709(40) Kristin Hannah „Žiemos sodas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-12, 20:53

Gairės : , ,

Ziemos-sodas-317x466Kristin Hannah „Žiemos sodas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Bibliotekoje kažkokia moteris man sako: „imkit šitą, labai gera!“. Ir aš kažkaip iš karto knygą atstūmiau. Tačiau pavaikščiojau, nieko geresnio neradau ir parsinešiau. Iš tiesų gera bei graudinanti.

Šis pasakojimas dvejopas. Apie dvi seseris, kurios užaugo nepatyrusios savo mamos meilės ir nerandančios vietos pasaulyje. Jos susiduria gimtuosiuose namuose po tėvo mirties ir stengiasi suprasti, kodėl motina niekada nerodė dėmesio. O ji nerodo. Bet seka pasaką, kuri, kaip ir numatote, yra tiesa.

Pasaka apie Rusiją, Stalino represijas, Leningrado apsiaustį, badą, mirtį, išlikimą. Detaliai, kraupiai. Apie tai, kaip moteris kabinasi į viltį, į gyvenimą, apie tai kaip bando apsaugot savo šeimą, kaip verda tapetus, nes klijai yra pagaminti iš miltų. Vis maistas. Mums sunku tai suvokti, gyvename pertekliaus laikais, ir net benamiai randa, kad ir išmesto maisto. Netenka virti diržo.

Šiaip knyga man labai patiko. Išskyrus holivudišką pabaigą. Na kam taip banaliai…

Oficialiai: Mereditė ir Nina Vitson yra labai skirtingos seserys. Viena namie augino vaikus ir prižiūrėjo šeimos obelų sodą, kita siekė savo svajonės ir keliavo po pasaulį, norėdama tapti fotožurnaliste. Tačiau kai susirgo jų mylimas tėvas Evanas, šios dvi nutolusios moterys vėl susitiko. Šalia buvo šaltà, įtari mama Ania, kuri net tokiomis aplinkybėmis netapo dukroms paguoda. Vienintelis dukterų ir motinos ryšys buvo joms sekama rusų pasaka. Gulėdamas mirties patale, tėvas išgauna iš artimų moterų paskutinį pažadą – kad pasaka būtų pasekta paskutinį kartą ir iki galo. Prasideda kelionė į tiesą apie mamos gyvenimą. Seserys sužino niekada anksčiau negirdėtą dalyką – patrauklią paslaptingą meilės istoriją, kuri truko šešiasdešimt penkerius metus. Prasidėjo karo nuniokotame Leningrade ir persikėlė į šiuolaikinę Aliaską. Ši istorija suvienija tris moteris, ko niekas negalėjo tikėtis. Tiesa bus tokia baisi, kad sukrės šeimos pamatus ir pakeis nuomonę apie save.

Žymos sau: KPS: 432, KB, 2015 04 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

708(39) Guillaume Musso „Po septynerių metų…“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-12, 14:38

Gairės : , ,

Musso_po7metu_72maxGuillaume Musso „Po septynerių metų…“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai ne pirma Musso knyga, kurią skaičiau ir praeitą kartą galvojau, kad štai visai smagų autorių atradau. Visada bibliotekoje pasižiūriu ar nėra kitų knygų ir kai radau neskaitytą, tai iš karto čiupau. Greit griebus, greitai ir nusivyliau. Pradėjau, neužkabino. Atėjo Velykos ir keliavau pas tėvus, todėl įsimečiau elektroninę skaityklę ir pradėjau visai kitą knygą, tad prie šios grįžau tik po kurio laiko.

Teisybės dėlei turiu prisipažinti, kad šiek tiek įsitraukiau. Bet vistiek jaučiausi tarsi skaityčiau kažkokią „šnipų vaikučių“ adaptaciją be šnipų vaikučių. Herojai yra išsiskyrę tėvai, kurie augina atskirtus dvynius. Kai vienas vaikų dingsta, tėveliai susivienija, nors ir ne savo noru ir besiblaškydami po pasaulį ieško sūnaus. Ant kulnų lipa policija, šmėsteli žmogžudystės ir narkotikai. Rimta, bet visą laiką atrodė, kad čia knyga paaugliams. Per daug nesigilinama į tai, kad taip nebūna ir, kad čia visiška nesąmonė :).

