiek. Nebuvo didelės intrigos, nesinorėjo skaityti per naktį, bet nekilo mintis ir mesti bei pradėti ką nors kitą. Tik tiek.

Kažkas pagrobia šeimą, kažkas tiria pagrobimą. Ne viskas atrodo taip kaip yra, bet dalį tiesos galima įtarti. Ką dar galiu pasakyti be spiolerių? Veikėjai nuobodūs. Na, pvz., turtingo vyro žmona, kuri labai labai jį myli, ir 18 metų taip myli taip myli, jis jai visas gyvenimas, kad paaiškėjus neištikimybei griūna pasaulis, tenka griebtis vaistukų ir bla bla bla. Na, o jėzau. Kam įdomios tokios vištos be gyvenimo. Na ir daugiau ten tokių neįdomių buvo.

Oficialiai: Atrodytų tobula Džastino ir Libės šeima galėtų puikuotis ant žvilgančių žurnalų viršelių. Gražuolė penkiolikmetė dukra Ešlina. Nuostabus namas prestižiniame Bostono rajone. Pavyzdingi santykiai, kuriais žavisi draugai ir šeima. 
Atvykusi į nusikaltimo vietą, Tesa Leoni pirmiausia pastebi juodų batų žymes ant grindų ir daugybę aplinkui pasklidusių smulkių spalvotų elektrošoko popierėlių vestibiulyje. Panašu, kad šeima pagrobta, o visi jų asmeniniai daiktai palikti namuose. Liudininkų nėra, motyvų taip pat, išpirkos reikalavimų irgi jokių. Tiesiog visa šeima pradingo be pėdsakų.
Kas jau kas, o Tesa puikiai žino, kad net už gražiausios išorės gali slypėti baisiausios paslaptys. Lenktyniaudama su laiku, ji priversta narplioti painų Denbių gyvenimo voratinklį, kuriame susipina draugystės ir išdavystės, didelis verslas ir maži pasiaukojimai. Kas norėtų pagrobti tokią tobulą šeimą? Ir kaip toli toks žmogus pasiryžęs eiti?

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

808(65) Maud Gabrielson ir Alix de Moussac „Lookbook“

808(65) Maud Gabrielson ir Alix de Moussac „Lookbook“

LOOKBOOK_stilingomsmerginoms_vrsl_.inddMaud Gabrielson ir Alix de Moussac „Lookbook“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šį įrašą pradėsiu nuo savireklamos. Vakar „LookBook“ aptariau kitame savo bloge.  Prašau užsukti, pasižvalgyti, pamėgti FB puslapį.

Vakarykštis aptarimas buvo toks labiau apie tai ką rasime knygoje ir ar tai gali būti naudinga tiksliniams jos skaitytojams. Dabar gi trumpai apie tai ką pati naudingo ar nenaudingo radau. Esu jau peržengusi merginų amžių, o ir stiliaus knygą skaičiau ne vieną, tad nieko labai naujo neišgirdau, tačiau man, kaip piešinukų mėgėjai, labai patiko vartyti leidinį. Iliustracijos mielos, žaismingos, taiklios. Man asmeniškai buvo įdomu pavartyti schematizuotus paaiškinimus kaip vadinama viena ar kita marškinių apykaklė ar koks nors išskirtinis raštas. Iš esmės, tikrai nesigailiu, kad „Lookbook“ pateko į mano rankas, labai norėčiau tokios knygos jau suaugusioms damoms. O jei jums 15-20 metų, ar turite tokio amžiaus dukrų, tai tikrai rekomenduoju pavartyti.

Oficialiai:

Spalvingas pradžiamokslis visoms merginoms, kurios ieško savo stiliaus, domisi mada ir jos užkulisiais.

* Svarbiausi mados istorijos įvykiai.
* Žymiausi dizaineriai, legendiniai drabužiai ir interviu su mados profesijų atstovais – viskas, ką privalai žinoti apie svaiginantį mados pasaulį ir jame dirbančius žmones.
* Medžiagos, svarbiausi rūbai ir aksesuarai bei jų deriniai, kuriais visada galima pasikliauti, kad atrodytum stilingai.
* Auksinės taisyklės ir patarimai, kaip patobulinti ir suformuoti savitą stilių, neatsiliekant nuo mados!
* Smagūs stiliaus testai ir puslapiai užrašams, kuriuose galėsi rašyti pastabas apie madą ir savo svajones!

