741(72) Jo Nesbø „Šikšnosparnis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-10-20, 18:50

Gairės : , ,

cdb_Nesbo_siksnosparnis_72max_p1Jo Nesbø „Šikšnosparnis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra iš pačios Hūlės serijos pradžios. Ir ją lietuviškai išleido va tik dabar, kai jau visos knygos išverstos, o gerbėjai įklimpę. Lygiai taip pat nevertė ir į anglų kalbą. Bijojo, kad nepamilsim Hario. Po Knygų Žiurkės atsiliepimo buvau nusiteikusi per daug nesitikėti. Bus prastai, neįtrauks, nuobodžiausiu – to tikėjausi.

Keista, bet man patiko. Nesupratau kuo visiems kliūna ši Oslo priešistorė. Haris Hūlė toks pats apsėstas vaiduoklių, taip pat kovoja su alkoholiu, tokiuose pačiuose keistuose meilės santykiuose. Bepročiai žudikai taip pat trenkti ir net toje pačioje vietoje bandoma apgauti, kad va žudikas jau sugautas, ar bent išaiškintas.

Taip, tiesa, kitos knygos gerokai įspūdingesnės. Bet ir L. Kepler „Hipnotizuotojas“ gi ne toks puikus, kaip tolesnės istorijos apie Joną Liną. Na ir dar apie daugelį kitų serijų galima taip pasakyti.

Man patiko. Bet aš gal neobjektyvi. Draugui gal irgi nuo Raudongurklės siūlyčiau pradėti. Jei norėčiau jį Hūle suvilioti ilgam.

OficialiaiHaris Hūlė Norvegijos policijos išsiunčiamas į Australiją stebėti, kaip vyksta nužudymo bylos tyrimas. Auka – dvidešimt trejų metų norvegė televizijos įžymybė. Nors Hūlei griežtai nurodyta nesikišti į kolegų darbą, jis ne iš tų, kurie stebi veiksmą iš paskutinių eilių. Ieškodamas bent menkiausios užuominos Haris susibičiuliauja su vienu bylai vadovaujančiu detektyvu. Ką juodu užčiuopia – tėra tik pradžia virtinėje neišaiškintų žmogžudysčių. Jiems vis giliau kapstant ir artėjant prie žudiko, Haris ima baimintis, kad nė vienas, kuris prisideda prie šios bylos tyrimo, nėra saugus.

Žymos sau: KPS: 352, Ke, 2015 10 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

740(71) Michel Bussi „Svetimas kūdikis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-10-18, 17:12

Gairės : , ,

kudikisMichel Bussi „Svetimas kūdikis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kažkaip pagalvojau, kad gal reiktų paskaityti nematytą, negirdėtą, po akimis pasimaišiusią knygą. O tai dauguma mano skaitomų būna vienaip ar kitaip užfiksuotos el. knygynuose, soc. tinkluose, bloguose ar šiaip kažkur kitur. „Svetimas kūdikis“ dar nė karto nesušmėžavo. Va ir gavo šansą.

Iš vienos pusės tai knyga su intriguojančia istorija. Po lėktuvo katastrofos gyvas liko tik kūdikis. O lėktuve jie buvo du. Tai dar nebuvo DNR laikai, tad susipešė dvi šeimos. Ekspertai negalėjo nustatyti tiksliai, teismas vaiką atidavė vienai šeimai, bet visiems liko abejonių. Įdomu.

Tačiau ne tiek įdomu buvo jau po 18 metų, išlikėlės brolio-nebrolio seilionės, sesės-nesesės beprotiški kliedesiai, trenkto seklio pasakojimo stilius… Viskas erzino, tad perskaičiau greituoju būdu, nes labai jau įdomu buvo kuo baigsis.

