757(14) Christina Henry „Alice“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-01-14, 14:11

Gairės : , ,

9780425266793Christina Henry „Alice“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: pirma angliška knyga šiais metais, tikiuosi ir nepaskutinė :). Kaip žinia aš originalios Alisos negaliu pakęst. Nemylėjau jos būdama ketvirtokė, o tada kažkodėl pirmūnystės proga ją dovanojo auklėtoja. Nebėgau ir suaugusi, kai pamėginau perskaityti kitomis akimis. Tačiau man patinka visi perdirbiniai. Ypač mene. Ir kuo piktesni, tuo geriau.

Į mano rankas aptekusi ši „Alisa“ iš karto sudomino, nes autorė ją vadina juodu fantazy suaugusiems. Argi ne viliojančiai skamba? Knygos veiksmas vyksta išgalvotame mieste, kuris padalintas į senamiestį (čia gyvena visokie padugnės, o kvartalų bosai kariauja tarpusavyje bei verčiasi pardavinėdami merginas) bei naujamiestį (ten gyvena švarūs turtingieji). Alisa kilusi iš naujamiesčio jau 10 metų sėdi psichiatrinėje ir per pelės urvo skylutę pasišneka tik su Hatcher’iu. Kaip suprantu tai galbūt Skryblius? Ligoninėje ji atsidūrė po to kai nuklydo į senamiestį, ten ja užpuolė ir išprievartavo Triušis, bet ji kažkaip pabėgo bei prarado atmintį. Po gaisro šie du bičiuliai pabėga iš ligoninės, atranda, kad kažkoks pabaisa Jabberwock yra laisvas ir tik jei kažkodėl gali nugalėti. Tai va, bus daug nuotykių, susitikimų su žinomais personažais, gaaaaauuuuusu skerdynių bei kraujo. Visai fun.

Kas man užkliuvo, tai tik kad gana lengvai ten veikėjams einasi. Blogiečiai nupiešiami baisūs baisūs, bet įveikiami kažkaip viens du.

Buvo smagu, turbūt skaitysiu ir antrą dalį „Red Quin“, kai tik ją išleis.

Oficialiai: A mind-bending new novel inspired by the twisted and wondrous works of Lewis Carroll… In a warren of crumbling buildings and desperate people called the Old City, there stands a hospital with cinderblock walls which echo the screams of the poor souls inside. In the hospital, there is a woman. Her hair, once blond, hangs in tangles down her back. She doesn t remember why she s in such a terrible place. Just a tea party long ago, and long ears, and blood Then, one night, a fire at the hospital gives the woman a chance to escape, tumbling out of the hole that imprisoned her, leaving her free to uncover the truth about what happened to her all those years ago. Only something else has escaped with her. Something dark. Something powerful. And to find the truth, she will have to track this beast to the very heart of the Old City, where the rabbit waits for his Alice.“

Žymos sau: KPS: 294, Kn, 2016 01 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

756(13) Liza Klaussmann „Tigrai raudoname ore“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-01-06, 22:44

Gairės : ,

9789955165347-Tigrai-raudoname-ore-317x471Liza Klaussmann „Tigrai raudoname ore“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šiaip nesu tikra apie ką knyga buvo. Lyg ir supratau autorės mintį, bet nesusilipdė man visuma į vieną gerą romaną.

Romanas pasakoja apie pokarį ir to meto žmonių santykius. Dvi pusseserės išsiskiria: viena važiuoja ištekėti į vieną JAV galą, kita gyventi kartu su sutuoktiniu grįžusiu iš karo. Abi nepatyrusios, abiejų gyvenimai klostosi skirtingai ir bendrai jungiantis dalykas yra vaikystės namas, kur susirenkama per vasaros atostogas.

Pasakotojų yra ne vienas. Dauguma taria žodį. Tik štai paprastai būna kažkokia istorija, ar objektas, o visi pasakotojai šneka iš savo varpinės. Čia gi kažkaip lyg ir numestas lavonas, bet neesminis. Lyg ir nėra apie ką viskas sukasi, todėl labai silpnai limpa.

Suskaičiau tik dėl įdomaus laikotarpio. Į žadėtą trilerį net nepanašu.

