Dėka

Yra pasaulyje toks šalikas. Jį pamatę žmonės sako: ak koks gražus šalikas! O man taip baltai-išdidžiai gera. Mano. Ir vis dėkoju Kalėdų Senio atstovei.
Kaip ir už estišką kepurę su katinais, kurios galas man beveik iki kelių.
Už puodelius ant kurių galima piešti kreida. Mat sukelia minčių. Kiekvieną rytą prie kavos – naujas meilės prisipažinimas. Kavą geriam iš kitų puodelių, bet mintis vistiek galinga.
Dėka. Mat jau savaitę mane lanko suvokimas, kad dabar viskas gerėja. Negaliu pasakyti kas. Darbinėje ar gyvenimo srityje niekas nesikeičia. Bet pavidalus įgauna svajonės. O juk svajojantis žmogus yra gyvas? Kartais galvoju, kad jau tiek užaugau ir išdrąsėjau, kad JAU galėčiau gyventi be cinizmo. Man nebereikia kaukės. Ir šiandien jaučiuosi graži :). Miau.