Teks skaityti dar kokią nors Musso knygą, nes kaip dabar žinoti ar jis geras rašytojas, ar visgi ne?

Oficialiai: Rutina juos išskyrė… pavojus vėl sujungs. Audringai išsiskyrę, Nikė ir Sebastianas kuria savo gyvenimus toli vienas nuo kito. Iki tos dienos, kai paslaptingai dingsta jų sūnus Džeremis. Pabėgimas? Pagrobimas? Norėdama išsaugoti brangiausią žmogų pasaulyje, Nikė priversta kreiptis į savo buvusį vyrą, kurio nematė septynerius metus. Iš pareigos jiedu suvienija jėgas ir leidžiasi ieškoti dingusio sūnaus. Kokie išbandymai jų laukia, ką jie atras?

Žymos sau: KPS: 336, KB, 2015 04 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

707(38) Mary Higgins Clark „Kai vėl susitiksime“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-08, 20:43

Gairės : , ,

kaivelsusitMary Higgins Clark „Kai vėl susitiksime“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši autorė tikrai nepatenka į mylimiausių sąrašą, tačiau ją tikrai įmanoma skaityti :). O būtent šis romanas vienas geresnių. O gal pataikiau skaityti tinkamu metu, tiesiai per Velykų šurmulį.

Pati istorija pasirodė lyg ir gana aiški. Pabaigą galima numanyti, nors tas galas daugiasluoksnis, taigi buvo kas ir nustebino. Veikėjai vidutiniai, nelabai aš mėgstu verksnes moteris ir seksistus vyrus. Bet visumoje įsitraukiau ir godžiai suskaičiau. Net visai naudinga buvo paskaityti apie JAV sveikatos sistemą. Labai gerai tokių romanų turėti po ranka. Čia kaip riešutukai tam atvejui, kai valgyt neturi, ar negali, bet labai norisi.

Oficialiai: Ankstyvą rytą į visų gerbiamo gydytojo Gario Lašo namus atėjusi namų tvarkytoja išvysta kraupų vaizdą: negyvas gydytojas sukniubęs kraujo klane, o lovoje miega kruvina jo žmona Molė. Prieš savaitę sukrėsta žinios apie vyro neištikimybę ši buvo išvykusi prasiblaškyti, bet žmogžudystės išvakarėse netikėtai grįžusi namo. Netrukus aptinkama daugiau nenuginčijamų įkalčių, ir moteris nuteisiama.
Po šešerių metų paleista iš kalėjimo Molė pareiškia žurnalistams esanti nekalta.
Mokyklos laikų draugė Franė Simons išgirsta šią žinią ir nutaria Molei padėti. Ji pasiūlo sukurti laidą apie Gario Lašo mirtį, bet nė nenutuokia, kur šis žurnalistinis tyrimas jas abi nuves…

Žymos sau: KPS: 344, KE, 2015 04 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

706(37) Napier Bill „Sulaužyta ikona“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-02, 8:58

Gairės : , ,

Sulauzyta-ikonaNapier Bill „Sulaužyta ikona“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Oi, atrodo visą amžių neaprašinėjau knygos Šiukšlynėlyje. Ir taip nutiko todėl, kad buvo labai sunku išsirinkti ką skaityti. Tris knygas pradėjau, pasistūmėjau, gana nemažai, po trečdalį ir mečiau. Ši ketvirta. Nesužavėjusi visai, bet įveikta iki galo.