OficialiaiNikė ir jos pusseserė Helena užaugo idiliškuose savo tėvų namuose, įpratusios prie saulės išbalintų laivų denių, lauko teniso aprangos ir vidurnakčio džino vakarėlių. Pasibaigus Antrajam pasauliui karui Helena išvyksta į Holyvudą pradėti naujo gyvenimo su charizmatiškuoju Eiveriu Luisu. Nikė nekantrauja sutikti iš karo grįžtantį vyrą Hjuzą Deringerį. Pasaulis atrodo pilnas galimybių. Tačiau po mažu ima aiškėti, jog Eiveris visai ne toks žmogus, koks pasirodė. Po karo atsigauti bandantis Hjuzas taip pat ne toks, koks buvo. Auksu tviskantis gyvenimas pradeda byrėti. 1960-aisiais Nikės ir Helenos vaikai Deizė ir Edas netikėtai atranda šį tą siaubinga. Ilgai saugotos paslaptys ir melagystės, kurias šeimos nariai manė esantys seniai palaidoję, išnyra į paviršių. Elegancijos perpildyta istorija greitai tampa psichologiniu trileriu.

Žymos sau: KPS: 368, Kb, 2016 01 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

755(12) Lars Kepler „Persekiotojas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-30, 15:04

Gairės : , ,

persekiotojas3d2Lars Kepler „Persekiotojas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Paskutinę darbo dieną prieš šventes gi pasirodė ši knyga, pričiupau ir net išsižiojau kai jau Kūčių rytą ji atsidūrė paštomate. Ir nors aš knygų top rašau lapkričio 1 dieną, bet jei reiktų rinkti 2015 geriausią knygą tai sakyčiau – Persekiotojas! Taip, aš esu žanro gerbėja, autorių gerbėja, subjektyvi ir neadekvati. Kai kalba eina apie Joną Liną.

Ir šiaip perskaičius šią knygą apima depresija. Čia tas pats kas įsimylėti staigiai, tada dvi dienas būti eurofijoje, o tada tik pyst ir tave palieka. Nuostabu tiesiog, ane? Kaip galima rašyti taip retai ir tokias plonas knygas? M? Kada kada kada kita?

Na, o pasakojime tai daug visokių spragelių, man visada reikia loginių paaiškinimų, man nesuprantama kaip nusibadavęs ir sužalotas žmogus per kelias dienas taip atsistoja ant kojų. Man neįtikinama, kad piršto savininko tikrai nebėra bei jo radimo istorija. Bet velniop bet kokią spragą – neatsimenu knygos, kuri taip įtrauktų. Šis ir tik šis kriterijus man yra svarbiausias. Na tai kas, kad aš kaip visada paskaičiau galą ir žinojau kas yra blogietis. Vistiek skaičiau sulaikiusi kvapą.

Oficialiai: Policija gauna trumpą filmuką. Žmogus su kamera iš sodo slapta filmuoja moterį už lango. Kitą dieną ji randama žiauriai subadyta peiliu. Policija gauna antrą filmuką, bet nustatyti, kokia moteris nufilmuota jame, kol neįvyko nelaimė, nėra jokių galimybių. Aišku tik, kad veikia serijinis žudikas. Nelaimingos nužudytosios moters vyrą taip sukrečia žmogžudystė, kad jis ištiktas šoko sutvarko visus namus ir paguldo žmoną į lovą. Galbūt jis rado ką nors labai svarbaus, bet nelaimėlio būklė kliudo policijai jį apklausti. Pagelbėti kviečiamas talentingas psichiatras ir hipnotizuotojas Erikas Marija Barkas, tačiau tai, ką vyras papasakoja, verčia gydytoją meluoti policijai…

Žymos sau: KPS: 608, Kn, 2015 12 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

754(11) Haruki Murakami „Vyrai be moterų“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-27, 22:21

Gairės : , ,

9789955238690Haruki Murakami „Vyrai be moterų“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dosnusis Kalėdų senelis atnešė mylimiausio autoriaus knygą. Labai jos norėjau. Ir čia nepaisant to, kad nelabai mėgstu aš apsakymus, net ir Murakamio. Esu storų knygų mylėtoja. Bet jei jau nerašo storų knygų, tai ką jau čia dabar. Imsim ką duoda.