Žymos sau: KPS: 223  Kn 2016 07 31

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

800(57) Nika Lubitsch „Septintoji diena“

800(57) Nika Lubitsch „Septintoji diena“

Septintoji-diena_NLubitsch.jpegNika Lubitsch „Septintoji diena“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dar viena „nerandu ką skaityti bibliotekoje“ pasekmė. Ir visai nebloga. Istorija gana trumpa, aš perskaičiau per kelias valandas. Moteris kaltinama nužudžiusi savo vyrą, bet to neprisimena ir pasakoja kaip vyksta jos teismo procesas. Paskutinę – septintą dieną ji šį tą suvokia. Kita dalis tai jos istorija žurnalui, kuris nupirko teises + pažadėjo, kad ištirs tai ką ji nurodys. Taip paaiškėja tiesa.

Smagus pats stilius. Kadangi atseit rašoma į žurnalą, tai tekstas lengvas, patrauklus ir įtraukiantis. Man gal tik nepatiko pati veikėja iš esmės, na bet nebūtina visų mėgti.

Oficialiai: Sibilė kaltinama nusikaltimu, kurio nepadarė. Palikta vyro, ji galvojo apie kerštą, tačiau žudyti neketino. Deja, policija turi nenuginčijamų įkalčių: jos kambaryje rastas kruvinas peilis ir krauju aptaškyti drabužiai. 
Teismo procesas trunka septynias dienas. Sibilę gina patyręs advokatas vyro draugas, su kuriuo Sibilė anksčiau artimai  bendravo. Byla plačiai nušviečiama ir žurnalistų, kurie jai, buvusiai didelės įmonės spaudos atstovei, puikiai pažįstami. Spauda mėgaujasi nuosmukiu moters, pasiekusios karjeros aukštumų, gyvenusios pasiturimą gyvenimą su žinomu advokatu. 
Sėdėdama kaltinamųjų suole, Sibilė dažnai grįžta į praeitį, į, regis, idealų gyvenimą su Michaeliu, jų pažinties akimirkas, sėkmingą karjerą, aprūpintą buitį ir ilgai lauktą kūdikį… Ją vis kankina klausimas, ar iš tiesų vyras išdavė ir kodėl taip staiga gyvenimas pakrypo visai kita linkme. Ar ji galėjo nužudyti afekto būsenos? O gal nusikaltimą galima paaiškinti kitaip?
Septintąją proceso dieną Sibilei skelbiamas nuosprendis. Moteris netikėtai supranta, kas yra tikrasis nusikaltėlis. Tik tai dar reikia įrodyti.

ymos sau: KPS: 176 Kb 2016 06 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

784(41) Tommi Kinnunen „Namas kryžkelėje“

784(41) Tommi Kinnunen „Namas kryžkelėje“

cdbnamas-kryzkelejez1Tommi Kinnunen „Namas kryžkelėje“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą galėčiau rekomenduoti, tiems, kuriems patinka Wassmo. Labai jau panaši nuotaika (stiprios, liūdnos, savarankiškos, vienišos, nepalaužiamos moterys su savo vidiniais demonais, socialinės problemos). Šiek tiek panašus rašymo stilius.

Knyga sudaryta iš kelių dalių, kiekviena skirta vis kitam veikėjui. Iš pradžių akušerei, kuriai nagais ir dantimis reikia iškovoti pripažinimą, po to šios dukrai, tada marčiai. Galiausiai homoseksualiam akušerės dukros vyrui.

Visų istorijos nėra vientisos. Šokinėjama per svarbiausius gyvenimo įvykius. Čia pirmasis gimdymas. Čia jau po kelių metų pripažinta specialistė susivokia, kad yra nėščia, čia jau dar po kelių metų vėl įvyksta koks nors svarbus įvykis.

Man įdomus vienas skandinaviškoms būtent tokio tipo knygoms būdingas dalykas. Tarpusavio kalba, tai yra tai, kad žmonės vienas į kitą kreipiasi trečiuoju asmeniu: „gal dukra norėtų valgyti?“, „gal akušerė ateitų pažiūrėti gimdymo?“ ir t.t.

Įdomi ir keista knyga. Man tokios patinka.

Oficialiai: Gyvenimas – tai pastatas, didelis namas su daugybe kambarių, salonu ir galybe durų. Kiekvienas pasirenka sau duris, ir nė vienos durys nėra nei geros, nei blogos, nes tai tik durys. Tik kartais žmogus susivokia atsidūręs visai kitoje namo vietoje, nei ketino eiti… Dvidešimto amžiaus pradžia. Į jauną, kaime ką tik įsikūrusią akušerę Mariją aplinkiniai žiūri nepatikliai ir į pagalbą kviečiasi tik prispirti didžiausios bėdos. Ilgainiui drąsi, nepriklausoma moteris pelno aplinkinių pagarbą, kurios taip siekė, bet nejučia tampa ir didelių troškimų bei ambicijų belaisve. Nesantuokinė Marijos dukra Lahja iš gyvenimo taip pat tikisi daug. Ji nori turėti ir tai, ko motina atsisakė kaip nereikalingo balasto, – vyrą. Sukūrusi šeimą ir į motinos namus Suomijos šiaurėje sugrįžusi Lahja geidžia kūniškų prisilietimų, bet vyras svajoja apie kai ką kita. Šeimą drasko keisti nesutarimai, kurių priežasties niekas atvirai neįvardija. Ir tik po kelių dešimtmečių Lahjos marti Karina, įsikūrusi Lahjos šeimos namuose, pamažu atrakina paslaptis saugančių kambarių spynas…