Oficialiai: 1980-ieji. Kalėdų išvakarėse laineris Stambulas–Paryžius rėžėsi į Baisųjį kalną. Po katastrofos niekam nepavyko išgyventi, išskyrus trijų mėnesių kūdikį. Lėktuvo katastrofoje žuvus mažylės tėvams, jos globos siekia dvi šeimos – Karviliai ir Vitraliai, mat paaiškėja, kad to paties amžiaus ir panašios išvaizdos kūdikiai lėktuve buvo du…  Liza Roza ar Emili? Kas ta trijų mėnesių mergaitė, vienintelė būtybė, likusi gyva sudužus lėktuvui? Ją, žiniasklaidos pramintą Laumžirgiu, saviške pripažįsta dvi šeimos – viena turtinga, kita vos sudurianti galą su galu. Dėl mažosios mėlynakės globos užverda precedento neturintis teismo procesas. DNR tyrimas tais laikais dar nebuvo atliekamas, todėl teisėsaugininkams tenka nuspręsti mergaitės likimą vadovaujantis tik skurdžiais įrodymais. Karvilių šeimos nusamdytas privatus tyrėjas aštuoniolika metų bando įminti šią mįslę, tačiau, kai pagaliau jam pavyksta, jį randa nužudytą… Po aštuoniolikos metų atkaklių tyrimų pagaliau ima aiškėti tiesa. Gimtadienio proga mergina gauna privataus seklio dienoraštį.

Žymos sau: KPS: 432, Kb, 2015 10 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

738(69)-739(70) L. Craig Parker „Milijonas nepadorių paslapčių“ ir „A Million Guilty Pleasures“

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2015-10-14, 12:22

Gairės : , , ,

milijonasL. Craig Parker „Milijonas nepadorių paslapčių“ ir „A Million Guilty Pleasures“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šiaip jau ne vieną kartą esu girdėjus klausimą, kad o kodėl skaitau tokį šūdą :). Cha! Neturiu jokios prievolės teisintis dėl to ką veikiu laisvalaikiu. Juk neklausiu kodėl žiūrite kokius nors chorų šmorų šokių pokių karus. Bet kadangi esu didelė interneto plepė tai galiu pasipasakoti: nes paskaityti niekam tikusią knygšę ir pavartyti akis yra visai smagu. Žinoma, jei aš perskaityčiau (išdidžiai) tris knygas per metus, tai turbūt truputį gaila būtų jei jos pasitaikytų tokios, tačiau, kaip matote, perskaičiau 70 ir net jei du trečdaliai šūdas, vistiek daugiau nei 20 knygų yra geros, o tai daugiau nei tos mano minėtos trys, ane? Be to reikia fono tam dvidešimčiai, nes nuo gerų knygų galima atbukti. Per daug pripratus. O po to jau rasti sunku pasidaro tokių.

Na, o dabar apie milijonus paslapčių. Nepadorių. Ši knyga yra absoliuti ir prasta 50 pilkų atspalvių kopija. Priminsiu, kad pilkuosius aš įvertinau 3 iš 3. Nes tai sveikintina knyga, kurios labai reikėjo. Ypač mūsų rytų Europoje. O čia gi, pasikartosiu, visiška kopija. Yra nekalta mergelė, yra traumuotas hyper turtingas bernužėlis, yra netgi sutartėlė, kuri tam tikru, iš didelės meilės atsiradusios čiulpimų ir baudimų metu, suplėšoma. Tada yra didysis išsiskyrimas, susitaikymas, blogiukas ir happy endas. Na ir daug „o dieve kaip aš dabar čia ir dabar, dabar ir čia noriu dulkintis“. Na patys supratot.

Oficialiai: Deleina Talbot turi paslaptį. Šeimai atsidūrus gyvenimo ir mirties akivaizdoje, Deleina nusprendžia pasiaukoti. Slaptame aukcione, kuris vyksta prabangiame Čikagos erotiniame klube, ji pasiryžta tapti preke. Nuo šiol ji Nojaus Kraufordo – turtingo magnato – nuosavybė, o jos pareiga – tenkinti kiekvieną jo poreikį. Sutartimi įsipareigojusi paklusti Deleina nenutuokia, kad Nojus pažadins tokius pojūčius, kurių nė nemanė galinti patirti, o juos siejantis aistringas erotinis ryšys netrukus pasuks jų likimus netikėta kryptimi ir dovanos trapų meilės pažadą.

