647-649(67-69) Veronica Roth „Divergentė“, „Insurgentė“, „Lojalioji“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-08-06, 19:28

Gairės : , , , ,

Divergente_p1Veronica Roth „Divergentė“, „Insurgentė“, „Lojalioji“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Čia toks retas atvejis, kai tris knygas suplaku į vieną įrašą. Tačiau na neišeina man vertinti tų knygų, kaip atskirų. Yra pradžia, vidurys ir pabaiga. Labiausiai patiko pradžia ir pabaiga. 

Kokia ta knyga? Į kokteilinę sumetę „Bado žaidynių“ trilogiją ir Ally Condie “Parinktųjų” trilogiją gautume praktiškai tip top „Divergentę“.

Veiksmas vyksta tvora aptvertame mieste be pavadinimo. Vėliau jis paaiškėja. Čia gyventojai, pagal jų puoselėjamas vertybes suskirstyti į 5 luomus: taikinguosius, nuolankiuosius, bebaimius, eruditus ir teisuolius. Teoriškai nė vienas luomas nėra pranašesnis, visuose žmonės laimingi atlikdami savo funkcijas. Teoriškai :). Kai vaikai sulaukia 16 metų jie turi pasirinkti luomą, dažniausiai visi renkasi tokį, kuriame gimė. Bet ne visada. Kaip jau galima numanyti  – dauguma pagrindinių veikėjų bus perbėgėliai. O tarp jų visų yra tokių, kurie pasižymi kelių luomų savybėmis – Divergentai.

Knygos veiksmas susideda iš nepasitenkinimo esama padėtimi, minčių apie žmogaus prigimtį, pasirinkimus. Bus meilės, draugystės, maišto. Baimės, tiesos, mirties serumų. Simuliacijų. Dar maišto.

Trečiojoje dalyje paaiškės tokios santvarkos kilmė ir daug įdomių dalykėlių.

Skaitydama pasidžiaugiau elektroninių knygų privalumais. Bebaigdama antrą dalį, trečią galėjau kaip mat nusipirkti ir skaityti toliau. Nelaukdama ryto ir kelionės į knygyną.

Ar čia vasara mane taip veikia, kad traukia knygos skirtos per pusę jaunesnei auditorijai?

Oficialiai: Vienas sprendimas
Vienas sprendimas atrenka tavo draugus
Vienas sprendimas apibrėžia tavo įsitikinimus
Vienas sprendimas lemia tavo atsidavimą – visiems laikams
Vienas sprendimas pakeičia tavo gyvenimą
Čikagos visuomenė, kurioje gyvena Beatričė Prior,  susiskirsčiusi į penkis luomus, išpažįstančius tam tikras vertybes: Teisuolių (vertinančių sąžiningumą), Nuolankiųjų (nesavanaudiškumą), Bebaimių (drąsą), Taikingųjų (draugiškumą), Eruditų (protą). Kasmet per Pasirinkimo ceremoniją šešiolikmečiai apsisprendžia, kuriam luomui tarnaus. Beatričei tenka rinktis – ar likti su savo šeima, ar paklusti širdies balsui. Šie troškimai nesuderinami. Todėl jos sprendimas nustebina visus, net ir ją pačią.
Mergaitei tenka įveikti labai sudėtingą iniciaciją. Ji pasivadina Triče ir mėgina suprasti, kas yra tikrieji draugai ir kur nuves romantiški jausmai žaviam, kartais pašėlusiam vaikinui. Tričė turi paslaptį, kurios niekam negali atskleisti, antraip jos gyvybei iškils pavojus. Sužinojusi, kad jos iš pirmo žvilgsnio tobulai visuomenei gresia žlugimas, Tričė supranta, kad jos paslaptis gali išgelbėti mylimus žmones arba pražudyti ją pačią.

Žymos sau: KPS: 416, 432, 456 Ke, 2014 08 05

Šiukšlynėlis jau Facebook’e

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2014-08-04, 15:38

Šiaip tai nereikia man to feisbuko, bet taip jau iš kalbų ir statistikų išeina, kad retas dabar besinaudoja RSS. Kai kurie mano skaitytojai nežino kas tai yra, o štai FB jiems kaip saulėgrąžos. O ir komentatoriai tingi čia rašyti, tačiau kažkodėl feisbuke paspaudžia Like mygtuką ar net iš tiesų pakomentuoja. Tad dėl bendro patogumo ėmiau ir sukūriau Šiukšlynėlio puslapį. Prisijunkite.