Žymos sau: KPS: 296  Kb, 2016 04 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

783(40) Jussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

783(40) Jussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

atpirkimasJussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pastaruoju metu pradėjau tingėti užsirašyti ką skaičiau, tačiau tingulį bandau nugalėti bent kas dvi knygas. Nes va perskaičiau vieną gerą knygą, vakar nunešiau jį į biblioteką ir šiandien suku galvą kaip vadinosi. Lyg ir prisimenu, o autorių teks gūglinti. Man visada taip, turinys svarbiau už viršelį, pavardes ir pavadinimus :D

Na, o Adler-Olsen knygos jau ne naujiena, perskaičiau jau trečią ir sakyčiau ši labiausiai patiko. Nesu didelė autoriaus gerbėja, tačiau esu žanro mėgėja ir nebrokyju. Įtraukė, buvo įdomu, todėl še puikų įvertinimą.

Skaitydama šią knygą aš klaikau galvodama apie religijas ir tikėjimą. Mūsų visuomenėje yra priimta manyti, kad tik musulmonai yra fanatikai ir žudikai. Na, gal jie viską daro garsiai. Bet kiek apskritai nusikaltimų, kuriuos iššaukia religija (nesakau, kad tikėjimas, o tas taisyklių rinkinys interpretuojamas ne visada teisingai), kad siaubas.Regis kuo uolesni tikėtojai, tuo daugiau smurto jų gyvenime. Jūs jau nepykit, bet į pabyrančius iš katedros sekmadieniais aš žiūriu, kaip į bėdą.

Man tik labai įdomu ar ketvirtoje dalyje paaiškės kas toks yra Asadas, ar ne?

Oficialiai: Du broliai pabunda tamsioje pašiūrėje. Jų burnos užklijuotos, rankos surakintos grandinėmis, iš kurių neįmanoma išsilaisvinti. Netikėtai švystelėjęs saulės spindulys sužadina menkutę viltį, kad galbūt pavyks prisišaukti pagalbos…
Po daugelio metų Kopenhagos senų bylų skyrių pasiekia jūroje švedų sužvejotas butelis. Jame senas ir suiręs dviejų vaikų raštelis, rašytas krauju. Tai ne skautų pokštas?
Kodėl niekas nepranešė apie brolių dingimą? Gal jie dar gyvi? Kodėl itin religingi, daugiavaikių šeimų tėvai užtrenkia prieš nosį duris ir atsisako ką nors pasakoti?
Nors tyrimas atrodo beviltiškas, inspektorius Karlas Mjorkas ir jo komanda atseka ne tik tuos du dingusius berniukus… bet ir kitus vaikus. Berniukus ir mergaites, apie kuriuos daugiau nieko nežinoma. O šaltakraujis žudikas nė neketina sustoti…

Žymos sau: KPS: 560  Ke, 2016 04 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

781(38) Jo Nesbø „Kraujas ant sniego“

781(38) Jo Nesbø „Kraujas ant sniego“

9789955238607Jo Nesbø „Kraujas ant sniego“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Įdomiai aš skaitau. Pradėjau vieną detektyvą. Nusibodo, bet ne tiek, kad mesčiau. Perskaičiau porą knygų. Tada vėl tą detektyvą, dar porą kitų knygų ir vėl tęsiu. „Kraujas ant sniego“ buvo vienas iš tų trumpų intarpų.

Prisimenu, kaip bibliotekininkė vienai mergaitei sakė, kad neverta šios knygos skaityti. Nesutikčiau. Man ji nebuvo bloga. Esminis minusas tas, kad tai Nesbo knyga ir joje nėra Hūlės. Dėl tam tikrų priežasčių yra dvi pabaigos, todėl lieki truputį apgautas.

Tai melancholiška knyga, kurios pagrindinis veikėjas yra samdomas žudikas. Jis per dažnai įsimyli. Iš to ir kyla problemos. Knyga labai trumpa. Čia jos stiprioji pusė.

Oficialiai: Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti. Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.

Žymos sau: KPS: 168  Ke, 2016 03 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook