Pagal
Kategorija: Betemės šiukšlės

Tai kas niekur netinka

951(50) Leïla Slimani „Žmogėdros sode“

951(50) Leïla Slimani „Žmogėdros sode“

Leïla Slimani „Žmogėdros sode“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga apie dvigubą gyvenimą ir baimę nejausti jo skonio. Adelė mama, žmona, žurnalistė. Atrodo gyvenimas puikus, ko dar norėti. Tik vat ji truputį nesijaučia dėl visko rami. Trūksta gyvenimo skonio, todėl prieskonių Adelė ieško miegodama su atsitiktiniais vyrais. Su daug vyrų. Nesvarbu ar tai samdomi moterų linksmintojai, ar sutuoktinio draugas, ar vyriausias redaktorius, ar geriausios draugės meilė. Skaitant atrodo, kad veikėją apėmusi beprotybė, ji nepasisotina vėl ir vėl. Natūraliai kyla gailestis sutuoktiniui.

Tačiau antroje dalyje situacija tampa sunkiai valdoma ir čia atsiskleidžia ne pati gražiausia ir vyro pusė. Knyga gana nedidelės apimties, tačiau labai koncentruota. Bum ir išspjauna į tave kažkokią negatyvo dozę. Aš vis dar nesu apsisprendusi ar istorija mane įtikino ir ar man patiko.

Oficialiai: Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis.
Adelė negali skųstis gyvenimu – ji jauna paryžietė, dirbanti įdomų žurnalistės darbą, jos vyras – chirurgas, jiedu augina mielą berniuką. Tačiau Adelė serga. Kai kas pasakytų, kad jos liga – maloni. Tačiau ji kenčia. Nuo vaikystės jaučia šaltį. Ji bijo. Tai jausmas, kurį pirmiausia pažino būdama su motina, palikdavusia ją vieną viešbučio kambaryje keletui dienų. Kad sušiltų, Adelė atrado vienintelį būdą būti kam nors reikalinga. Jos gyvenimas – dvigubas, dalį dienos Adelė – žmona ir motina, dalį – kekšė. Jos kūnas – nepasotinamas tironas, nors ir marinamas fizinio skausmo, surūkomų cigarečių, gėdos. Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis. Tačiau ši viltis trumpalaikė – ko gero, būtų prasminga sustoti dabar, dar prieš tai, kai nebeliks nei metų, nei jėgų. Tik ar ji sustos?
Adelė nei didžiuojasi savo pergalėmis, nei jų gėdijasi. Ji neveda ataskaitų, neįsimena vardų, o juolab situacijų. Ji labai greitai tai užmiršta, ir juo geriau. Kaip ji galėtų prisiminti šitiek odų, šitiek kvapų?

Žymos sau: KPS: 208 Ke 2017 05 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

946(45) Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“

946(45) Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“

Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šios knygos perskaitymo istorija tokia, kad vieną saulėtą dieną mes ėjome per miestą ir apsižiūrėjome, kad nepasiėmėme kažko skaityti. O norisi, juk tokia graži diena, lauko kavinės taip ir vilioja. Užsukome į knygyną, prieš tai brangusis dar sarkastiškai pajuokavo, kad kažin ar pakankamai uždirba šiuolaikinėms knygoms. Ir čia aš bekilodama nukainuotas knygas irgi pasarkazminau, kad va, net dviejų eurų nekainuoja – imu! Na ir tai tokia plona knygelė, jai perskaityti prireikė tik vieno puodelio kavos :).

Autorius pas mus garsus, visi žino jo temas ir ta, kuri gvildenama knygoje yra tokia skaudi, kad regis neturi teisės pasakyti kažką blogo apie kūrinį. Juk čia ir apie žydus, ir apie trėmimus į Sibirą, tardymus, partizanus, banditus, ir viskas tik 152 puslapėliuose. Yra knygų, kurioms daugiau ir nereikia, bet būtent čia man pritrūko gilumo. Atrodo, autorius vos prisilietė prie skaudžių temų ir jas paliko. Ar dėl to, kad patys viską iš istorijos žinom, ar dėl to, kad nežinojo, kurį pasirinktos istorijos galą plėtoti? Man trūko, kad bent vienas iš veikėjų išsiskirtų, dominuotų, būtų paliestas giliau, dabar plaukėm plaukėm, praplaukėm.

Su mielu noru būčiau skaičiusi tą patį 500-tuose puslapių :).

Oficialiai„Žydų karalaitės dienoraštis“ – romanas apie žydų mergaitės Esteros Levinsonaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų įsimylėjėlių šeimoje. Nuoga ir kruvina ji atšliaužė į Vlado ir Mildos namus jųdviejų vestuvių naktį…
Tai mergaitės iš sušaudytųjų duobės fizinio prisikėlimo ir dar sunkesnio dvasinio atgimimo istorija. Jos slaptų meilės jausmų, košmarų, baimių, džiaugsmų istorija.
Mokytojų Vlado ir Mildos pasiryžimas, kad ir kas būtų, kiekvieną akimirką gyventi laimingai, nors aplink tiek sužvėrėjimo, nerimo, mirtinų pavojų, atrodo graudžiai paradoksalus, bet kartu tai jų neįtikėtino gyvybingumo, atkaklaus vidinio pasipriešinimo, paniekos nužmogėjusiai okupantų tvarkai liudijimas.

Žymos sau: KPS: 152 Kn 2017 05 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

943(42) Marisha Pessl “Naktinis filmas”

943(42) Marisha Pessl “Naktinis filmas”

Marisha Pessl “Naktinis filmas”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:

knyga gigantė. Kad ir kaip aš mėgstu ilgas istorijas, bet tiesiog nekenčiu to lietuviško formato. Kadangi knygas skaitau tik lovoje, tai su tokiu plytgaliu ant šono nepagulėsi. Greitai pavargdavau nerasdama patogios pozos skaitymui ir vėl pagaudavau save su telefonu ir stumdomais saldainiais :).

Tačiau iš esmės ši keista knyga paliko savotišką įspūdį. Savo atmosfera (tik ja!) man šiek tiek priminė Zafon “Vėjo šešėlį”. Keisti, mistiniai nutikimai, intriga, noras sužinoti dar ir dar. Tamsa.

Viskas prasideda tuo, kad randama nusižudžiusi garsaus siaubo filmų režisieriaus Kordovos dukra. Tiriamosios žurnalistikos atstovas, kadaise dėl Kordovos susikompromitavęs, imasi tyrinėti keistą mirtį. Ir čia mes kartu su juo bei keistais pagalbininkais, laušimės į beprotnamį, eisime pas būrėjas, kalbėsimės su keisčiausiais žmonėmis, papirkinėsime ir galiausiai bandysime patikėti juodąja magija. Taip, aš sakau “mes”, nes lengva kartu įsitraukti į siužetą.

Visa knygos intriga susideda iš to, kad Kordova labai paslaptingas. Niekas jo nematė, jo filmai apibūdinami taip, kad man nesitiki jog tokių būna. Aplink jį dedasi mistiniai dalykai, o visas pasaulis pilnas gerbėjų, kurie net žino ką reiškia cigaretė ar kita smulkmena filmo kadre.

Šiaip jau iki vidurio aš maniau, kad “Naktinis filmas” yra wow, bet po to prasidėjo visi reikalai su magijomis, kažkokie pasąmonės srautai, sapnai ir kt. psichologiniai skaitytojo spaudimai, kurie gal turėjo sukelti siaubą, bet tiesiog gadino gerą pradžią.

Tačiau, jei esate paslapčių, siaubo ir dramos mėgėjai, ši knyga galėtų atkreipti jūsų dėmesį.

Oficialiai: Niūrią spalio naktį dvidešimt dvejų Ešlė Kordova randama negyva apleistame sandėlyje Žemutiniame Manhatane. Nors sakoma, kad tai savižudybė, Skotas Makgratas, „žurnalistas, galintis nužengti į pragarą ir paimti interviu iš Liuciferio“, kaip apie jį kadaise buvo rašoma, tuo netiki. Jis žino, kad už visko slypi jos tėvas, legendinis kultinių siaubo filmų režisierius Stanislas Kordova. Žmogus, kurio vardas sėjo siaubą ir kurio niekas viešumoje nematė daugiau kaip trisdešimt metų. Tyrėjui ima atrodyti, kad keista Ešlės mirtis – tik dar viena Kordovos šeimą persekiojančio prakeiksmo dalis. Tačiau režisierių gaubia paslaptis, jis neduoda interviu, su juo dirbę aktoriai atkakliai tyli, ir visa, ką pavyksta rasti Makgratui, – tik legendos apie jo sukurtus filmus, laikomus siaubingiausiais kino istorijoje. Filmus, kurie dėl jų baisumo nerodomi jokiuose kino teatruose. Smalsumo ir keršto vedamas, Makgratas vis giliau pasineria į kraupų, tačiau hipnotizuojantį Kordovos pasaulį. Paskutinis žurnalisto priartėjimas prie režisieriaus slepiamų paslapčių jam kainavo profesinę karjerą ir santuoką. Tačiau dabar jis gali prarasti kur kas daugiau…

Žymos sau: KPS: 768 Kn 2017 04 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

 

942(41) Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

942(41) Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: net neturėjo manęs kažkaip vilioti ši knyga. Aš visada, jei tik pasitaikys proga, perskaitysiu skandinavišką detektyvą. Taip, dalis jų tikrai yra pervertinti ir jų vagonas prikabintas prie populiaresnių rašytojų traukinio, tačiau man dažniausiai patinka visa ta švediška-norvegiška-daniška aplinka. Šioje knygoje veiksmas vyksta Stokholmo archipelage ir tiesą sakant, skaitydama apie visus tuos salų ir salelių gyventojus aš ėjau pasižiūrėti kaip tai atrodo žemėlapyje. kažkaip labai įdomu pasidarė.

Taip ir įsivaizduoju daug mažyčių Nidų.

Pati istorija šiaip sau. Įtartina savižudybė perorientuota į žmogžudystės tyrimą. Užsigrūzinęs (neteko šeimos) policininkas Tomas besiblaškantis tarp žemyno ir salų. Jo draugės šeimos dramos. Viskas taip kažkaip pabira. Tad ir vėl gi, įdomiausia knygoje buvo man aplinka. Ir skaičiau lėtai, nes nelabai sugebėjau įsitraukti.

OficialiaiKarštą liepos rytą idiliškoje Švedijos atostogų saloje Sandhamne šunį pasivaikščioti išvedęs vietos gyventojas aptinka siaubingą radinį – į krantą išplautą ir žvejybos tinkle įsipainiojusį lavoną.

Kriminalinės policijos komisaras Tomas Andreasonas pirmasis atvyksta į įvykio vietą. Neilgai trukus jis nustato, kad skenduolis – Kristeris Bergrenas, viengungis, kilęs iš žemyninės šalies dalies ir jau prieš keletą mėnesių pradingęs. Visi ženklai rodo, kad tai nelaimingas atsitikimas, bet netikėtai misionierių namuose randamas kitas stipriai sužalotas lavonas. Paaiškėja, kad tai – velionio Bergreno pusseserė, kurią Tomas apklausė Stokholme vos prieš kelias dienas.

Žymos sau: KPS: 544 Ke 2017 04 010

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

939(38) Daniel Cole “Skudurinė lėlė”

939(38) Daniel Cole “Skudurinė lėlė”

Daniel Cole “Skudurinė lėlė”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: detektyvai yra pats mėgstamiausias mano žanras. Ir jų aš skaičiau labai daug. Serijinių, pavienių, tradicinių, modernių. Todėl man vis sunkiau ir sunkiau surasti tokį, kuris paprasčiausiai prikaustytų dėmesį taip, kad aš užuot pagalvojusi, kad niekur jis nepradings, eisiu miegoti, mąstyčiau priešingai – bus to miego, gal dar vieną puslapį. Ir nežinau ar tinkamu laiku ta knyga į rankas pateko, ar kaip ten buvo, bet pačiupo ir įtraukė.