Skaitydama autoriaus trumpas istorijas, aš visada jaučiuosi tarsi tęsčiau tą pačią knygą. Ir visai nesvarbu kokiu laikotarpiu jos rašytos ar leistos. Nelabai kas keičiasi. Tai yra minusas autoriui. Norisi smūgio, wow efekto, kad būtų geriau, o ne taip pat kaip visada.

Vienos istorijos man buvo nuobodokos, kitos gi patiko labiau. Su malonumu skaičiau apie vyrą įkalintą namie ir jį aptarnaujančią moterį, kuri seka įdomias istorijas. Man labai patiko apsakymas apie vyrą, kuris atidarė barą, o bare lankėsi katė. Tada katę pakeitė gyvatės, o vyrui teko išvykti. Taip, man patiko ši knyga, taip, šis autorius vis dar mylimiausias, bet aš svajoju, kad dar būčiau neskaičiusi „Avies medžioklės“, „Kafkos pakrantėje“ ar „Pasaulio galo“.

OficialiaiNaujas Haruki Murakami apsakymų rinkinys po devynerių metų. Pasakojimai dar gilesni, dar aštresni, pranokstantys pranašystes. Šią knygą sudaro šešios tarpusavy susipynusios istorijos:
„Drive my Car“. Teatro aktorius Kafuku pasisamdo asmeninę vairuotoją Misaki. Pamažu jis pradeda kalbėtis su ja ramybės neduodančiu klausimu – kodėl jo mirusiai žmonai reikėjo kitų vyrų.
„Yesterday“. Tokijuje gimęs ir užaugęs Kitaru kalba tobulu Kansajo dialektu. Savo bendraamžiui jis pasiūlo keistus „kultūros mainus“. Praeina 16 metų…
„Nepriklausomas organas“. Individualistas medicinos daktaras Tokajus paaukodamas savo gyvybę įgyja tai, ko anksčiau niekada neturėjo.
„Šecherezada“. Tarsi negyvenamoje saloje „name“ įkalintas Habara mėgaujasi užburiančiomis istorijomis, kurias kaskart po sekso jam pasakoja „ryšininkė“.
„Kino“. Žmonos išduotas Kino meta darbą ir atidaro barą. Vieną dieną jis pradeda gauti keistus ženklus.
„Vyrai be moterų“. Vidurnaktį suskamba telefonas – buvusios mylimosios vyras praneša liūdną žinią.

Žymos sau: KPS: 220, Kn, 2015 12 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

753(10) Akvilė Kavaliauskaitė „Du gyvenimai per vieną vasarą“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-24, 23:02

Gairės : , ,

imageAkvilė Kavaliauskaitė „Du gyvenimai per vieną vasarą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nežinau ar būčiau šią knygą skaičiusi, jei autorė nebūtų buvus expanelės žurnalistė. Kažkada ėjau į tą žurnalą kaip epizodinė straipsnio veikėja ir kol iš manęs ėmė interviu, bei fotografavo, toji Akvilė strykinėjo redakcijoje, o man kažkaip buvo faina matyti verdantį vidinį gyvenimą. Po to skaitydama straipsnius aš jau įsivaizduodavau kaip atrodo jų autoriai ir kažkaip na kitas jausmas. Tada Akvilė išvažiavo į Maljorką ir rašė savo nuotykius iš ten. Tada man labai nepatiko autorė, o gal veikėja, nes visada buvo tokia neigiama, tokia be šypsenos, kad atrodė nieko keisto, kad visai nesiseka. Sužinojusi, kad parašė knygą gi įsidėjau tai į galvą, sakiau, kad kada nors… kai rasiu bibliotekoje. Radau. Paėmiau. Perskaičiau. Nesigailiu. Nesu sužavėta.

Kodėl nesu sužavėta? Nes mane erzina tokios savipisa užsiimančios veikėjos. Tik tiek. O šiaip visai smagi istorija. Labiau ją rekomenduočiau skaityti vasarą, kur nors lauke. Tiesiog tokia nuotaika. Dar geriau, gerokai pabėgus iš lietuviškos aplinkos. Nes bus smagiau skaityti apie šeimynėlę jei tokia pati netykos už pirmo posūkio. Mokinukės ir Fredžio meilės istorijai čia buvo skirta daug dėmesio, tačiau ji ir pati neįdomiausia dalis. Gi sakiau, tokios veikėjos man nepatinka.

