Pagal
Kategorija: Šiukšlyno knygos

Ką aš perskaičiau

910(9) Sandra Brown „Trintis“

910(9) Sandra Brown „Trintis“

Sandra Brown „Trintis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Sandra Brown. Vien to užtenka ir galima baigti įrašą. Juk visos jos knygos daugiau mažiau vienodos. Neįpareigojantys detektyvai su meilės prieskoniu. Meilė dažniausiai užgimsta tarp savotiškų priešininkų ir aistra būna ūmi. Sugriūnama ant sofos ar kito horizontalaus paviršiaus. Į knygos pabaigą priešiški jausmai atsiskiedžia ir sulaukiame happy end’o. Ar ir čia taip buvo? Paskaitykit ir sužinokit, bet o kas gali nutikti kito?

Visgi ši knyga nėra Sandros blogiausia, sakyčiau net visai įdomūs keli charakteriai pasitaikė. Ir su amerikietiška teisine sistema galima šiek tiek susipažinti. Žodžiu, jei jums patinka autorės knygos, tai įvertinsite ir šią. Jei dar nė vienos neskaitėte, tai įsivaizduokite vidutinį amerikietišką filmą, kur kas nors kam nors keršija, daug muštynių, pasidulkinimo ir pan. Paskaitysit ir pamiršit, o kol skaitysit, bus visai įdomu. Turėkite omenyje, kad autorė parašiusi apie 60 knygų, tad turi „atkalusi“ sistemą, kažko ypatingo nerasite.

OficialiaiTeksaso reindžerio Krofordo Hanto žmona žuvo prieš ketverius metus. Tuomet jis palūžo ir vos trylikos mėnesių dukros Džordžijos globą perėmė jos seneliai. Dabar Krofordas trokšta susigrąžinti penkiametę dukrą. Jis pasiekė, kad būtų įgyvendinti teismo nustatyti reikalavimai, bet viskas priklausys nuo teisėjos Holės Spenser sprendimo.
Ambicinga ir savimi pasitikinti Holė laikinai užėmė neseniai mirusio kolegos ir savo mokytojo vietą. Ji turi įrodyti, kad yra verta šio posto, ir kiekvienas jos sprendimas gali būti lemiamas. Nepaisant Krofordo meilės dukrai, Holę neramina jo tamsi praeitis. Padėtis dar labiau komplikuojasi, kai į teismo salę įsiveržia kaukėtas ir ginkluotas užpuolikas. Krofordas staigiai sureaguoja ir išgelbsti Holę nuo kulkos. Jis nori sugauti nusikaltėlį, tačiau veikdamas savo įprastais beatodairiškais metodais praras galimybę susigrąžinti dukrą. Taip pat sukompromituos teisėją Holę Spenser, kuriai reikia saugotis ne tik nusikaltėlio, bet ir paties Krofordo bei jų begimstančių jausmų.

Žymos sau: KPS: 424  Ke 2017 11 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

909(8) Nicky Pellegrino „Sicilietiška istorija“

909(8) Nicky Pellegrino „Sicilietiška istorija“

Nicky Pellegrino „Sicilietiška istorija“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Praeitame įraše minėjau, kokie pavadinimai patraukia mano akį. Na, toks kaip šios knygos – tikrai atstumia. Nes rėkte rėkia, kad tai bus paprastutė banali istorija. Ar buvo? Taip! Ar tai blogai? Priklauso nuo lūkesčių. Iš tiesų tai norėjau ko nors labai lengvo, perskaitomo per vakarą ir pamirštamo per kitą dieną. Tas pats kas suvalgyti plytą šokolado ar pagulėti karštoje vonioje. Tiesiog malonumas.

Ir knyga buvo maloni. Lukas Sicilijoje turi kulinarinę mokyklą. Pas jį atvažiuoja keturios skirtingos moterys, kuriuos paeiliui pasakoja savo istorijas. Paprastas, gyvenimiškas, tokias, kokios nutinka mums visiems: nuobodulys, nepatinkantis darbas, neįdomi santuoka, artimojo mirtis. Patiko knyga tuo, kad nebuvo tos istorijos kažkokios labai hiperbolizuotos, buvo lengva įsijausti į kiekvienos moters gyvenimą. Tiesa, Luko paslaptis ir viskas, kas buvo su tuo susiję, tai jau kiek perspausta.

Esminis patarimas: neskaitykite šios knygos alkani. Apie maistą kalbama daug, išsamiai ir skaniai. Gale įdėti keli receptai. Aš pati gaminti nemėgstu, bet pavalgyti neatsisakau, tad visą laiką norėjosi lėkti į parduotuvę ir prisipirkti skanėstų.

Ieškote lengvos ir vasariškos, taip pat dar skanios knygos? Tai štai!

Oficialiai: Saulės nugairintose Sicilijos kalvose Lukas Amorė moko gaminti valgius, kurių receptus jo šeimos moterys perdavė iš kartos į kartą. Ruošdamasis priimti naują grupę kulinarijos mokykloje „Meilės maistas“, jis tikisi, kad kursai bus tokie patys, kaip visada. Jis gamins valgį, veš savo mokinius aplankyti vynuogynų ir alyvmedžių giraičių, valgys kartu, susibičiuliaus ir po dviejų savaičių jie išsibarstys po visus pasaulio kampelius, iš kurių buvo atvykę. Tačiau Luko laukia staigmena.
Šį kartą į kursus užsirašė keturios moterys. Kiekviena iš Sicilijoje praleisto laiko tikisi daugiau nei vien naujų valgio gaminimo įgūdžių. Molė – gurmanė ir darbo išsekinta mama, leidžiasi į seniai išsvajotas atostogas. Tricija – viena geriausių Londono advokačių, nusprendžia atitrūkti nuo jėgas sekinančio darbo ir šeimos. Valerija, sielvartaujanti dėl savo partnerio mirties, bando pradėti gyvenimą be jo. Neseniai skyrybas išgyvenusi Popė atvyksta į Siciliją susipažinti su vietove, kurioje gimė ir augo jos senelis.
Užsimegs draugystės, bus dalijamasi paslaptimis ir gyvenimo istorijomis. Lukas dar nežino, kad moterų grupelė pakeis jo gyvenimą. O Molei, Tricijai, Valerijai ir Popei ši kelionė reikš naują pradžią.

Žymos sau: KPS: 320  Kn 2017 11 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

907(6) George R. R. Martin „Tafo klajonės“

907(6) George R. R. Martin „Tafo klajonės“

George R. R. Martin „Tafo klajonės“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Na, kas toks yra G. R. R. Martin, turbūt nereikia pasakoti. Net tie, kurie neskaitė jo „Sostų Žaidimų“ ir nematė serialo, vistiek girdėjo ir apie Joną, ir apie visus kitus :). Autorius su ta savo serija pagarsėjo, kaip netikėtumų meistras nevengiantis žiaurumo.

Visai kitokia man pasirodė ši, ankstesnė jo knyga. „Tafo klajonės“ man netgi sakyčiau atrodo gana vaikiškos. Toks geras Tafas randa pamirštą karinį kosminį laivą, kuris yra tarsi biologinis ginklas, arba gelbėtojas, kuriame sukaupta įvairiausios gyvybės DNR. Nori ir užleidi ant kokios planetos marą naikinantį gyvybę. Nori ir sukuri grūdus prigyjančius tose žemėse ir tveriančius klimatą. Nori užleidi pabaisomis. Nori – sukuri musę, kuri tas pabaisas nužudo. Ir klajoja Tafas darydamas gerus darbus bei gelbėdamas planetas. Žinoma sutinka blogiukų, kurie vis nori atimti laivą ar dar kokią bjaurastį iškrėsti. Kaip gi be nuotykių.

Nepasakyčiau, kad likau sužavėta. Labai jau naivi ta istorija, tarsi skaityčiau kokią pamokančią Ende „Begalinę istoriją“ ar ką nors tokio panašaus.  Ne ne, negalėčiau lyginti nei siužeto, nei idėjos, tik jausmas perskaičius tas pats.

Oficialiai: „Senosios sakmės ir padavimai įspėjo: patekėjus šiai žvaigždei, planetą užgrius siaubingos nelaimės. Tarsi iš dangaus ims kristi nepagydomos ligos ir kitokios baisenybės. Todėl, kad ji yra Maro Žvaigždė…“
Prieš tapdamas „Ledo ir ugnies giesmės“ istorijos, susižėrusios daugybę apdovanojimų, autoriumi George‘as R. R. Martinas parašė mokslinės fantastikos knygą, kurios pagrindiniu herojumi tapo Havilandas Tafas, sąžiningas kosmoso prekeivis, dievinantis kates. Galima sakyti, per atsitiktinumą jam atiteko paskutinis prieš tūkstančius metų Žemėje sunaikinto legendinio Ekologinės inžinerijos korpuso laivas sėjikas. „Arka“ yra didžiausias erdvėlaivis Visatoje, galintis ne tik naikinti, bet ir kurti gyvybę naudodamasis tūkstančių keisčiausių augalų ir gyvūnų genetine medžiaga. Iš tiesų tai pavojingiausias ginklas žmonijos istorijoje, bet doro ir sumanaus žmogaus rankose jis gali tapti visų problemų sprendimo raktu. Hevilandas Tafas nepanašus į didvyrį, tačiau siekdamas atkurti galaktikoje teisingumą jis metodiškai gelbsti nuo pražūties vieną planetą po kitos.

Žymos sau: KPS: 400  Ke 2017 11 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

905(4) Iona Grey „Laiškai iš praeities“

905(4) Iona Grey „Laiškai iš praeities“

Iona Grey „Laiškai iš praeities“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Patinka Jojo Moyes ar Sarah Jio knygos? Tada turėtumėte įvertinti ir šią. Gana tipinė istorija, kai dabartyje kokia nors vargšė mergaitė pradeda sekti kažkokiais praeities įvykiais ir kas antrą skyrių pasakojama sena istorija. Ta senoji yra apie jauną pastoriaus žmoną karo metais, kuri įsimylėjo amerikietį lakūną. Daug dėmesio skiriama jų laiškams.

Naujoji istorija yra apie našlaitę, kuri įsilaužusi į svetimą namą randa senus laiškus ir sugalvoja surasti jų autorius. Na, viską patys numanote ir tęsti istorijos man nereikia. Tipinė, saldoka, miela knygelė.

Beje, sutvarkiau savo sena.lt skelbimus, tad jei kažką domina mano parduodamos knygos – kreipkitės.

Oficialiai: 1943-iaisiais bombarduojamame Londone atsitiktinai susitinka Stela Torn ir Denas Rosinskis. Jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą, bet likimas jiems nepalankus: Stela ką tik ištekėjusi, o Denas – amerikiečių bombonešio pilotas, jo tikimybė likti gyvam yra viena iš penkių.
Po septyniasdešimties metų Denas paskutinį kartą pamėgina susirasti merginą, kurios taip ir neužmiršo, ir nusiunčia laišką į namus, kuriuose jie patyrė trumpą, bet tobulą laimę. Tačiau Stela ten negyvena, o laišką atplėšia jauna mergina Džesė, bėganti nuo savo pačios rūpesčių. Skaitydama Deno žodžius Džesė įsitraukia į taip stipriai liepsnojusios, bet per greitai nutrūkusios meilės istoriją. Kaip jai surasti Stelą, o gal pavyktų juodu suvesti draugėn?

Žymos sau: KPS: 438  Ke 2017 11 08

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

903(2) Joseph Delaney „Ankstesnė mergina“

903(2) Joseph Delaney „Ankstesnė mergina“

Joseph Delaney „Ankstesnė mergina“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jau senokai mane traukė šios knygos aprašymas ir pamačiusi, kad atsirado „Milžino“ prenumeratose, prisiminiau, kad buvau gavusi gimtadienio nuolaidų kodą, su kuriuo galiu skaityti nemokamai. Kad ir kokia miela skaityklė, kad ir kaip nemėgstu skaityti telefone, bet nepatogumą galima paaukoti :). Tad kol kas kremtu jau kažkelintą knygą „Milžine“.

„Ankstesnė mergina“ – pasakojama dviejų merginų akimis. Ema su draugu apsigyveno baltame name anksčiau. Neturėdami pinigų prabangesniam būstui sutinka su keistu pasiūlymu gyventi ištaigingame minimalistinio dizaino būste. Jokių puošmenų, jokių knygų, gyvūnų, kilimėlių ir t.t. Toks architekto, sukūrusio šį namą, reikalavimas. Kas antrą skyrių pasakoja Ema.

O kituose skyriuose sutiksime Džeinę. Dabarties merginą, kuri apsigyvena tame pačiame name, tomis pačiomis sąlygomis ir sužino, kad jame žuvo Ema. Kaip? Kodėl? Savižudybė? Žmogžudystė?

Abi istorijos pinasi į vieną ir gana sunku nuspėti kas gi iš tiesų vyksta. Ar namo savininkas yra kontrolės maniakas? O gal patys gyventojai sterilioje aplinkoje išlaisvina tas savo savybes, kurių nesitikėjo turintys? Aš tikrai gerokai įsitraukiau, nes buvo smalsu kuo gi viskas baigsis. Ar Džeinei nutiks tas pats kaip ir Emai, o dar kažkas išlįs?

Jei mėgstate tokio tipo knygas kaip „Dingusioji“, „Mergina traukiny“ ir t.t., tai ir ši gali patikti.

OficialiaiSurašykite visus turimus daiktus, kurie atrodo būtini jūsų gyvenime.
Tai pirmoji užduotis, kurią skiria architektas Edvardas Monkfordas žmonėms, norintiems apsigyventi jo suprojektuotame ir pastatytame name. Tradicinės Londono architektūros peizaže šis namas išsiskiria originaliomis formomis, minimalistiniu apstatymu ir aukščiausio lygio informacinėmis technologijomis.
Tokiame name gyventi gali tik ypatingi nuomininkai. Bėgantys nuo slegiančių netekčių ir bauginančių prisiminimų, sutinkantys paklusti išmaniojo namo kūrėjo suformuluotoms gyvenimo taisyklėms. Jokių naujų daiktų, baldų, puošmenų, kilimų, knygų, augintinių ir vaikų… Sterili tvarka, geležinė drausmė ir nuolatinė kontrolė.
Ir vis dėlto namas ir taisyklės tėra tik šydas, slepiantis tamsias jo savininko paslaptis.
Po skaudžios netekties gyvenimo orientyrus praradusi Džeinė sulaukia pasiūlymo apsigyventi unikaliame name. Ją sužavi ne tik apartamentai, bet ir charizmatiškas, paslaptingas jų savininkas. Tačiau kunkuliuojančių jausmų verpetuose netrūksta ir šešėlių. Paaiškėja, kad anksčiau name paslaptingomis aplinkybėmis mirė nuomininkė Ema. Jos vaikinas Saimonas įsitikinęs, kad tai buvo žmogžudystė. Ieškodama atsakymų Džeinė leidžiasi į pavojingą kelionę, galinčią ją ne tik apsaugoti, bet ir pražudyti.

Žymos sau: KPS: 392 Ke 2017 11 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

902(01) Simon Kernick „Paskutinės 10 sekundžių“

902(01) Simon Kernick „Paskutinės 10 sekundžių“

Simon Kernick „Paskutinės 10 sekundžių“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kartais visai neblogai besti pirštą į kažkokį nematytą negirdėtą pavadinimą. Pataikiau į detektyvą. Gana greitą, nors ir neypatingo siužeto.

Lygiagrečiai rutuliojamos dvi istorijos. Inspektorė Tina tiria serijinio žudiko, prievartautojo bylą. Viskas prasideda jo gaudynėmis, tada gi šis pagrobiamas iš areštinės ir veiksmas rutuliojamas toliau. Rašytojas bando Tiną apipinti kokia nors legenda, padaryti įdomesniu personažu, žinoma, tradiciškai įbruka alkoholizmo problemą. Visgi, detektyvė man įdomi nepasidarė. Pritempta.