Puslapis nebus robotizuotas, tai yra ten pati paskelbsiu ką skaičiau, o kartais gal ir šiaip vieną kitą mintį mestelėsiu.

Iki pasimatymo. Čia ar ten :)

646(66) Rick Yancey „Penktoji banga“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-08-02, 17:57

Gairės : , ,

image

Rick Yancey „Penktoji banga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Vienintelė informacija knygos aprašyme, tai palyginimas su „Bado žaidynėmis“, nors nieko panašaus aš neradau. Na gal tik jauną veikėjų amžių. Arba bandymą išgyventi.

Istorija yra apie tai, kaip atskrido ateiviai ir sumanė išnaikinti žmones, mat jiems reikėjo planetos. Iš pradžių mestelėjo elektromagnetinį impulsą, tada sukėlė cunamius, užleido kažkokį marą ir kai jau liko tik saujelė žmonių, prabudo jų samonėje ir ėmėsi naikinti likučius.

Bus vaikų pasaulio gelbėtojų. Bus įsimylėjusių ateivių, stovyklų-lagerių ir kitokio velnio. Iš esmės knyga yra jokia. Pakankamai įdomi, kad nemestume, bet nykoka ir neperskaitę nieko neprarasit.

Oficialiai: Po pirmosios bangos Žemę apgaubia tamsa.
Per antrąją gyvi lieka tik laimingieji.
Per trečiąją bangą – epidemiją – išgyvena tik nelaimėliai.
Po ketvirtosios galioja tik dvi taisyklės: pirmoji – nepasitikėk niekuo, antroji – saugu likti tik vienam.
Artinasi penktoji banga. Kesė bėga nuo jų apleistu greitkeliu. Nuo padarų, kurie atrodo kaip žmonės. Jie bastosi po apylinkes visus žudydami. Tas, kas liko gyvas, išsislapstė. Kesė tiki, kad išgyvens tik likdama viena, tačiau sutinka Evaną Volkerį – žavų ir paslaptingą. Jis – vienintelė viltis išgelbėti broliuką ir išsigelbėti pačiai.

Žymos sau: KPS: 464, Kb, 2014 08 01

Posted from WordPress for Android

645(65) Jojo Moyes „Paskutinis mylimojo laiškas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-30, 20:31

Gairės : , ,

paskutinislaiskasJojo Moyes „Paskutinis mylimojo laiškas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai dar viena miela Moyes knyga su meilės istorija. Kaip ten bebūtų „Aš prieš tave“ pati geriausiai ir daugiausiai ašarų kainavusi. Kitos gi Moyes knygos ne tokios dramatiškos, o ir turi kažką bendro – praeitį besimaišančią su dabartimi.

Šioje knygoje praeities Dženiferė prabunda ligoninėje ir po avarijos nieko neprisimena. Dženiferė yra dailutė mergina ištekėjusi už turtingo vyro. Jos visas gyvenimas yra būti gražia, svetinga, nuolankia, o ir laikai, kuriais viskas vyksta yra Stefordo žmonų. Dženiferė radusi laišką susivokia, kad buvo neištikima, ieško savo mylimojo, bando atgaivinti atmintį. Kitas siužetas – iki avarijos, kaip ir ką ji įsimylėjo. Iš pradžių sunku susivokti kas gi vyksta ir ar kalbama apie laikus iki avarijos, ar jau po. Trečias vingis – dabartis, kur jaunutė žurnalistė įsimylėjusi vedusį vyrą taip kankinasi, kad pamiršta dirbti ir baigia sužlugdyti savo karjerą. Čia jai į rankas patenka Dženiferės mylimojo laiškai iš praeities.

Knygoje bus visokios meilės, šiek tiek nušviesti 60-tieji ir turtingųjų gyvenimas. Bus dramos, ašarų, vilties, laiškų. Šiaip po visokių meilės romanų užsinoriu mėsos. Na, kaip po torto, bet po Moyes, tai kažkaip romantikos poreikis sustiprėja.