Tai davinčiokodo tipo romanas, kuriame sprendžiamos paslaptys, bėgama, lekiama, gaudoma, žudoma. Bet buvo visai neįdomu. Gal dėl to, kad viena iš pagrindinių paslapčių yra kalendorius ir gana smulkiai narstoma kuo vienas skiriasi nuo kito, keliamieji metai, kitokie keliamieji metai ir t.t. Painiai ir neįtraukiančiai, skaitai ir netiki, kad čia tik dėl to viskas. Blogiukai irgi kažkokie nabagai, truputį pagąsdina ir vis kas nors nepasiseka.

Nerekomenduoju tos knygos, nebent neskaitadieniams pramušti.

OficialiaiAntikvarinių knygų pardavėjas Haris Bleikas yra pasamdomas įvertinti keturių šimtų metų senumo užrašus, kuriuos paveldėjo vienas turtingas žemvaldys. Iš pradžių tai atrodo besąs tik keistai užkoduotas dienoraštis. Tačiau kai Hario klientas nužudomas, o ir jo paties gyvybei iškyla pavojus, jis suvokia atvėręs paslaptį, dėl kurios verta paaukoti gyvybę…

Žymos sau: KPS: 392, KE, 2015 04 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

705(36) Cilla Börjlind, Rolf Börjlind „Potvynis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-03-23, 14:29

Gairės : , , ,

POTVYNIS_Cilla Börjlind, Rolf Börjlind „Potvynis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaitau daug detektyvų, labai juos mėgstu, nesu išranki, bet gi žinau, kad vienas yra geresnis už kitą. Šį iš pradžių norėjau mesti. Daugybė vardų, painių, iš pažiūros nesusijusių įvykių ir nelabai įdomūs pagrindiniai personažai: benamis buvęs policininkas, jauna studentė, būsima policininkė.

Po truputį, gana lėtai ir neintriguojančiai istorija vystėsi ir viduryje jau pasidarė įdomu, o paskutinis trečdalis gerokai įtraukė. Jei neturėčiau su kuo lyginti, pvz Kepleriais, knygomis apie Frostą, Adler-Olsen, tai sakyčiau, kad „Potvynis“ yra puiki istorija. Pabaiga gana stipri. Bet lyginti turiu su kuo, ir tęsiniuose autoriai galėtų gerokai pasistengti.

Oficialiai: Stingdančioje 1987 metų vasaros mėnesienoje Šiaurės Kosterio įlankoje įvykdoma žiauri žmogžudystė. Auka – jauna nėščia moteris. Pradėjęs tirti bylą detektyvas Tomas Stiltonas neturi už ko užsikabinti. Aukos tapatybė nenustatyta. Motyvas nežinomas. Žudikas nepaliko jokių pėdsakų. Nepaisant didelių pastangų byla lieka neišaiškinta. 
Po dvidešimties metų Stokholme žiauriai sumušami benamiai. Pasikartojančius užpuolimus smurtautojai filmuoja ir skelbia internete, sukeldami didžiulį visuomenės pasipiktinimą.
Olivija Rioning baigia trečią Policijos kolegijos kursą. Ji yra prieš kelis metus mirusio žmogžudysčių skyriaus detektyvo Arno Rioningo duktė. Prieš atostogas būsimieji policininkai namų darbų gauna po vieną beviltišką seną bylą. Olivija pasirenka aiškintis Šiaurės Kosterio nusikaltimą. Bylos medžiaga iškelia daug klausimų, kuriuos galėtų atsakyti tik Tomas Stiltonas. Vienintelė problema – jis dingęs. Išėjo iš policijos. Niekas nežino, kur išvykęs. Olivijai nieko kito nelieka, kaip tik jį surasti…

Žymos sau: KPS:560, KE, 2015 03 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

704(35) Susan McBride „Maža juoda suknelė“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-03-18, 14:41

Gairės : , ,

maza-juoda-sukneleSusan McBride „Maža juoda suknelė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai knyga apie kurią sudėtinga ką nors pasakyti. Perskaičiau ir pamiršau, bet perskaičiau su malonumu.

Lengva šeimos istorija, truputis paslapčių, stebuklinga juoda suknelė, kuri parodo ateitį taip truputį sugriaudama dabartį. Viskas šiek tiek banalu, truputį pritempta, jokių intrigų. Užpildas tarp patiekalų, tai tokia knyga.

Oficialiai: Antonija Ašton visomis išgalėmis siekia karjeros ir kuria vestuvių planus, tačiau vieną dieną įprastinis jos gyvenimas ima ir išlekia iš vėžių. Priversta grįžti į gimtuosius namus Blu Hilse, kai jos motiną Evę ištinka insultas, sename Viktorijos stiliaus name, kuriame užaugo, ji atranda daugybę užkaborių, kuriuose dulka ne tik seni daiktai, bet ir senos šeimos paslaptys. Užčiuopusi paslaptingos istorijos siūlą, Antonija juo seka iki mįslingos savo mamos Evės ir jos sesers Anos, kuri dingo prieš penkiasdešimt metų savo vestuvių išvakarėse, praeities. Ištraukusi praeitį į dienos šviesą ji sužino netikėtų dalykų apie meilę, magiją ir mažą juodą suknelę, kuri gali sudaužyti širdį… arba ją pagydyti.

Žymos sau: KPS: 312, kn, 2015 03 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

703(34) Anaïs Nin „Paukšteliai“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-03-16, 21:33

Gairės : , ,

cdb_9789955739104_p1Anaïs Nin „Paukšteliai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Apie Anais Nin aš nieko nežinojau kol kadaise nepasižiūrėjau labai patikusio filmo „Henry & June„. Šį žiūrėjau tik dėl to, kad mėgstu retro ir dėl Umos Turman :D Ten, tame bohemiškame pasaulyje ir sutikau Anais bei Henrį Milerį. Po to kirbėjo mintis, kad reikia ką nors perskaityti, knygų mugėje užėjau „Paukštelius“. Ilgai jie gulėjo lentynoje, net kita knygų mugė spėjo ateiti, o joje nusipirkau ir kitą autorės knygą, ten metas skaityti.

Aš nepasakyčiau, kad man labai patiko, bet ir ne atvirkščiai. Šiais pilkų atspalvių erotikos laikais knyga atrodo labai miela, lengva ir švelni. Balta erotika. Nepatiko tos istorijos, kuriose aistra išreiškiama vaikams. Visos kitos jausmingos, kartais juokingos ir nuolat priverčiančios prisiminti, kad rašyta ne tokiais atvirais laikais. Aš jau sugadinta.

OficialiaiPrancūzija nuo senų laikų turi rafinuotos, elegantiškos erotinės literatūros tradiciją. Kai pradėjau rašyti užsakovui, maniau, kad čia [Amerikoje] ji taip pat egzistuoja, bet klydau. Viskas, ką teko skaityti, tebuvo antrarūšių rašytojų sukurptas šlamštas. Atrodo, nė vienas geras rašytojas net nebandė rašyti erotikos.
Subūriau poetus ir mes visi kūrėme nuostabią erotiką. Nors iš mūsų primygtinai reikalavo gašlybių, negalėjome suvaldyti aistringos poezijos šėlsmo. Erotikos rašymas mums rodė kelią į šventumą, o ne į nuodėmę.
Homoseksualai rašė tarsi jie būtų moterys. Drovieji rašė apie orgijas. Frigidiškos moterys – apie beprotišką aistrą. Patys lyriškiausieji pasinėrė j kūnišką pasitenkinimą, patys tyriausieji atsidavė perversijų tyrinėjimui.

Žymos sau: KPS: 114, kn, 2015 03 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

702(33) Rodney David Wingfield „Atkaklusis Frostas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-03-16, 15:32

Gairės : , ,

atkaklusisRodney David Wingfield „Atkaklusis Frostas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai dar vienas Frosto detektyvas privertęs eiti miegoti gerokai vėliau nei norėjau. Įtraukė žaibiškai.