Žymos sau: KPS: 432+260, Ks, 2015 10 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

737(68) Kajsa Ingemarsson „…O ketvirtas garantuoja“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-10-11, 15:30

Gairės : , ,

oketvirtasKajsa Ingemarsson „…O ketvirtas garantuoja“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Anotacijos sako, kad rašytoja yra skaitomiausia Švedijoje. Kaip įdomu, nes aš tai nesupratau kodėl. Man sunku pasakyti apie ką yra ši lengvo turinio knygelė. Apie meilę? Lyg ir ne, nors buvo čia santykių. Apie draugystę? Lyg ir ne, nors buvo draugų. Santykius su tėvais? Na ne. Gal savęs paieškas? Panašu, nors niekas savęs taip ir nerado. Beje, labai įdomi ši lietuviška knygos anotacija ant nugarėlės. Pvz., „karjeros atkakliai siekusi aktorė, trečią mėnesį nėščia ir nori ištekėti!“ – nėščia buvo penktą mėnesį ir apie vestuves nė kalbos. „vaikinas Johanas, visą laiką taip geranoriškai išleisdavęs į keliones, nekantriai mojuoja vedybų sutartimi“ – šiaip jau noriai niekur neišleisdavo ir dėl to pykosi, ir vedybos ar vedybų sutartis nebuvo net paminėti knygoje. Įdomu, ar ne?

Tai va, istorija apie nieką, kurią buvo labai įdomu perskaityti, nes veržiausi išsiaiškinti tuos visus iškeltus klausimus. Galvojau gal gi gale paaiškės kažkas, kad ir savęs atradimas tas. Nea. Nuostabu, kad įmanoma parašyti beveik 500psl knygos ir nieko ja nepasakyti. Skaitosi tai gerai.

Oficialiai: Paula pritrenkta. Po kelių mėnesių, praleistų Niujorke, grįžusi randa draugus iš esmės pasikeitusius: Ana, karjeros atkakliai siekusi aktorė, trečią mėnesį nėščia ir nori ištekėti! Rakelė pasinešusi į karjerą, o Paulos vaikinas Johanas, visą laiką taip geranoriškai išleisdavęs į keliones, nekantriai mojuoja vedybų sutartimi. Kas čia vyksta? Ir kuo, po šimts, visus taip vilioja užtikrinta šeiminė padėtis, žiedas ant piršto ir klykiantis vaikas? Staiga Paula pamato, kad jos gyvenimas – kelionės, vakarėliai ir trumpi romanai – bičiuliams nebeatrodo patraukliai. Dar nespėjusi pasirūpinti „padoraus“ gyvenimo planais mergina gauna pasiūlymą, kuriam negali atsispirti…

Žymos sau: KPS: 496, Kb, 2015 10 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

736(67) George R. R. Martin „Šokis su drakonais 2. Po puotos“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-10-11, 15:12

Gairės : , , , , ,

cdb_Sokis-su-drakonais_2_z1George R. R. Martin „Šokis su drakonais 2. Po puotos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai dar keli vakarai praleisti su knyga be pabaigos :). Šiaip, nors nemačiau naujausio serialo sezono, bet puikiai žinojau kuo gerbėjai pasipiktino jo pabaigoje. Perskaičiau knygą ir nesupratau kodėl. Juk tai natūrali eiga, o nuspėjamasis autorius, kuris žavėjo pradžioje savo nenuspėjamumu, jau turėjo ką nors tokio iškrėsti, nes kitaip visi būtų mirę iš nuobodulio po anų dviejų dalių.

Jei aną kartą jau varčiau akis ir stūmiau stūmiau po puslapį, tai šį kartą ir vėl buvo įdomu. Beveik kaip pirmose knygose. Aišku, įdomiausi buvo pasakojimai apie senuosius veikėjus: Sersėją, Joną, Tirioną, Ariją, Smirdžių… Kiti gi, kurių prikišta dėl puslapių skaičiaus, buvo… dėl puslapių skaičiaus. Pakalba, pasipjauna, pasimeldžia…

Iš esmės gi serija gera, tik abejoju ar kada ją pabaigs rašyti autorius. O juk viską būtų galima pabaigti dviem žodžiais: atėjo žiema.

Oficialiai: Karaliaus Uoste tikra intrigų meistrė karalienė regentė Sersėja Lanister pati įkrinta į kitiems kastą duobę, priverčiama atgailauti už savo nusikaltimus ir laukia teismo.
Jos pasmerktas brolis Tirionas Junkajuje prie Vergų įlankos parduodamas į vergiją. Jis norėjo tarnauti karalienei Daneiris ir remti princą Eigoną.
Palikęs žmoną karalienę Selisą ir raudonąją žynę Melisandrą prie Sienos Jono Snou globai, Stanis Barateonas sutelkia kariuomenę ir žygiuoja į Vinterfelą susiremti su Boltonais.
Daneiris Targarien valdomame Mirino mieste, kurį laiko apgulusi vergvaldžių junkajiečių armija, siaučia mirtis. Gelbėdama žudomus jos išlaisvintus vergus, karalienė prieš savo valią sutinka tekėti, tačiau ji netikėtai dingsta Dotrakių žolės jūroje…
Vienintelė Septynių Karalysčių viltis – princas Eigonas, teisėtas Geležinio sosto paveldėtojas, jau pradėjęs karo žygį į Vesterosą…

Žymos sau: KPS: 520, Ke, 2015 10 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

735(66) Sarah Jio „Paskutinė kamelija“

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2015-10-04, 21:01

Gairės : , ,

cdb_9789955237761-JIO_Paskutine-kamelija_72max_z1Sarah Jio „Paskutinė kamelija“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Sakau, kad reikia imtis kokio triuko ir rinktis tik labai lengvas knygas. Gi šį mėnesį baigiasi mano skaitymo metai, bus vėl šiukšlynėlio gimtadienis, o dar nė septyniasdešimties knygų neperskaičiau. Gėda gėda. Mažiau žaidimus žaisti reikia.

O ką „Paskutinė kamelija“? Labai lengvas skaitaliukas vakarui. Apie Sarah Jio ir Jojo Moyes panašumą jau ne kartą kalbėjau. Iš viso gal ten ta pati autorė? Na vienu žodžiu knygos anotacijoje parašyta apie ką bus knyga. Pašokinėsim iš vieno laiko į kitą, atskleisime kelias paslaptėles ir tiek žinių. Rekomenduoju, jei ieškote neįpareigojančio romano su pusėtina pabaiga :).

OficialiaiAntrojo pasaulinio karo išvakarės. Viename Anglijos dvare auga paskutinis išlikęs ypatingos kamelijų veislės, žinomos kaip „Midlberio rausvoji“, medelis. Retų augalų vagis Filipas Praisas pasamdo amerikietę merginą, vardu Flora, mėgėją sodininkę, šį brangų augalą pavogti. Ji, apsimetusi vaikų aukle, patenka į dvarą ir siekia gauti trokštamą medelį. llgainiui čia ne tik užgimsta nauja meilė, bet ir ima vertis šiurpios paslaptys. 
Daugiau kaip po pusės amžiaus niujorkiečiai Adison ir Reksas Sinkleriai nutaria vasarą praleisti Anglijoje. Jiedu apsigyvena senajame dvare – jis dabar priklauso Rekso šeimai. Sutuoktinius sužavi nuostabus kamelijų sodas ir sudomina buvusios dvaro šeimininkės, visa širdimi mylėjusios augalus ir savo sodą, užrašai. Pamažu viena po kitos išaiškėja kraupios praeities detalės. Kas jas sieja su šių dienų paslaptimis?

Žymos sau: KPS: 392, Ke, 2015 10 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

734(65) Peter James „Tobulieji“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-10-04, 20:51

Gairės : , ,

cdb_Tobulieji_p1Peter James „Tobulieji“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kažkaip nesusidraugauju aš su šiuo autoriumi. Esu skaičiusi gi kažkurią knygą apie palaidotą vyruką, dar porą bandžiau. Nelipo. Vėl susidomėjau aprašymu. Na ir įveikiau tik valios pastangomis.

Man daug kas šioje knygoje nepatiko. Erzino žmonės, kurie žūt būt nori susilaukti vaiko. Moka belekokius pinigus ir dar gi ne savo tam, kad būtų dirbtinai apvaisinti. Motinystės instinkto pas mane nėra, tad ir erzina tas fanatiškumas.

Nepatiko ir tobulieji vaikai – genų inžinerijos produktas. Truputį kraupu, kai tau dviejų metų vaikas pasakoja apie inkstų nepakankamumą ir skrodžia jūros kiaulytes. Bet kraupu tai ta juokingąja prasme, kai vartai akis ir galvoji, kad meh.

Ne mano knyga. Ne mano rašytojas.

Oficialiai: Džonas ir Naomė trokšta susilaukti kūdikio, tačiau, sužino, kad abu turi pavojingą geną, todėl yra labai didelė tikimybė vaikui susirgti reta nepagydoma liga. 
Vėliau jie išgirsta apie genetiką daktarą Leo Detorę. Jo taikomi metodai gali apsaugoti būsimą kūdikį nuo bet kokių ligų. Džonas ir Naomė ryžtasi eksperimentui ir nuvyksta į Leo Detorės kliniką. 
Šis siūlo jiems rinktis kūdikio lytį, akių spalvą, plaukus, netgi įvairius gebėjimus. Jie tiesiogine prasme gali modifikuoti savo būsimą palikuonį. Ateina laikas, kai atšaukti sprendimą yra per vėlu. Kai Naomė sužino, kad yra nėščia, ima suprasti, jog ne viskas klostosi pagal jų planą

Žymos sau: KPS: 480, Ke, 2015 10 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

733(64) Sandra Brown „Be žodžių“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-09-28, 9:30

Gairės : , ,

cdb_Be-zodziu_z1Sandra Brown „Be žodžių“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pradėjau skaityti knygą apie kažkokią kelionę Ikea spintoje ir susinervinau. Supratau, kad ji turi būti labai juokinga, mačiau, kuriose vietose turėčiau juoktis, bet pasijutau, kad praradau humoro jausmą. Nė kiek nejuokinga. Todėl kankinau kankinau, ištiko neskaitadieniai, kurių metu jau geriau „Candy Crush“ žaidžiau, nei ėmiau knygą į rankas. Todėl mečiau ir pasirinkau ką nors, kas neskaitadienius visada pramuša. O tai yra lengvas detektyvas. O tokius rašo S. Brown. Aš, aišku, mieliau pasirinkčiau kokį super detektyvą. Jo Nesbo, Grange, L. Kepler, ar panašiai. Bet nieko po ranka neturiu. O Sandra kaip tik pasitaikė.

Na ir va, suskaičiau greitai. Patiko. Galiu kabinėtis. Kabinėtis prie motyvų, siužeto, keistų herojų. Bet nesikabinėsiu, nes trumpam vėl buvau pajutusi skaitymo malonumą, ir man visai nesvarbi knygos vertė, svarbus tik tas jausmas, kad labiau noriu skaityti nei veikti ką nors kitą.

OficialiaiSandra Brown romane „Be žodžių“ narplioja dar vieną painią, paslaptingą ir kraupią istoriją.
Tylenė Ana Korbet gyvena nedideliame ūkyje kartu su savo penkerių metų sūneliu ir uošviu. Jos vyras miręs, o du vyro netikri broliai nuteisti už žmogžudystę ir sėdi kalėjime. Tad ūkyje labai stinga darbo rankų ir uošvis nusisamdo pagalbininką – bastūną Džeką Sojerį. Tačiau tai ne vienintelė bėda… Uošvis gauna žinią, kad iš kalėjimo pabėgo jo įsūnis, mirusio Anos vyro įbrolis Karlas. Jis nenumaldomai artėja prie Korbetų namų vedamas troškimo atkeršyti patėviui, nes šis jį kaltina dar viena žmogžudyste, o Karlas neprisipažįsta ją įvykdęs.
Anai ir jos sūneliui gresia didelis pavojus ir Džekas tampa tuo vieninteliu gynėju. Tačiau jo praeitis taip pat apgaubta paslapties… Netrukus ima aiškėti, kad Džekas žino daug daugiau apie praėjusius įvykius, įvykdytas žmogžudystes ir Anos tylos priežastis, nei buvo galima įtarti…

Žymos sau: KPS: 448, Ke, 2015 09 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

732(63) Guillaume Musso „Rytoj“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-09-22, 10:39

Gairės : , ,

Musso_rytoj_max72_p1Guillaume Musso „Rytoj“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Keisti mano santykiai su Musso. Pirma skaityta knyga „Angelo kvietimas“ man labai patiko. „Po 7 metų“ pasirodė visiška nesąmonė. „Popierinė mergina“ – so so, lyg ir visai nieko, bet tokia jau labai pop. Na, o „Rytoj“ irgi labai pop, bet kažkaip prilipo taip, kad skaičiau iki paskutinio puslapio ir baigiau kažkada kai jau seniai miegoti reikėjo.

Ši knyga bus su fantastikos prieskoniu. Viskas prasideda banaliai. Užsidepresavęs ir žmonos netekęs vyras nusiperka kompiuterį ir parašo laišką buvusiai jo savininkei, kuri irgi yra neperlinksmiausia vienišė. Tik va pasirodo, kad jis gyvena ateityje, ji praeityje ir kažkokiu būdu šiuos susieja tik kompiuteris. Vyras, aišku, užsimano, kad mergina padėtų išgelbėti žuvusią žmoną. Na ir čia prasideda visas įdomumas, nes knyga išvirsta į trilerį su šnipinėjimų bei sąmokslų elementais.

Žinoma, viskas aprašyta labai lengvai, banaliai, taip kaip ir priklauso lengvuose skaitaliukuose. Į rimtus, kvapą gniaužiančius trilerius čia neprentenduojama. Bet kažkaip tikrai lengvai ir smagiai suskaičiau.

OficialiaiEma gyvena Niujorke. 32 metų moteris vis dar ieško savo gyvenimo vyro. Matjus įsikūręs Bostone. Kraupioje avarijoje netekęs žmonos, jis vienas augina keturmetę dukrą. Jie susipažįsta internetu ir susirašinėdami netrukus ima manyti, kad jiems pagaliau nusišypsojo laimė. Abu trokšta susitikti, todėl paskiria pasimatymą nedideliame itališkame Manhateno restorane. Tą pačią dieną, tą pačią valandą Ema ir Matjus praveria restorano duris. Juos palydi prie to paties staliuko, ir vis dėlto jie… niekada nesusitiks. Kas tai? Iliuzijos? Vieno iš jų fantazija? O gal kito manipuliacijos? Matjus ir Ema, juo išdavusios tikrovės, aukos, netrukus supranta, kad tai buvo šis tas daugiau nei paprasčiausiai neįvykęs pasimatymas…

Žymos sau: KPS: 358, Kb, 2015 09 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

731(62) Nele Neuhaus „Piktas vilkas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-09-09, 13:28

Gairės : ,

imageNele Neuhaus „Piktas vilkas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: uf, smagu perskaityti dar vieną gerą detektyvą. Juokinga tik, kad ir vėl iš serijos vidurio, su daugybe spoilerių buvusioms knygoms, kurias gal skaitysiu dar. Įtraukė greitai, nors pasakojimai šokinėjo, buvo matomi kelių veikėjų akimis. Šį kartą tyrėjai nustebino savo normalumu. Neturėjo jie per daug vidinių dramų, nežiūrėjo liūdnai per langą, nesirovė plaukų nuo galvos dėl asmeninių bėdų. Aišku, kad jų šiek tiek buvo, bet na kaip ir pas visus kitus žmones.

Knygos ašis – pedofilijos istorija. Tas atvejis, kai įsitraukę labai daug aukštas pareigas užimančių asmenų, tad ištirti ar išlaikyti gyvus liudininkus yra beveik neįmanoma. Didelės intrigos nebuvo, daugiau mažiau aišku kas yra kas, įdomiausiai dalis gi buvo kaip viskas išsivynios iš kamuolio.

Traukiu autorę prie gerųjų detektyvistų.

OficialiaiKnygoje „Piktas vilkas“ gvildenama opi tema. Detektyvų Pijos Kirchhof ir Oliverio fon Bodenšteino komanda tiria mįslingą nusikaltimą: upėje rastas paauglės lavonas su akivaizdžiais smurto pėdsakais. Po kurio laiko pranešama apie žiauriai sumuštą televizijos žurnalistę Haną Hercman, mat ši pernelyg rizikavo susidomėdama viena skandalinga istorija. Sunkios būklės žurnalistės apklausti neįmanoma, bet kriminalistai Pija ir Oliveris vis dėlto randa už ko užsikabinti, ir tai, ką juodu sužino, nuveda į tikrą blogio irštvą.

Žymos sau: KPS: 480, Kn, 2015 09 08

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

counter for wordpress