Kita istorija apie pogrindyje dirbantį policininką Šoną. Ir ne, negalvokite, kad suku link meilės istorijos tarp Tinos ir Šono. Visai ne. Nors ne meilės, bet abi siužetinės linijos susieina, nes gauja į kurią infiltravosi Šonas, pagrobė tą maniaką. Šis policininkas man pasirodė kiek įdomesnis personažas. Irgi su savais demonais, bet natūralesnis, žmogiškesnis. Gal tiesiog autoriui buvo lengviau įsijausti į vyro pasaulį? Nežinau.

Nors, kaip ir minėjau, pati istorija nebuvo labai ten kažkokia gudri, bet pakankamai greita, todėl įtraukė. Aš mėgstu įsitraukti.

OficialiaiDetektyvei inspektorei Tinai Boid pagaliau pavyksta sučiupti Naktiniu Šliužu pramintą serijinį žudiką, kuris kaltinamas mirtinai nukankinęs penkias jaunas moteris. O į vieną pavojingiausių Londono gaujų infiltravęsis priedangoje dirbantis pareigūnas Šonas Iganas gauna nurodymą dalyvauti drastiškoje nusikaltėlių operacijoje ir pagrobti iš policijos įtariamą žudiką. Šioje siaubingoje akistatoje kiekvienam teks pakovoti už savo gyvybę.

Žymos sau: KPS: 304 Ke 2017 11 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

901(71) Indrė Vakarė „Vienos nakties nuotykis“

901(71) Indrė Vakarė „Vienos nakties nuotykis“

Indrė Vakarė „Vienos nakties nuotykis“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai ir paskutinė mano skaitymo metų knyga. Labai juokinga. Po Grange galvojau kažką lengvo sugraušiu. Na ir man visada įdomu kaip rašo lietuviai. Ir labai jau retas autorius, ypač tokios lengvutės pramoginės literatūros nustebina. Dažniausiai viskas būna…

Koks šios knygos stilius? Na, užteks citatos iš pirmesnių puslapių: „Į mane priekaištingai suklapsėjo ilgos kaip smilgos, juodos kaip nuodėmė blakstienos“. Tai va toks. Kaip iš devintos klasės rašinėlio. Toks ir siužetas ir atomazga.

Ar blogai? Tikrai ne. Nekenksminga. Bet ir pakalbėt nėra apie ką.

Oficialiai: Draugė įkalba Gundą, jauną vaikų gydytoją, atitrūkti nuo įtemptos darbotvarkės ir nueiti į naujametinį vakarėlį. Ten ją, pasipuošusią seksualiu moters katės kostiumu, pastebi Adas, banke dirbantis Gundos draugės brolis. Romantiški šokiai baigiasi bučiniais ir karšta naktimi. Gunda ryte patyliukais išsliūkina iš viešbučio kambario, nenusiėmusi kaukės ir neparodžiusi savo veido. Kadangi skuba, netyčia paima ne savo, o Ado paltą, kurio kišenėse – visi jo dokumentai ir raktai… Nei ji, nei Adas nežino, kad dar teks susitikti. O tokia proga atsiranda labai greitai. Ar herojams pavyks atpažinti vienam kitą? Kuo gali pavirsti vienos nakties nuotykis? 

Žymos sau: KPS: 272 Ke 2017 10 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

900(70) Jean Christophe Grange „Kaikenas“

900(70) Jean Christophe Grange „Kaikenas“

Jean Christophe Grange „Kaikenas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Grange detektyvai visada įdomūs, savotiški ir skirtingi. Kupini žiaurumo ir net savotiškai keista, kad autorius prancūzas, o ne skandinavas.

Kas man patiko: tempas, intriga, policininko charakteris ir keletas pametėtų staigmenėlių.

Kas nepatiko: tai, kad labai išsiskiria dvi siužetinės linijos ir sunkiai limpa į vieną knygos visumą. Pabaiga nesąmoninga.

OficialiaiKas išdrįs praverti pragaro vartus?
Policijos kriminalinės brigados vadas Olivjė Pasanas mina žudikui maniakui, žinomam „Akušerio“ pravarde, ant kulnų, tačiau pats netikėtai sulaukia dūrio į nugarą iš artimiausio žmogaus – žmona japonė pateikia skyrybų prašymą, o jo šeimos link artinasi nelaimė.