OficialiaiLigoninėje atgavusi sąmonę Dženiferė Stirling nieko neprisimena — nei tragiškos automobilio avarijos, per kurią ji ir susižalojo, nei savo vyro; moteris net nesusivokia, kas esanti. Dženiferė jaučiasi gyvenanti svetimą gyvenimą, kol netikėtai randa aistringą laišką, pasirašytą labai paprastai — B.; laiške prašoma palikti savo vyrą. Po kurio laiko tą patį paslaptingą laišką žurnalistė Elė aptinka redakcijos archyvuose. Ji pameta galvą dėl perskaitytos istorijos ir viliasi, kad laiškas padės išgelbėti žlungančią karjerą. Kaip baigėsi anų įsimylėjėlių meilės istorija? Gal ir jos sudėtingi meilės reikalai susiklostys sėkmingai ir pavyks susigrąžinti savo gyvenimą?

Žymos sau: KPS: 480, Ke, 2014 07 30

644(64) Rosa Liksom „Kupė Nr. 6″

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-28, 14:58

Gairės : , ,

kupe-nr-6-Rosa Liksom „Kupė Nr. 6″

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą jau buvau nusižiūrėjus knygų mugėje, bet tą kartą pagailėjau pinigų. Nieko tokio, visada pagelbės biblioteka.

Man labai patiko šios knygos parašymo stilius. Na unikalūs tie suomiai ir jų kaimynai, šiauriečiai rašytojai išsiskiria. Per Sibirą važiuoja traukinys, o kupė nr.6  susidūrė du keliautojai – vyras, visiškai tipinis, stereotiponis tarybinis žmogus ir jauna studentė suomė. Veiksmas vyksta dar Sovietų Sąjungos laikais. Visoje knygoje mergina neištaria nė vieno žodžio. T.y ne visai taip. Tiesiog šis veikėjas – mergina – nevartoja tiesioginės kalbos. Autorė tik subtiliai leidžia suvokti, kad kartais ji dialoguose dalyvauja, nors dažniausiai ji galvoja ir prisimena. Na, o štai vyras kalba be perstojo. Ir kalba grubiai, netašytai, apie moteris, darbus, Rusiją ir t.t.

Tai liūdna kelionė. Nes Sovietų Sąjunga buvo labai liūdna. Optimali knyga. Nei per daug, nei per mažai.

Oficialiai: 1986-ieji. Sibiro platybes skrodžiančiame traukinyje keliauja jauna, jautri ir subtili studentė iš Suomijos. Tuo pačiu Transsibiro geležinkeliu į Mongoliją traukia ir šiurkštus, 40-ies metų vėtytas bei mėtytas buvęs kalinys iš Rusijos. Ankštoje kupė Nr. 6 susiduria du visiškai skirtingi pasauliai: moteriškas ir vyriškas, civilizuotas ir laukinis, vakarietiškas ir sovietinis. Ar jie supras vienas kitą? O gal tarp jų užsimegs netgi meilės ryšys?

Žymos sau: KPS: 168, Kb, 2014 07 27

643(63) Marya Hornbacher „Iššvaistytas gyvenimas. Memuarai apie anoreksiją ir bulimiją“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-25, 8:55

Gairės : , , ,

issvaistytas_gyvenimas_z1Marya Hornbacher „Iššvaistytas gyvenimas. Memuarai apie anoreksiją ir bulimiją“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai nėra lengva knygelė apie lieknėjimą bei grožį, tai tikri autorės memuarai apie… …iššvaistytą gyvenimą. Tiesa, aš nežinau, kokiai auditorijai yra taikomas pasakojimas. Sergantiems valgymo sutrikimais, gyvenantiems su sergančiais, visuomenei, kuri su tuo niekada nesusidūrė ir anoreksiją bei bulimiją laiko fifučių liga?

Aš pati esu mergina su viršsvoriu ir mano grožio idealas nėra putni moteris, mano grožio idealas net nėra liekna moteris, man atrodo, kad gražiausios yra tos perdėtai plonos merginos, skeletinės manekenės ir pan. Vyrai su tuo nesutiktų, ar ne? Bet idealai yra idealai. Todėl skaitydama knygą aš nesigailėjai tos moteris, aš jai truputį pavydėjau. Rimtai. Ir tai mane gąsdina, nes memuaruose rašoma apie daugybę metų bado, vėmimo, vėl bado ir vėl vėmimo, apie tai kaip maitinamasi cukrumi, garstyčiomis, morka, kaip vėl vemiama, o bulimija keičiama anoreksija, šalia derinama daug daug sporto. Apie narkotikus, nes taip lengviau ir visišką savęs kankinimą.

Pagrindinis minusas, kad mane labai glumino ir stebino visų bėdų pradžia. Truputį sunku patikėti tuo, kad jau 3-4 metų vaikas galvoja apie savo storumą, kad nei iš šio, nei iš to išsivemti sumano devynmetė ir taip pradeda daugiametę bulimiją.

Šioje knygoje telpa ne tik valgymas ir vėmimas, čia rašoma ir apie gydymo eigą, apie tai kaip sekėsi, apie santykius su šeima, kuri kaip dažniausiai ir nutinka, nenori matyti, apie visuomenę ir liesumo kultą. Tikrai verta perskaityti, ypač jei nežinote kas tai per ligos, kaip jos prasideda, kodėl taip sunku išgyti. Iki galo ir neįmanoma, kaip ir alkoholikams ar narkomanams.

Oficialiai: Kas atsitiko, kad talentinga jauna moteris karštai įsimylėjo alkį, narkotikus, seksą ir mirtį? Nors penkis kartus gulėjo ligoninėje, metų metus lankėsi pas psichoterapeutus, prarado šeimą, draugus, darbus ir net menkiausią suvokimą, ką reiškia būti „normaliai“, Marja Hornbaker (Marya Hornbacher) niekaip negalėjo liautis mylėjusi savo anoreksijos ir bulimijos, kol itin baisus valgymo sutrikimo priepuolis koledže atėmė paskutinius savidestrukcijos „romantikos“ likučius. Vaizdinga, atvira ir emociškai skausminga jos prisiminimų knyga Iššvaistytas gyvenimas – tai pasakojimas apie vienos moters kelionę į tamsiąją tikrovės pusę ir sprendimą rasti savo išsigelbėjimo kelią. 

Žymos sau: KPS: 392, KN, 2014 07 23

642(62) Rodney David Wingfield „Frosto prisilietimas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-21, 15:58

Gairės : , ,

frosto-prisilietimasRodney David Wingfield „Frosto prisilietimas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pasvarstau, kad gal reikia čia, į mano įrašus, įsivesti ir knygos leidimo vertinimą balais. Formatas, šriftas, paraštės. Frosto detektyvai gautų 10 iš 10. Mano manymu, dauguma knygų turėtų būti tokios. Ypač jei tai detektyvai, trileriai meilės ir nemeilės romanai. Vienas malonumas tokią laikyti rankose.

„Frosto Kalėdos“ buvo mano pažintis su šiuo personažu, mat serialo aš nemačiau. „Frosto prisilietimas“ tęsia ciklą. Jau galima matyti ir tendencijas. Pirmoje knygoje ištisai buvo šaipomasi iš Frosto partnerio kostiumo. Šiame detektyve jis turi naują kolegą, kuris yra pažemintas iš inspektoriaus į kontsteblius, todėl būtent šis faktas yra pašaipų objektas: „sakykit, inspektoriau, oi tai yra konstebli“.

Frostas išlieka savame stiliuje – šiurpina ir verčia bjaurėtis ne tik savo kolegas, bet net ir mane. Jo juokeliai nejuokingi aplinkiniams, nejuokingi ir skaitytojams. Blaškymasis nuo bylos prie bylos nervina bendradarbius, nervino ir mane. Vienintelis dalykas dėl kurio norėjosi apginti Frostą, tai ta biurokratija. Visi reikalauja ataskaitų, deklaracijų, raštų, bet tuo pačiu varinėja po tyrimą. Net aš nesuprantu kada tas ataskaitas rašyti, bet aš gi nelakstau po miestą pas liudininkus.

Visumoje, nors pagrindinis veikėjas yra itin erzinantis, pačios knygos labai geros ir aš lauksiu naujų tyrimų.