Glausta informacija iš nugarėlės: Londone randamas lavonas, kuris, kaip pasirodo yra sudurstytas iš 6 skirtingų palaikų. Bylos imasi detektyvas, kuris ne taip ir seniai išleistas iš psichiatrinės ligoninės, nes užpuolė ką tik išteisintą vaikų žudiką. Pirmomis tyrimo akimirkomis pasimato, kad tos dvi bylos susijusios. Lyg dar lavono būtų maža, žudikas žiniasklaidai atiduoda sąrašą būsimų aukų ir žudo jas nurodytomis datomis. Linksma :). Man sunku pasakyti, kuo buvau suviliota, nes, kaip jau minėjau, n+100 detektyvų esu skaičiusi ir čia nebuvo kažko itin naujo.  Visgi, matyt, sutapo autoriaus ir mano bioritmai :). O ir į pabaigą buvo išmestos kelios bombikės. Tiesa, nepasakyčiau, kad ji – pabaiga – man labai patiko. Mėgstu kiek realistiškesnius motyvus.

OficialiaiDetektyvas Viljamas Fokas, kolegų vadinamas Vilku, prieš ketverius metus brutaliai užpuolė ką tik išteisintą įtariamąjį, tvirtai įsitikinęs, kad jis ir yra serijinis žudikas. Vilkas kalėjimo išvengė, bet ne psichiatrų dėmesio. Šie nenuleidžia akių nuo jo net tada, kai detektyvas grįžta į tarnybą. Iškviestas į naujo nusikaltimo vietą Vilkas nė nesusidomi – dar vienas kūnas ir tiek. Tačiau jo kolegė Emilė Bakster įspėja: tai neeilinė byla, iš tų, kurios pasitaiko tik kartą per karjerą. Netrukus Vilkas tuo įsitikina pats: negyvėlis vienas, tačiau sudurstytas iš šešių skirtingų aukų kūnų dalių. Žiniasklaida jį pramins „Skudurine lėle“. Įtampa ima kilti, kai buvusi Vilko žmona, televizijos žurnalistė Andrėja gauna siuntinį: sąrašą su dar šešių aukų pavardėmis ir būsimų jų mirčių datomis. Paskutinė pavardė sąraše – paties Viljamo Foko. Žudikui žengiant vienu žingsniu greičiau nei policija, prasideda nuožmios lenktynės su laiku, o Vilkas vis giliau grimzta į tamsius praeities prisiminimus ir vis aštriau ima suvokti, kad ši byla jam gali būti lemtinga.

Žymos sau: KPS: 332 Kb 2017 03 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

934(33) Mario Vargas Llosa “Penki kampai”

934(33) Mario Vargas Llosa “Penki kampai”

Mario Vargas Llosa “Penki kampai”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šio Nobelio premijos laureato knyga “Bjaurios mergiotės išdaigos”, buvo tapusi mano metų geriausia, tad nieko keisto, kad norėjau perskaityti ir naujausią išverstą (visas kitas keturias, žinoma, skaičiau).

Istorija tarsi miksas – truputį šilto, truputį šalto, truputį meilės, truputį neapykantos. Prasideda ji lovoje, kurioje miega dvi draugės, viena jų negalėjo grįžti namo dėl komendanto valandos. Tokia jau ta Peru – grobimai, teroro aktai, didelis nusikalstamumas, korumpuota valdžia. Truputį netikėtai pačioms draugėms, tarp jų papučia aistros vėjelis ir mes kartu panyrame į karštą meilės sceną. Tai buvo truputį šilta ir truputį meilės.