OficialiaiDidžiulė purvina vinis rikošetu atšoko nuo šiltnamio kampo ir susmigo tiesiai Lauros tėvui į kaklą. Tą dieną ji pirmąsyk išvydo Fredį.„Fredis trenkė kaip elektros srovė, o aš toliau laikiau pirštus rozetėje. Nė už ką nebūčiau jų ištraukusi.“ Lauros pirštai, trumpi, bet vikrūs, lig tol tiksliai bėgioję per pianino klaviatūrą, sustojo. Fredis iš jos galvos išstūmė Rachmaninovą, Šopeną ir visus kitus. Liko ten tik naivi meilė, po kąsnelį dorojanti genialias smegenis, užvaldanti visas mintis ir tyrą būtybę paverčianti nuodėminga. Prasidėjo beprotiška talentingos pianistės istorija, raizgoma aplink knibždančių pamišėlių ir parsidavėlių. O tada atėjo vasara, ir gyvenimas skilo perpus: į išsitaškiusią praeitį, nuo kurios Laura pabėgo, ir į nenuspėjamą ateitį, kurioje ji vylėsi atgauti save.

Žymos sau: KPS: 304, Kb, 2015 12 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

752(9) Michel Bussi „Niekada nepamiršti“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-15, 14:29

Gairės : , ,

cdb_Niekada-nepamirsti_z1Michel Bussi „Niekada nepamiršti“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ieškodama viršelio atradau, kad jau esu skaičiusi vieną autoriaus knygą. Keista pasirodė, bet ir ne pati blogiausia. Tą patį galiu pasakyti ir apie šią detektyvinę istoriją. Kadangi jų esu skaičiusi labai daug, tai tikrai esu šiek tiek kritiškesnė nei tie, kurie mažiau tokio žanro kremta. Skaitydama sutikau labai daug silpnų vietų, šiek tiek erzino naivus pagrindinis veikėjas. Nepasakyčiau, kad atspėjau pabaigą, bet daugybę detalių tai tikrai, ėjau teisingu keliu.

Šiaip jau visas maskaradas, kurį rasite knygos gale man pasirodė juokingas ir silpnas, tačiau turiu pripažinti, kad autorius vistiek kažkuo suintrigavo. Perskaičiusiu pusę knygos įsitraukiau ir pasidarė smalsu kuo gi viskas baigsis.

OficialiaiPaini faktų dėlionė, psichologijos gelmės ir manipuliacijos žaidimas. Džamalas Salaju, pats išgyvenęs nelengvą vaikystę, dirba vaikų psichologinės terapijos institute. Per atostogas, norėdamas pasiruošti Monblano ultramaratonui, jis atvyksta į mažą Prancūzijos pajūrio miestelį, garsėjantį įspūdingais kreidiniais skardžiais. Vieną rytą bėgiodamas pastebi ant tvoros pakibusį raudoną Burberry šaliką, o netrukus ir persigandusią merginą, kurios suplėšyta suknelė byloja apie niekšingą nusikaltimą. Jie vieni. Laikas sustoja. Mėgindamas išgelbėti ant skardžio atbrailos stovinčią nelaimėlę, Džamalas ištiesia šaliką, tačiau mergina metasi žemyn. Nubėgęs į apačią vaikinas paplūdimyje randa negyvą nepažįstamąją su raudonu šaliku ant kaklo ir du liudininkus. Tokia Džamalo versija. Tačiau kaip šalikas galėjo apsivynioti merginai aplink kaklą? To paaiškinti Džamalas negali… Iš liudininko vaikinas tampa įtariamuoju. Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, o gal painus ir labai gerai apgalvotas nusikaltimas?

Žymos sau: KPS: 424, Kb, 2015 12 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

751(8) Daniel Glattauer „Visada tavo“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-09, 17:36

Gairės : , ,

visada-tavo-1Daniel Glattauer „Visada tavo“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaitydama šią knygą vis prisimindavau E. Haynes „Į tamsiausią kampą“, mat yra čia kažkokio bendrumo. Tobulas vyras tampa sadistu, o moteris nebesugeba išsikapstyti iš aukos vaidmens.