Visgi mane stebina prieštara. Frostas yra šlykštus diedas ir su tokiu visai nenorėčiau bendrauti. Aš suprantu ir juodą humorą, ir sarkazmą, bet būtent Frosto pošlybės man atrodo tokios „Buko ir bukesnio“ lygio. Ta prasme nejuokingos. Pvz., citata iš atminties: „- Bet miškas labai didelis! / – Nieko tokio, mano kotas irgi didelis, bet kažkaip sugebu rasti reikiamą vietą“. Ir taip toliau. Taigi suprantu, kodėl Frosto daugelis nemėgsta ir kaip su juo sunku dirbti. Regis turėčiau užjausti ir viršininką, kuris niekada negali pagauti bėdžiaus, negauna ataskaitų ir jo įsakymų nevykdo. Bet… bet viršininkas kvailas, trumparegis, nemato kas dedasi jo nuovadoje, nežino kas išsprendžia bylas ir neprisiima atsakomybės. Tad kaip tik priverčia džiaugtis, kai nevala Frostas jam ką nors iškrečia bjauraus, pvz., į mašiną įsūdo šlapimo nelaikančią močiutę. Prieš tai prigirdęs arbata.

Štai tame ir autoriaus žavumas. Jis sugeba sukurti murziną, pošlą veikėją, kuris vis dėl to užsitarnauja ne tik skaitytojų, bet ir daugelio kolegų palankumą.

Na, o pati detektyvinė linija panaši kaip ir kitose knygose. Tiriant vieną byla trupiniai nubyra ir kitoms, galiausiai visos išsprendžiamos pabaigoje.

OficialiaiDetektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas… Policininkai šiukšlių maiše randa uždusintą berniuką. Kitas panašaus amžiaus vaikas dingęs. Ar šiedu įvykiai susiję? Po Dentoną klajoja nepagaunamasis, kuris mėgaujasi stebėdamas pralietą vaikų kraują. Nejaugi į miestą grįžo iškrypėlis, jau sėdėjęs už panašias išdaigas? Vagys apšvarina vienos šeimos namus, pagrobia penkiolikmetę dukterį. Bet ar nusikaltimo tikrai būta? Nužudyti kilimų klojėjo vaikai, jų motina dingusi. Ar ji ir yra žudikė? Tai dar ne visos mįslės, kurias tenka minti kriminalistui inspektoriui Džekui Frostui, nedrausmingam keikūnui, išsiblaškėliui užuomaršai… genialiam sekliui.

Žymos sau: KPS: 576, kn, 2015 03 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

701(32) Robert Galbraith „Gegutės šauksmas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-03-14, 17:09

Gairės : , , ,

Gegutes-sauksmas_p1Robert Galbraith „Gegutės šauksmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Man vis įdomu kam knygą pasirašyti slapyvardžiu, jei jos pristatyme vistiek parašyta, kad tai J.K. Rowling knyga? Nebent autorė turėjo kažkokių vilčių nuslėpti savo tapatybę, patikrinti ar knygas pirks ne dėl vardo, bet kažkas nuėjo netinkama vaga.

Taigi, „Gegutės šaukmas“ – detektyvas, kurio pagrindinis veikėjas yra privatus seklys nusamdytas tirti neaiškią savižudybę. Šio tipo portretas keistas. Viena vertus Kormoranas Straikas turi tradicinio seklio bruožų, tai yra vienišas, nelaimingas, truputį užsiima savigrauža. Kita vertus, nors ir buvo bandymas nupiešti jį daug rūkantį, širdgėlą skandinantį bare, ši dalis autorei nelabai pavyko. Per geras atrodė tas seklys, o nusigėrimai atsitiktiniai.

Dar knygoje buvo sekretorė Robina, kuri atėjo dirbti laikinai, bet jai patiko privataus detektyvo pagalbininkės darbas. Kažkokia per taktiška, per protinga, per nuovoki. Įtartinoji savižudė gailesčio nekėlė.

Visą laiką skaitant atrodė, kad parašyta apie šiek tiek senesnius laikus. Na jautėsi kažkokia retro dvasia, bet ją sklaidė mobilaus telefono ir interneto dalyvavimas istorijoje.