Tuo metu vienos iš tų dviejų draugių vyras šantažuojamas bjauriomis nuotraukomis, grasinama, kad jos pateks į laikraštį ir galiausiai taip nutinka. Negalvokite, kad išduodu paslaptis, viskas parašyta knygos nugarėlėje. Čia ta purvinoji pusė – daug sužinosime apie korumpuotą žiniasklaidą, nusikalstamas grupuotes, kurioms vadovauja oficiali valdžia. Pabraidysime per purvą. Man labiausiai patiko, kaip istorijos apsijungė, taip tobulai, lyg sluoksniuotas sumuštinis, kurio ingredientai pavieniui neatsiskleistų.

Oficialiai: „Penkių kampų“ istorija prasideda, kai dvi draugės, Čabelė ir Marisa, vieną naktį netikėtai, pačios nepajusdamos, nugrimzta į erotinį nuotykį. Saldžiai begėdiškas potyris, bandant įsivaizduoti, kas ir kaip bus toliau, pamažu tampa detektyviniu pasakojimu, beveik trileriu, kurio pagrindinis veikėjas – Enrikė Kardenasas.
Laimingai vedęs, sėkmės lydimas verslininkas patenka į bėdą. Jis šantažuojamas bulvarinio laikraščio direktoriaus Rolando Garo. Kompromituojančios orgijos, kurios centre pats verslininkas, nuotraukos pasklis po visą Peru, jei tik Kardenasas neinvestuos į dienraštį. Išsigandęs Enrikė prašo patarimo savo seno draugo advokato Liusijano. Vyrai įnirtingai bando apginti Enrikės reputaciją, kad išvengtų visuomenės pasmerkimo, tačiau tuo metu randamas žiauriai nužudyto Garo kūnas ir reikalai tik blogėja. Skandalingosios fotografijos paviešinamos, geltonoji spauda atskleidžia tamsius politikos ir žurnalistikos „kampus“, o visa šalis patenkina iškreiptą smalsumą ir gandų apetitą.

Žymos sau: KPS: 272 Kn 2017 02 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

928(27) Thomas Harris „Hanibalas“

928(27) Thomas Harris „Hanibalas“

Thomas Harris „Hanibalas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Negalėjau apsispręsti ar duotu 2 balus ar visgi 1. Labai labai keista knyga. Šiaip, nebūtų parašytas autoriaus vardas viršelyje, tai galvočiau, kad kažkas kitas sumanė tęsinį.

„Hanibale“ ir vėl sutiksime tuos pačius veikėjus, kuriuos matėme ir antroje knygoje. FTB agentė jau subrendusi, bet karjeros daryti nesiseka, nes pagalius į ratus kaišo antroje knygoje sutikti žmonės. Hanibalas jau 7 metai (atrodo) kaip pabėgęs, gyvena Europoje ir elgiasi gana tyliai.

Pagrindinis skirtumas tarp šios ir ankstesnių dviejų dalių, kad tai nebėra tipinis detektyvas. Anose knygose siautėjo žudikai, reikėjo juos pagauti, o Hanibalas buvo tik tyrimo dalis. Šioje istorijoje jau nebėra kito nusikaltimo. Viskas sukasi tik aplink Lekterį. Pirmoji jo auka, kuri išliko gyva, paskyręs premiją už daktaro sugavimą. Jis papirkinėja politikus, išnaudoja agentus ir visaip kitaip siekia tikslų. Be viso šito, dar yra ir neblogesnis psichas už patį Lekterį. Tad visoje knygoje ir vaikysis.

Kas man nepatiko? Kažkokie keisti autoriaus lyriniai intarpai. Kaip antai kažkokie pokalbiai su nematomu stebėtoju „o dabar pasekime daktarą, jis mūsų nemato, kaip nemato ir už kampo stovintis policininkas, eikime iš paskos ir pažiūrėkime, ką jis darys“… Nesąmonė kažkokia. Taip pat buvo šiek tiek rašoma apie italų policininką, garsios šeimos palikuonį. Tai jis apipintas visokiais vidiniais demonais apie savo šeimos praeitį. Viskas atrodė gerokai pritempta ir nereikalinga ir itin skyrėsi nuo pirmų dalių. Pabaiga irgi visiškai ne mano skonio. Sakytum išprotėjo visi :). Tai taip galvoju, kad nuo ketvirtosios kol kas ir susilaikysiu.