Autorius meistriškai kuria atmosferą. Daugiau nei pusę knygos nevyksta nieko blogo, bet visą laiką yra jausmas, kad einame link kažko nemalonaus. Net tada kai prasideda psichologinės manipuliacijos žmogaus jausmais, vis dar neaišku kas yra tikra, o kas iš tiesų pavažiavusio stogo pasekmė. Buvo labai įdomu kuo viskas baigsis. Kas nutinka su gyvenimu, kai sadistas užgrobia tavo draugus, tavo šeimą, mamą, net laikinus neutralius sąjungininkus. Nenorėčiau ant tokio užsirauti.

Oficialiai: Juditai trisdešimt septyneri; ji netekėjusi ir neturi draugo. Dėl to nerimauti ji pernelyg nesiruošia – jai ir vienai visiškai neblogai. Tačiau vieną dieną prekybos centre ji susipažįsta su Hanesu, spūstyje užlipusio jai ant kulno. Netrukus jis lyg iš po žemių išdygsta prabangioje jos šviestuvų parduotuvėlėje. Hanesas, žavus, galantiškas, protingas architektas, nevedęs vyras pačiame amžiaus gražume, yra ne tik visų uošvių svajonė; juo susižavi ir visas Juditos draugų būrelis. Juditą jis tiesiog dievina – tokio karališko asistavimo ji dar niekada nepatyrė. Regisi, jis dėl jos visiškai pametė galvą… Bet palaukite.

Žymos sau: KPS: 182, Ke, 2015 12 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

750(7) David Foenkinos „Subtilumas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-06, 22:06

Gairės : , ,

virselis-1000David Foenkinos „Subtilumas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ilgai slankiojau po knygų sąrašą. Į kairę, į dešinę, ką skaityti, ką skaityti? Ano nenoriu, šito irgi ne, ir to taip pat. Galiausiai sustojau prie „Subtilumo“. Gera knyga, trumpa knyga, labai konkreti knyga.

Šiaip skausmingai vertė pagalvoti kas būtų jei būtų. Jei netekčiau savo artimiausio žmogaus. Kaip jausčiausi? Ko gero negeriau nei knygos mergina. O ir darbas mano ne toks, kad už jo galėčiau pasislėpti. Taip pat vertė pagalvoti ir apie tai, kad ši knyga neįkvepia negražių merginų (žinau, žinau, visi žmonės yra gražūs, nuostabūs ir tik reikia mokėti tai pamatyti, bet na neapsimeskime naivuoliais šiame baisiame pasaulyje). Štai gražuolė liūdi, o eilė stovi, laukia, asistuoja. Po 3 metų, po 5, tegul po 10 ji atsigaus ir tada vėl laimingai gyvens. O štai tie ir tos, kurie turi įrodinėti ir spinduliuoti vidinį grožį turi daug mažiau šansų ir vėl rasti žmogų, kuris tai pamatys.

Šiaip čia jautri knyga. Nors nėra gili. Paprasta. Subtili. Kažkuo primena Ana Gavaldą.

OficialiaiSubtilumas“ – romanas apie meilę ir moteriškumą, apie stebuklingą vieno bučinio galią. Tai grakšti ir neįprasta, švelnaus humoro ir gilių įžvalgų prisodrinta istorija apie keistai besiklostančius santykius tarp vyro ir moters, apie kuriuos įprasta sakyti „ne pora“. Pagrindinė knygos veikėja gražuolė Natali po vyro žūties išgyvena didelį skausmą. Ji pasineria į darbą ir laimingos praeities prisiminimus. Viršininko merginimosi stengiasi nepastebėti. Tačiau kartą tarsi iš gailesčio pabučiuoja savo kolegą – nerangų ir nelabai išvaizdų švedą. Ir keistuolis kolega, atgijęs lyg stebuklinėje pasakoje, atsargiai ir subtiliai padeda grįžti į gyvenimą ir Natali.    

Žymos sau: KPS: 198, Ke, 2015 12 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

749(6) Saulius Šaltenis „Demonų amžius“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-12-03, 22:08

Gairės : , ,

demonu-amzius-1Saulius Šaltenis „Demonų amžius“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Prisipažinsiu, kad knygą pradėjau tik dėl to, kad per metus reikia gi bent vieną lietuvių autorių suskaityti. Neturėjau jokios nuomonės ir nė nenumaniau apie ką bus knyga.