Iš pradžių nuobodžiavau, viduryje įsitraukiau, o į pabaigą ėmė net patikti. Žinau, kad skaityčiau tęsinius jei tokių būtų.

Oficialiai: Kai prabangiame Londono rajone randama iš balkono iškritusi garsi manekenė Lula Landri, niekas neabejoja – ji nusižudė. Byla baigta. Tik Lulos brolis nenurimsta ir nusprendžia kreiptis į privatų detektyvą Kormoraną Straiką, Afganistano karo veteraną. Straikui šis pasiūlymas – pačiu laiku: pinigų kaip niekad trūksta, o sielą drasko nesėkmės asmeniniame fronte. Jis imasi tyrimo. Tačiau neriant gilyn į painų gražuolės Lulos Landri pasaulį jį pasitinka vis didesni pavojai…
Intriguojantis detektyvas, panardinantis į Londono atmosferą: apgaulingos ramybės apgaubtos prabangių kvartalų gatvės, nuo pašalinės akies slepiamas Ist Endo naktinis klubų gyvenimas ir vibruojantis Soho šurmulys. „Gegutės šauksmas“ – pripažintas J.K. Rowling, pasirašiusios Robert Galbraith slapyvardžiu, debiutas išmėginant detektyvo žanrą, kuriuo ji pristato privatų seklį Kormoraną Straiką.

Žymos sau: KPS: 416, kb, 2015 03 14

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

700(31) Rodney David Wingfield „Frosto naktis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-03-11, 17:57

Gairės : , ,

5aaf137695ceb4bdd6b255d3484f6c1ed0730934Rodney David Wingfield „Frosto naktis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: keista įvertinti knygą puikiai, įsitraukti į ją visa galva, bet tiesiog labai nemylėti pagrindinio veikėjo Frosto. Jei pirmoje dalyje mane dar visai jis žavėjo, tai nevalyvumas pradėjo erzinti. Nieko čia labai pagirtino kai tau kas antrą puslapį kartoja, kad protingas ir įžvalgus žmogus vaikšto su taukuotu kaklaraiščiu, o pačiupinėjęs lavonus, rankas nuolatos valosi į paltą.

Visgi, minėjau, kad detektyvas labai įtraukia. Sudarytas iš pabarstukų, mažų nutikimų jis susilipna ir po truputį išsipainioja. Viską išsprendžia Frostas su savo nuojautomis. Suprantu, kad į knygas reikia žiūrėti, kaip parodiją, nes visose kartojasi neužpildyti blankai, durnas vadovas, nepatenkintas naujokas ir nemiegantis Frostas.

Esu serijos gerbėja, ir dvi naujausias knygas įtraukiau į knygų mugės pirkinių sąrašą. Štai viena suskaityta, kita jau laukia prie lovos. Ir žinau, kad gerai praleisiu laiką.

Oficialiai: Maniakas Dentone žudo senutes, o policijos pareigūnus vieną po kito guldo gripo epidemija. Nusikamavę kriminalistai pluša be atilsio: iš pažiūros darnią jauną porą puldinėja mirtimi grasinantis padegėjas, o kur dar įtartinos savižudybės, apiplėšimai, nelegali prekyba pornografinėmis vaizdajuostėmis, anoniminiai laiškai… Visas šias bylas tiria kriminalistas inspektorius Džekas Frostas, išsiblaškęs nevaleika cinikas. Stokodamas laiko ir spaudžiamas vyresnybės, jis darbuojasi iš peties, bet neištirtų nusikaltimų sąrašas nenumaldomai ilgėja, šiurpios žmogžudystės nesiliauja. Žinodamas, kad susimovęs skyriaus viršininko pasigailėjimo nesulauktų, Frostas imasi rizikingų veiksmų. Rizika – nuolatinė jo palydovė…

Žymos sau: KPS: 512, kn, 2015 03 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

 

counter for wordpress