OficialiaiŽinome, kad Hanibalas Lekteris gimė Lietuvoje. Jo tėvas buvo grafas, titulas gautas dešimtame amžiuje, o motina – kilminga italė, iš Viskončių šeimos. Vokiečiams traukiantis iš Rusijos, nacių tankai apšaudė jų dvarą prie Vilniaus, nužudė abu tėvus ir daugelį tarnų. Po to vaikai dingo. Jų buvo du – Hanibalas ir jo sesuo. Nežinome, kas atsitiko seseriai. Tačiau Hanibalas liko našlaitis kaip ir Klarisė Starling. Garsusis Thomo Harrio bestseleris “Hanibalas“ tęsia istoriją, papasakotą romane „Avinėlių tylėjimas“. Galingas, hipnotizuojantis pasakotojas vedžioja mus, regis, po patį pragarą, meistriškai perkurdamas įprastinį pasaulį, atverdamas sudėtingus žmogėdros pasąmonės klodus. Jo sukurtas Hanibalas Lekteris švyti įgimta elegancija, yra subtilaus rafinuoto skonio, retos savitvardos, apdovanotas nepaprastai skvarbiu mokslininko protu. Tačiau nei gurmaniška meno trauka, nei kalėjimo vienatvė ar beprotnamio siaubas, nei tyra meilė moteriai negali užgožti vienintelės idėjos fix – išlaukti, kol sudužęs puodelis kada nors įgaus pirmykštę formą, ir atgis jo sesuo Miša, kurią per karą suvalgė dezertyrai.

Žymos sau: KPS: 360  Ke 2017 01 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

 

922(21) Peter May „Juodasis namas“

922(21) Peter May „Juodasis namas“

Peter May „Juodasis namas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: paburnosiu ne visai į temą. Kadaise labai mėgau el. parduotuvę knygos.lt, bet po to jie išprotėjo ir užuot skatinę mane kažką pirkti, paleido pop-up’us, kurie iššokdavo ir nukreipinėdavo mane iš doros (noriu išleisti pinigus) kelio į kažkokias ten rekomendacijas ar kitas nesąmones, norėdama prisibrauti prie knygos, turėdavau paspausti kelis iksiukus. Tada galvojau, ai, yra „Knygų klubas“ ir man užteks. Bet dabar, visai neseniai, tas „Knygų klubas“ atsinaujino ir nervina. Meniu juostos išsiskleidinėja vos pajudinus pelę, mirga marga. Aš pradėjau net atsargiai, kaip plėšikė ten elgtis, galvoju atsargiai atsargiai nuvesiu pelę iki autoriaus pavardės, kurią noriu nusikopijuoti ir nepriliesiu tos viršutinės juostelės ir niekas neiššoks… Kur tau, gi grįžti į viršų, kad persijungčiau tabą, vistiek reikia ir viskas šokinėja bei mirga :). Gal tik man. Gal tik mano naršyklėje, bet jau pasiilgau senų gerų laikų.

Na, o kas liečia knygą, tai man ji kažkodėl labai patiko. Labai priminė „Paskutinį Lapį“.

Finas yra Škotijos didmiesčio policininkas, kuriam tenka grįžti į uždarą vaikystės salą tirti nusikaltimo. Ir įdomiausia šioje knygoje buvo ne ta tyrimo dalis, o apskritai aplinka. Kiek mažai aš žinau apie škotus ir jų kalniečius. Turbūt tik iš to serialo šiek tiek :). Net nenumaniau, kad ne visi škotai, ypač mažieji, dar nepradėję eiti į mokyklą, gali nemokėti angliškai. Net nenumaniau, kokios ten stiprios religinės bendruomenės. Žinoma, tai tik knyga, bet būtent tokie romanai parašomi ne vien fantazijomis remiantis. Kiek supratau aprašyta retų paukščių medžioklė yra visai reali ir paremta tikrais faktais.

Na, o nusikaltimas irgi pasirodė gana įtikinamas, nes alkoholis, religija ir šeimyninės dramos kartais žmones paverčia bepročiais.

Oficialiai: Luiso saloje įvykdyta žiauri žmogžudystė, panaši į tą, kurią tyrė Edinburge dirbantis Finlis Makleodas. Kadangi Finlis gimė ir užaugo Luiso saloje, jam tenka keliauti į gimtinę ir įsitikinti, ar tai nėra to paties žudiko darbas. Netoli Škotijos krantų esanti Luiso sala yra nepaprastai graži, tačiau atšiauri, niūrių žmonių gyvenama žemė. F. Makleodas ją paliko beveik prieš du dešimtmečius ir nesitikėjo sugrįžti. Tačiau pabėgti nuo skausmingų praeities šešėlių nėra taip paprasta. Pradėjęs bylos tyrimą, jis susitinka su senais pažįstamais ir, iš smulkių detalių dėliodamas nusikaltimo paveikslą, suvokia, kad tyrimas veda prie neišvengiamos akistatos su visą jo gyvenimą apnuodijusiomis didžiausiomis baimėmis.

Žymos sau: KPS: 336  Ke 2017 01 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

920(19) Kathleen Tessaro “Mergina iš antikvariato”

920(19) Kathleen Tessaro “Mergina iš antikvariato”

Kathleen Tessaro “Mergina iš antikvariato”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šios autorės knygos (aš dar skaičiau „Kvepalų kolekcionierę“) įdomios tuo, kad neblogai nupiešia laikmetį. Pvz., čia veiksmas vyksta sausojo įstatymo laikais JAV.

Ir dar man patinka, kad istorijos kuriamos labai natūraliai. Jei ir yra meilė, tai nebūtinai bus laiminga. Ir nebūtinai bus kažkokių knyginių dramų. Jei turi rūpesčių, nebūtinai jie išsispręs. Bet jei kankiniesi, tai nebūtinai reiškia, kad tavo gyvenime negali būti ir tikrai gerų dienų.

Papasakotas gana trumpas vienos merginos gyvenimo epizodas. Ji bėgo nuo savo gyvenimo, paslydo, bandė atsitiesti. Mes taip ir nežinome ar jai galiausiai pasiseks, bet skaityti buvo įdomu. Mėgstat džiazą, retro drabužius, airiškus šokius, antikvarą, aukštuomenės pletkus? Knyga jums!

OficialiaiRaudonplaukė airė Meivė Faning užaugo skurdžiame italų kvartalėlyje su našle motina. Gudri, sumani ir protinga mergina net neabejoja, kad gyvenime yra verta daug daugiau. Paskui savo svajonę ji nukeliauja į Niujorką, tačiau aistringa niekam tikusių plevėsų ir kontrabandinio džino trauka stumia ją vis žemiau, kol neišsipildžiusių vilčių naštos nebepakėlusi mergina atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Netikėtai ją užkalbina paslaptinga gražuolė, kurios didžiausias trūkumas – toks pašėlęs laisvės troškimas.
Apmaldžiusi sielos žaizdas Meivė grįžta į Bostoną. Pasitelkusi įžūlumą ir įgimtą žavesį ji gauna darbą paslaptingumu alsuojančiame antikvariate. Jo savininkas pasakoja nepaprastas retų daiktų istorijas ir supažindina su keistuoliais kolekcininkais. Netikėtas likimo vingis atveda Meivę prie turtuolių Van der Larų durų, o už jų – paslaptingoji draugė iš ligoninės Diana. Neįtikėtina prabanga besimėgaujanti gražuolė įtraukia Meivę į aukštuomenės gyvenimą, bet nejučia mergina suvokia, kad apsimestinis gyvenimas nė iš tolo neprilygsta amžina verte alsuojančioms antikvariato retenybėms.

Žymos sau: KPS: 464  Kn 2017 12 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

918(17) John Curran „Slaptosios Agathos Christie užrašų knygelės: penkiasdešimt detektyvinių siužetų kūrimo metų“

918(17) John Curran „Slaptosios Agathos Christie užrašų knygelės: penkiasdešimt detektyvinių siužetų kūrimo metų“

John Curran „Slaptosios Agathos Christie užrašų knygelės: penkiasdešimt detektyvinių siužetų kūrimo metų“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą labai netikėtai gavau dovanų, tad prisėdau ir perskaičiau. Realiai aš nesu didelė gerbėja istorijų apie rašytojus, jų gyvenimą ir įvairiausius kūrybos etapus. Tačiau ir nebūdama gerbėja galiu vieną kitą kartą ir praplėsti savo akiratį, ar ne? Ypač kai knyga pati įkrenta į rankas, o Agatha Christie visgi yra mano mylimiausio žanro atstovė.

Aš esu skaičiusi daug autorės istorijų, deja, paauglystėje, todėl labai sunkiai atgaminu detales. Man labai nepatiko Mis Marpl personažas, todėl knygų, kurioje ji sprendžia bylas beveik neskaičiau, tačiau su Puaro viskas kitaip. Žodžiu, nelabai ką prisimenu, tik personažus, o norint mėgautis pastarąją knyga reikia būti tikru Christie fanu. Joje autorius nagrinėja detektyvės gyvenimo užrašus. Sąsiuviniuose persipynę įvairiausių siužetų kūrimai, personažai, idėjos knygoms, pirkiniai, gyvenimiškos užduotis. Agata labai chaotiškai viską žymėdavosi, pamesdavo, pamiršdavo. Geriausiai prisimenu dvi knygas – „dešimt negriukų“ ir „žmogžudystė rytų eksprese“. Būtent šių romanų užrašų knygelėse nebuvo, tiksliau jos kažkur pamestos, gaila. Pats rašytojas – tikras fanas. Jis nardo po tuos užrašus, suskirstė romanus į kategorijas, po truputį nagrinėja kiek išleistas kūrinys skiriasi nuo pirminių idėjų ir t.t.

Razinka – dvi Puaro istorijos. Labai trumpos, bet kaip visada žavios. Jau vien dėl jų smagu, kad knyga pateko į mano rankas. Jei esate gerbėjas – rekomenduoju! Jei visai nesidomite detektyvais, kažin ar bus įdomu. Nors… Visai nemažai sužinojau apie autorės gyvenimo foną, kitus rašytojus, jų susirašinėjimus ir pan.

Oficialiai: Agatha Christie (1890–1976) po mirties tapo garsiausia detektyvų rašytoja pasaulyje. 2004 m. rastas neįtikėtinas jos palikimas – septyniasdešimt trys užrašų knygelės, prikeverzotos beveik neįskaitomai. Jose surašyta įvairių pastabų, sudaryti sąrašai ir planai daugybei būsimų kūrinių.
Neįkainojamas radinys atskleidžia didžiausią Agathos Christie paslaptį – kaip iš jos pieštuku primargintų užrašų gimė visame pasaulyje pripažinimo sulaukę detektyvai. Įvairūs siužetai, alternatyvios pabaigos, išbrauktos ir kelis kartus pakeistos scenos – tai sudomins visus, perskaičiusius bent vieną Agathos Christie knygą ar mačiusius kurį nors pagal jos kūrinį pastatytą filmą.
Šioje knygoje Johnas Curranas nagrinėja daugybę ištraukų iš užrašų knygelių, taip pat pateikia du jose rastus ir kitur nepublikuotus Erkiulio Puaro apsakymus.
Johnas Curranas yra ilgametis Agathos Christie biografijos ir kūrybos tyrinėtojas, daugybę metų dirbęs rašytojos oficialios interneto svetainės redaktoriumi. Jis bendradarbiavo su A. Christie anūku Mathew Prichardu steigiant Agathos Christie kūrinių archyvą.  

Žymos sau: KPS: 512  Kn 2017 12 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.