Beskaitydama susiradau porą interviu apie S. Neries gyvenimą, nes kažkuriuo momentu „daėjo“, kad pagrindinė veikėja gyvena jos gyvenimą. Na ką, praplėčiau savo žinias. Nes lyg tol jos buvo tokio lygio: buvo poetė, kuri važiavo pas Staliną ir dabar yra laikoma išdavike bei reiktų garsią gimnaziją pervadinti kitu vardu. Finito. Dabar jau turiu daugiau įsivaizdavimo kaip nutinka tai kas nutinka, kas priverčia elgtis taip kaip elgiamės. Nesigailiu, kad skaičiau. Bet pjesių tai neįveikiau.

OficialiaiPo ilgesnės pertraukos pasirodantis Sauliaus Šaltenio romanas „Demonų amžius“ – tai didelės meilės, šviesių vilčių ir tragiškų praradimų kupina poetės gyvenimo istorija. Kartu tai šėtoniškų ideologijų amžiaus – demonų amžiaus – kronikos.
Knygoje taip pat spausdinami du S.Šaltenio dramos kūriniai: naujas populiarios pjesės „Jasonas“ variantas ir drama gyvoms lėlėms „Ija ir Europa“.

Žymos sau: KPS: 296, Ke, 2015 12 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

748(5) Sophie Kinsella „Turiu jūsų telefoną“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-11-30, 17:53

Gairės : , ,

kinsela_z1Sophie Kinsella „Turiu jūsų telefoną“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kinsella yra skaniausias pasaulio tortas. Bet kas būtų jei tokį skaniausią pasaulyje tortą valgytume kiekvieną dieną? Ko gero jau po savaitės jis keltų šleikštulį. Taigi, paskaitau kartą ar du per metus ir labai gardu. Autorė šmaikšti ir nors išgarsėjo su „Pirkinių maniakės“ serija, tačiau kitose jos knygose veikėjos yra gana normalios, žemiškos moterys, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių save menkina, bet galiausiai atranda teisingą kelią. Ir dar meilė būna labai svarbi.

Šioje istorijoje įsipynė dar vienas mano žiauriai mėgstamas elementas – susirašinėjimas. Nesvarbu, ar tai žinutės, ar messeger, ar laiškai. Internetiniai susirašinėjimai ir pažintys man visada suvirpina širdį. Sukelia nostalgiją. Pabudina jausmus.

Norit truputį pakikenti bei padūsauti? Kokybiškai? Čiupkite knygą! Bet šiukštu jos nelieskite jei norite gilaus turinio, išliekamosios vertės ir iš viso po metų vis dar atsiminti apie ką ši buvo.

OficialiaiPopė Vajet dar niekada nebuvo tokia laiminga. Ji rengiasi tekėti už Magnuso Tavišo, bet vieną popietę jos „ilgai ir laimingai“ ima byrėti į šipulius. Ji pametė sužadėtuvių žiedą, o apimta panikos prarado dar ir telefoną. Drebančiomis kojomis vaikštinėdama po viešbučio vestibiulį, šiukšliadėžėje ji pamato mobilųjį. Kas randa, to ir telefonas! Dabar ji gali palikti naująjį numerį viešbučio darbuotojams, kad radę žiedą šie jai paskambintų. Puikumėlis! 
Tik štai verslininkas Semas Rokstonas, kurio įmonei radinys priklauso, nesutinka telefono atiduoti. Jis nori atgauti telefoną ir nepagiria Popės už tai, kad ši perskaitė visas jam siųstas žinutes ir kišosi į asmeninį jo gyvenimą. Vėliau viskas pakrypsta netikėtai — Popė ir Semas nuolat tvarko vienas kito gyvenimus elektroniniais laiškais ir žinutėmis. Mergina rengiasi vestuvėms, vėl sulaukia paslaptingo skambučio, yra priversta slėpti kairę ranką nuo Magnuso ir jo tėvų… Popė greitai supranta, kad jos laukia didžiausia gyvenimo staigmena.

Žymos sau: KPS: 416, Kn, 2015 11 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

counter for wordpress