Oficialiai: Ramų Dentono miestelį užlieja nusikaltimų banga. Viešajame tualete randamas narkomano lavonas, dingsta verslininko duktė, parlamento nario sūnus įtariamas mirtinai partrenkęs senolį ir pabėgęs iš įvykio vietos, apiplėšiamas striptizo klubas, siaučia serijinis prievartautojas… Ir visi šie nusikaltimai susiję vienas su kitu. Tyrimas painus, daug įtampos, už nugaros – šūsnis neužpildytų ataskaitų, tačiau detektyvas Džekas Frostas pasiryžęs išnarplioti nusikaltimus. Koją kiša kai kurie kolegos, norintys, kad jis susimautų. Žinoma, ekscentriškasis Frostas aplinkinius įtikina, kad viską kontroliuoja. Tik viena smulkmena – dabar jis tuo įtikinti turi ir save…

Žymos sau: KPS: 368, KN, 2014 07 20

641(61) Tess Gerritsen „Užkratas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-17, 16:54

Gairės : , ,

uzjratasTess Gerritsen „Užkratas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Mėgstu aš Gerritsen ir skaitau visas jos knygas, kai tik pasitaiko. O bet gi ši buvo labai nuobodi. Na visiškai. Ir net nežinau kuo, nes beveik tas pats, kas kitose autorės medicininiuose trileriuose, kurie visai nuobodūs ir nebuvo. Gal veikėja ne pati patraukliausia, gal intrigos mažai, nes kaip ir nuo pradžių aišku kas vyksta.

Nesigailiu, kad perskaičiau, bet tiesą sakant tikėjausi malonesnių vakarų su knyga.

Oficialiai: Naktiniai budėjimai Springerio ligoninės Skubiosios pagalbos priimamajame kuo puikiausiai tenkina daktarę Tobę Harper. Tačiau vieną ramią naktį pamainos rimtį sutrikdo atgabentas pacientas. Klejojantis ir kritinės būklės dėl galimos virusinės smegenų infekcijos, jis beveik nereaguoja į gydymą… o paskui be pėdsakų dingsta. Netrukus pasitaiko antras panašių simptomų kamuojamas vyras, ir įvykiai įgyja šiurpų pagreitį: tai mirtina infekcija, kuri gali būti platinama tik per tiesioginį audinių kontaktą. Tobė pradeda sekti pėdsakais, prasidedančiais nuo nėščios šešiolikmetės prostitutės, kol tie atveda iki netikėtos tragedijos jos pačios namuose.

Žymos sau: KPS: 368, KB, 2014 07 15

640(60) Alessandro Baricco „Misteris Gvynas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-12, 13:28

Gairės : , ,

misteris gvynasAlessandro Baricco „Misteris Gvynas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kartais man atrodo, kad tokie rašytojai kaip Baricco egzistuoja vien tam, kad žmonės turėtų po ranka pavardę, kurią ištartų paklausti, o koks gi jų mėgiamiausias rašytojas. Dažniausiai pataikysi, o net jei ir neskaitei, tai knygos tokios plonos, kad valanda ir jau nebeapsimelavęs. Neturiu omenyje kažko blogo, nes negi sakysi, kad tavo mylimiausia yra Aleksandra Marinina ar Jodi Picoul, net jei tai būtų tiesa. Kažkaip nerimta, ir darbo pokalbyje gali būti nesuprastas :).

Man Baricco regis labai patinka, nors tai tik antra skaityta knyga. Skaitysiu viską viską, bet jis niekada netaps mano mylimiausiu.

„Misteris Gvynas“, kažkas stulbinamai nerealaus. Tą patį sakau po kiekvienos Murakamio knygos :). Mane labai labai žavėjo visi personažai, tiek pagrindiniai, tiek lempučių kūrėjas, kompozitorius ar epizodinė mergina knygos pradžioje. Kai Gvynas pasakė, kad bus kopijuotoju, tai labai priminė mano pačios pareiškimą, kad būsiu apvedžiotoja. :). Skaitykit jei ieškot ramybės.

OficialiaiTylus ir kuklus Džasperis Gvynas – rašytojas vienišius, kurio vienintelis draugas – jo literatūrinis agentas. Tačiau vieną dieną jis staiga supranta, kad jo literatūrinė karjera baigta, ir laikraštyje paskelbia pažadą niekuomet daugiau neberašyti. Tačiau juk rašymas – jo būdas patirti ir pekelti tikrovę, ir nerašyti, pasirodo, neįmanoma. Galiausiai misteris Gvynas randa išeitį: portretai. Jis rašys žmonių portetus. Kaip tai įmanoma?
Tai žino tik misteris Gvynas, pradėdamas ruoštis naujam gyvenimui: preciziškai įsirengia studiją, pakabina ypatingas lemputes, pavadintas karalienės vardu, ir ima rašyti. Taip prasideda viską iš lėto pakeisianti istorija, pasibaigusi paslaptimi.
Šiame romane rasite išmintingą senutę, sugebančią įkvėpti drąsos net iš ano pasaulio, unikalų lempučių meistrą, galintį sukurti vaikišką šviesą, kompozitorių, kuriantį muziką, panašesnę į šnaresį. Vienatvę, atsargius prisilietimus, tylą. Merginas, vieną piktą, kitą švelnią ir įžvalgią. Dešimt rašytinių portretų. Ir rašytoją, sugebantį pamatyti žmogaus viduje slypinčias ir tylinčias istorijas. Sugebantį suprasti, kokios istorijos dalis kiekvienas yra, ir sukurti portretą iš žodžių – subtilų ir tikslų, poetišką ir paslaptingą.  

Žymos sau: KPS: 159, KB, 2014 07 12

 

639(59) Scarlett O’Kelly „Tarp paklodžių“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2014-07-12, 13:18

Gairės : , ,

tarp-paklScarlett O’Kelly „Tarp paklodžių“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga buvo ta, kuri vis pakeisdavo Hitlerį. Taip ir skaičiau pramaišiui – prostitutė hitleris prostitutė hitleris… Ši knyga apie prostitutę, tai yra tarsi ir tikras (taip teigiama įžangoje ir epiloge, bet niekas gi nežino) jos pasakojimas apie tai kodėl pradėjo save pardavinėti ir kaip sekėsi. Sekso čia labai daug, bet tai kitoks romanas nei pilki atspalviai. Paprastesnis ir sakyčiau dalykiškesnis. Su paskaičiavimais, rizikos vertinimais, pasekmėmis.

Buvo įdomu. Niekaip negaliu suprasti kodėl prostitucija nėra legalizuota. Nors vieną priežastį, prašau? Tai greiti pinigai, bet nėra lengvi. Kaip ir koncertas naktiniame klube – greitas didelis honoraras už kelias valandas, bet negalėčiau dirbti nei prostitute, nei dainininke. Ir ne dėl kokių nors davatkiškų priežasčių, o dėl to, kad nei vienam, nei kitam darbui neturiu reikalingų savybių.

Mane šiek tiek glumino piniginiai reikalai. Ji už seansą gaudavo 300 eurų, per savaitę turėdavo ne vieną klientą, bet niekaip negalėjo sudurti galo su galu. Na ok, namo paskola ir trys vaikai. Bet kai vėliau, jau pasiūlė darbą, kur Scarlett per savaitę uždirbtų 300 eurų, ji labai apsidžiaugė tuo kaip galimybe mesti amatą. Nesueina finansiniai galai kažkaip.

Visumoje tai tiesiog savotiškas vadovėlis apie šeimos vyrus :).

Oficialiai: Ką daryti, kai tampi statistiniu vienetu – bedarbiu, netekusiu vilties ir paskendusiu skolose? Viena airė į šį klausimą atsakė tapdama prostitute. Tada ji „atrado“ tokią Airijos – ir savo – pusę, apie kurią nė nenutuokė. „Esu eilinė dienas stumianti mama. Esu ta, su kuria maloniai paplepėtumėte prie mokyklos vartų (gal ir plepėjote), gydytojo laukiamajame ar eilėje pašte. Esu viena savimi besirūpinančių, patrauklių, išsilavinusių, ketvirtą dešimtį baigiančių moterų. Neįprasta tik tai, kaip užsidirbu pinigų paskolai grąžinti, vaikų pomėgiams ir maistui, bet viliuosi, kad tai nekeičia to, kas esu.“
Knygoje atvirai pasakojama apie metus, praleistus dirbant paprastai moteriai neįsivaizduojamoje srityje, atskleidžiama dvigubo gyvenimo kaina. Autorė, pasirinkusi Scarlett O‘Kelly slapyvardį, pažino slapčiausias klientų baimes ir aistras, slepiamas nuo daugelio moterų. Savo nuostabai, ji padaro išvadą: atsikračiusios kompleksų ir leisdamos atsiskleisti savo seksualumui, moterys taptų labiau savimi pasitikinčios ir užmegztų tvirtesnius santykius. „Tarp paklodžių“ – ne tik sukrečianti ir susimąstyti verčianti knyga, bet ir intriguojantis intymaus airių gyvenimo paveikslas. Gal ir mums jis nesvetimas?

Žymos sau: KPS: 320, KE, 2014 07 11

counter for wordpress