Žymos sau: KPS: 456 Kn 2017 10 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

899(69) Charles Martin „Kalnas tarp mūsų“

899(69) Charles Martin „Kalnas tarp mūsų“

Charles Martin „Kalnas tarp mūsų“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: reikia susiimti ir paskutinę mėnesio dieną užprotokoluoti visas perskaitytas knygas. Tad šiandien bus dar pora įrašų.

Knyga labai atsitiktinė ir vėl iš serijos „nenorėjau tuščiomis grįžti iš bibliotekos“. Pagriebiau bet ką ir visai patiko. Istorija paprasta, du nepažįstamieji dėl atidėto skrydžio pasiryžta nuomotis privatų lėktuvą. Įvyksta nelaimė, jie nukrenta kalnuose, lakūnas žūsta, sužeista pora lieka be pagalbos. Tokia pradžia. Toliau tęsiasi siekis išgyventi su visais sunkumais. Medžioklės scenos manęs neįtikino, visa kita kaip ir ok.

Kadangi nepažįstamieji yra skirtingos lyties, tai galite numatyti, kad čia beveik meilės istorija. Taip ir yra, galas labai nuspėjamas, tačiau smagioji ir kokybiškoji knygos dalis, kad seilėjimosi tarp poros beveik ir nebuvo, nes na, žmonėms išgyventi reikėjo.

OficialiaiSiautulingą žiemos naktį du nepažįstamieji laukia skrydžio Solt Leik Sičio oro uoste. Sėkminga rašytoja Ešlė Noks skuba į savo vestuves, o gydytojas Benas Peinas – į suplanuotas rytdienos operacijas. Dėl netikėtai užklupusios audros atšaukiamas paskutinis skrydis. Benas skubiai suranda privatų lėktuvą, o drauge skristi pasiūlo žaviai nepažįstamajai Ešlei. Tą lemtingą akimirką prasideda neįtikėtina jųdviejų išgyvenimo istorija…

Žymos sau: KPS: 352 Kb 2017 10 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

898(68) Haruki Murakami „1973-iųjų kiniškas biliardas“

898(68) Haruki Murakami „1973-iųjų kiniškas biliardas“

Haruki Murakami „1973-iųjų kiniškas biliardas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  su rytojumi baigsis ir mano skaitymo metai. Kol kas esu įveikusi 71 knygą, bet jau nesitikiu perskaityti dar kažką. Ar yra kas laukia metinės statistikos?

Prieš tai aprašyta Murakami’o knyga man nei patiko, nei nepatiko. Na tokia labai labai pirma, su užuomazga į tolesnę kūrybą. Labiau pratarmė įsiminė, kuri, beje yra ir šiame romane. „1973-iųjų kiniškas biliardas“ man  jau pasirodė kur kas artimesnis tam Murakamiui, kurį mes pažįstame. Lėtas, keistas, su žaviais personažais, kaip antai dvynės, kurios gyvena su pagrindiniu veikėju, bet nepasako savo vardo. Apskritai vardų mažai. Bendradarbis vadinamas partneriu, kolegė – mergina, draugo epizotinė moteris – tiesiog Moterimi. Dvynės yra dvynės… Bet tų vardų ir nereikia, asmeniškai aš tai perskaičiusi knygą retai prisimenu bent vieną vardą, ypač jei jis buvo epizodinis.

Radau autoriaus dvasios, tuo ir esu patenkinta.

Oficialiai: Pagrindinis romano veikėjas Tokijuje įkuria vertimų biurą ir apsigyvena su vieną rytą paslaptingai jo bute atsiradusiomis identiškomis dvynėmis. Jį persekioja neišsipildžiusios meilės Naoko prisiminimai ir… trumpalaikė kiniško biliardo manija. Todėl išsiruošia į keistas trijų svirčių biliardo automato modelio „Erdvėlaivis“ – būtent tokio, koks stovėjo jo gimtojo miesto Džei bare, – paieškas.
1973-iųjų kinišką biliardą Murakami parašė kaip Išgirsk vėjo dainą tęsinį, o jį užbaigęs nusprendė tapti profesionaliu rašytoju. 

Žymos sau: KPS: 192 Kn 2017 10 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook