799(56) Alexander Söderberg „Draugas iš Andalūzijos“

799(56) Alexander Söderberg „Draugas iš Andalūzijos“

cdb_Draugas-is-Andaluzijos_p1Alexander Söderberg „Draugas iš Andalūzijos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra viena tų, apie kurias nieko nebuvau girdėjusi, bet bibliotekoje neradusi kažko geresnio ėmiau ir prigriebiau.

Įdomiausia istorijos dalis ta, kad knygoje yra nusikaltėliai, kurie kartais ne tokie ir blogi (tik kartais, nes smurto ir žiaurumo buvo daug), yra policininkai, kurie ne tokie ir geri bei žmonės, kurie nei prie vienų, nei prie kitų, bet truputį prie visų. Paprastai gi sergi, kad policija sugautų nusikaltėlius. Arba sergi, kad nusikaltėliai išsisuktų (juk daug tokių istorijų, kad ir filmas apie Oušeno dvyliktuką). Viskas priklauso nuo sumanymo. Šioje knygoje buvo neaišku už ką sirgti, liko tik stebėti.

Skaitėsi sunkokai, bet įtraukė, tad po truputį, po truputį.

Ir pabaiga gana įdomiai susukta, verta iki jos prisikasti.

Oficialiai: Rašytojas negailestingai ir gudriai veikia mūsų supratimą apie gėrį ir blogį. Puikus pasakojimas pribloškia itin sudėtingais psichologiniais personažų portretais ir netikėtais veiksmo posūkiais. Sofija Brinkman, slaugytoja, viena auginanti sūnų, ramiai gyvena turtuolių kvartale Stokholmo priemiestyje. Ligoninėje ji susipažįsta su Hektoru.  Elegantiškas ir patrauklus vyriškis, knygų leidėjas, pamažėle suartėja su Sofija – galiausiai moteris nepajėgia jam atsispirti. Bet Guzmanas ne tas, kuo dedasi. Jis stambus narkotikų ir ginklų prekeivis, vadovaujantis narkotikų kontrabandai iš Paragvajaus. Į šį jo verslą nusitaikė Ralfas Hankė – turtus susikrovęs už šantažą ir prekybą ginklais.  Jis nepasiduos, kol negaus savo. Bet Guzmanai jau pradėjo kovą, ir nenurims tol, kol nesusigrąžins, kas jiems priklauso. Nieko neįtarianti Sofija įpainiojama į žiaurią dviejų konkuruojančių nusikaltėlių grupuočių ir juos persekiojančių policininkų kovą. Ji tampa įkaite žaidimo, priverčiančio perkainoti ankstesnes vertybes bei gėrio ir blogio sąvokas. Sofija kaip įmanydama priversta gintis pati ir ginti sūnų. Jai tenka rinktis, kieno pusę palaikyti.

Žymos sau: KPS: 440 Kb 2016 06 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

798(55) Jacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“

798(55) Jacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“

krankasJacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Atsiliepimą galėjau rašyti prieš porą dienų, bet susilaikiau. Perskaičiau šią knygą tą pačią dieną kai baigiau „Šachtos“ trilogiją ir natūralu, kad daugiau nei per pusę už mane jaunesnei auditorijai skirta knyga tokio įspūdžio nepaliko. Ir šiaip depresija po pasibaigusios istorijos. Taigi, leidau įspūdžiams priblėsti, knygoms nesimaišyti, nuomonei susigulėti.

O nuomonė gera. Žinoma, mane truputį erzina tos baisiai tuščios didelės paraštės. Elektroninės knygos išlepino, bet gi pakalbėkime apie turinį. Jei teisingai supratau, tai knyga yra trilogijos dalis. Kaip paprastai ir nutinka, pirmoje dalyje pristatoma aplinka ir autoriaus sugalvotas pasaulis. Šį kartą tai gyvūnų užkalbėtojai gyvenantis šiuolaikiniame (automobiliai, mobilūs telefonai), bet apskurusiame pasaulyje. Paprasti žmones apie šiuos užkalbėtojus nežino (primena Harį Poterį, ar ne?). Jie moka kalbėtis su tam tikros rūšies gyvūnais, juos valdyti ir žinoma būna gerų bei blogų užkalbėtojų. Kaip ir priklauso tokioms istorijoms – gėris stoja prieš blogį, o herojai patiria nuotykių.

Pagrindinis veikėjas yra berniukas, kuris anksti neteko tėvų (vėl primena Harį), valdo varnas ir yra kone išskirtinis užkalbėtojų pasaulyje (ir vėl Haris?), nes varnų valdovai istoriškai svarbiausi. Ir dar yra blogietis, kuriam būtinai reikia varnų užkalbėtojo ir nieko kito (ką primena?).

Žinote, Haris Poteris baigėsi, o skaityti kažką tai norisi. Tai va čia yra gana nebloga to paties žanro knyga. Neabejoju, kad smarkiai įtrauks ne vieną skaitytoją. Galėtų tik būti gerokai storesnė ir lėtesnė.

OficialiaiNaktis jam tiko. Jis siautėsi jos šešėliais. Gėrė jos kvapus. 
Juodamūris kažkada buvo klestintis didmiestis, tačiau vieną vasarą miestą užplūdo keisčiausių nusikaltimų banga. Anuomet penkiametis Krankas tapo našlaičiu. Berniuką savo lizde priglaudė ir išaugino varnos. Krankas niekada nė nenutuokė, kodėl jis gali su jomis susikalbėti… 
Praėjus aštuoneriems metams, nuo užpuolikų Krankas išgelbėja mergaitę vardu Lidija ir netikėtai sutinka kitus, tokius pačius kaip jis, – įvairius gyvūnus gebančius valdyti užkalbėtojus. Kai kurie iš jų itin pavojingi.
Kad miestą apgintų nuo žiauriausio vorų užkalbėtojo Mezgėjo užmačių, Krankas turi išsiaiškinti savo ypatingos galios paslaptį ir ją įvaldyti. Kartu su naująja drauge ir savo ištikimų varnų trijule berniukas leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę po mįslingą Juodamūrio gerųjų ir piktųjų užkalbėtojų pasaulį.

Žymos sau: KPS: 296 Kn 2016 06 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

796(53)-797(54) Hugh Howey „Pamaina“ ir „The Dust“

796(53)-797(54) Hugh Howey „Pamaina“ ir „The Dust“

1465563585_pamainaHugh Howey „Pamaina“ ir „The Dust“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kadangi knygas skaičiau vieną po kitos be pertraukos, o savarankiškai ir atskirai jos neskaitomos, tai ir rašau bendrą įrašą. Ši porelė yra „Šachtos“ tęsinys. Knygos pasakoja apie gyvenimą po pasaulio pabaigos. Pirmoje dalyje apie vieną šachtą ir jos gyventojus, veiksmas vyksta praėjus maždaug 300 metų nuo aplinką sunaikinusio įvykio. Antroje knygoje gi pasakojama apie tuos, kurie išgyveno tą įvykį bei sukūrė šachtas, na o trečioje dalyje tos linijos susijungia ir einama link finalo.

Visa trilogija labai patiko. Na, gal trečia dalis mažiausiai. O gal dėl to, kad ją skaičiau angliškai ir buvo gana sunku. Visą laiką kyla labai daug klausimų. Kodėl, kam, kas iš to? Kyla skaitytojui, kyla veikėjams. Kai kurių jų elgesys labai keistas, tačiau iš esmės žmonija nenustebino. Visada ir visomis aplinkybėmis viskas vyksta taip pat. Na, kad ir plėšimai, grobimai, fanatizmas tada kai ištinka kažkokia stichija.

Knygas skaitėme kartu su vyru, todėl jas skelbiu labiausiai apdiskutuotomis. Nuolatos dalinomės pastebėjimais, įžvalgomis, nuostaba. Man labai patinka tokios tematikos (postakopalipsė) fantastika.

Oficialiai: „Pamaina“ – 2049-aisiais gyvenimas Žemėje vis dar toks, kokį jį pažįstame ir mes. Laikas bėga kaip bėgęs. Bet tik nedidelė grupelė išrinktųjų žino, kad su kiekviena nauja diena žmonijai jo lieka vis mažiau. Bręsta neatšaukiama katastrofa. Ir saujelė tai žinančių pasaulio galingųjų mėgina jai pasiruošti. Jie nieko nenujaučiančios žmonijos gyvenimą pamažu pasuka tuo keliu, kuriuo nebebus galima grįžti atgal. Jis žmones nuves į susinaikinimą, o tuos, kurie liks gyvi, amžiams įkalins po žeme. Kam ir kodėl naudingas šis planas? Ar būsimieji šachtos gyventojai turės nors menkiausią galimybę jį pakeisti?
„The dust“ – Juliette, now mayor of Silo 18, doesn’t trust Silo 1, especially its leader, Donald. But in the world of the Silos, there is no black and white—everything is shades of gray. Donald may not be the monster Juliette thinks he is, and he may in fact be key to humanity’s continued survival. But can they work together long enough to succeed?
In Dust, the final book in the New York Times best-selling Silo trilogy, the choices that Juliette and Donald make could lead to salvation . . . or to the death of everyone on the planet.

Žymos sau: KPS: 520+464  Ke, 2016 06 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

795(52) Rodney David Wingfield „Frosto dvikova“

795(52) Rodney David Wingfield „Frosto dvikova“

frosto_dvikovaRodney David Wingfield „Frosto dvikova“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: dar vienas „Frosto“ detektyvas. Jį pradėjo skaityti mano vyras, o aš vis paklausdavau: „na ir kaip?“. Jis man sakydavo, kad tas pats per tą patį, bet negalėjo atsitraukti. Po to skaičiau aš, į tą patį klausimą atsakydavau taip pat ir sunkiai galėjau atsitraukti. Nors istorijos panašios, tyrimo būdai identiški, dialogai vos ne vienas prie vieno, autorius gi vistiek sugeba įtraukti. Ir skaitai kol baigiasi. O knyga tai stora!

Į pabaigą rašytojas nustojo kartoti koks tas Frostas nevala ir net šiek tiek simpatiškas pasidarė. O gal pripratau? Pasikartosiu – tas pats per tą patį, bet žiauriai įdomu!

Oficialiai: Detektyvų mėgėjams Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Davidas Jasonas. Serialas ir aktorius Jungtinėje Karalystėje pelnė gausybę apdovanojimų. Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas… Dentono miške randama žmogaus koja, mieste siautėja serijinis prievartautojas, prekybos centras gauna žinią apie užnuodytas prekes lentynose. Negana to, dingsta dvi mergaitės. Dentono nusikalstamumo lygis pasiekia neregėtas aukštumas. Bylomis užversto kriminalisto inspektoriaus Džeko Frosto laukia dar viena – itin nemaloni – staigmena. Į nuovadą atvyksta vyresnysis inspektorius Skineris, suktas, klastingas tipas, kurio misija – normų nepripažįstantį Frostą iškeldinti į kitą skyrių. Ar Frostas, prieš išvejamas iš Dentono, spės surasti dingusias mergaites? Skaitykite ir sužinosite!

Žymos sau: KPS: 560 Kn 2016 06 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

794(51) Silvia Zucca „Astrologijos vadovas sudaužytoms širdims

794(51) Silvia Zucca „Astrologijos vadovas sudaužytoms širdims

astrologijosSilvia Zucca „Astrologijos vadovas sudaužytoms širdims“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jeigu man kas pasakytų, Salomėja, neberašyk tu to blogo, vistiek knygą perskaityti tau užtrunka tris kartus greičiau nei prisiruošti patinka-nepatinka atsiliepimui, tai sakyčiau „tu ką! Kaip aš žinosiu ką perskaičiau?“. Tad va visgi ateinu, ir užsižymiu pliusiuką.

Tiek pavadinimas, tiek viršelis yra tokie išskirtinai nepatrauklūs, kad kažin ar būčiau kada šią knygą skaičiusi, jei ji pati nebūtų įkritusi į rankas. Bet paskaičiau, iš karto po atostogų. Buvo lengva ir greitai, net visai patiko.

Šiaip jau nespjaunu aš į tas linksmas meilės paieškų knygeles, nereikia net daug kapstytis po blogą. Kiekviename puslapyje ką nors tokio rastumėte. Ir vieną kartą tos knygos geros, kitą kartą vidutinės, trečią kartą – keiksmažodis.

Ši vidutinė. Viskas būtų gerai, pvz., personažai linksmi, istorijos mielos, jei ne ta astrologija. Suprantu autorės mintį, bet ji jau prikaišiojo per daug tų horoskopų, sunku buvo net praleidinėt beskaitant. Na, bet tai yra debiutinis romanas, tad rašytojai gal kiek sunku išlaikyti tą subtilią ribą, kuri skiria „cha cha cha“ nuo „persistengė, nebeįdomu“.

Beje, FB rodžiausi šią knygą ir sulaukiau draugiškos pašaipos dėl pavadinimo :). Tai sakiau, kad jau nusibodo 50 pilkų atspalvių parkuose skaityti, dabar nešiuosi astrologiją sudaužytoms širdims :). Būna smagių reakcijų :).

Oficialiai: Kai horoskopas žada gera, o mano gyvenimas eina velniop, jaučiuosi nepritapėlė. Įsivaizduoju, kad visi po mano ženklu gimę žmonės sulipo į sėkmės traukinį, o man prieš pat nosį užsidarė durys. Tiesiog norisi čiupti telefoną, paskambinti horoskopą sudariusiam tipui, iškeikti ir pasakyti, kad paduosiu jį į teismą.
Alisa netiki horoskopais. Bet kartais juos skaito. Ji ne iš tų, trykštančių optimizmu, ir ne iš tų, kurioms sektųsi meilėje. Dar prieš keletą mėnesių Alisos pasitikėjimo savimi lygis buvo pasiekęs kritinę ribą, jos gyvenimą užgriuvo cunamis – buvusio vaikino mergina laukiasi, o naujas beprotiškai seksualus bendradarbis nuolat užklumpa gėdingiausiose situacijose…
Tačiau vieną, ne pačią sėkmingiausią, dieną į Alisos gyvenimą įžengia Tijus – tikrų tikriausias astrologijos guru! Paaiškėja, kad dėl jos problemų kaltas ne paslaptingas kosminis sąmokslas, o viso labo Svarstyklėms nepalankiai išsidėsčiusios žvaigždės. Kitaip tariant, Alisą kankina tarpplanetinės nesėkmės sindromas! Geriausia, ką mergina gali padaryti, – tai pasiraitoti rankoves ir išsiaiškinti, kokių staigmenų jai paruošė žvaigždėse įrašytas likimas. Visa laimė, kad žvaigždės nulemia ne viską, kai užklumpa tikra meilė.

Žymos sau: KPS: 538 Kn 2016 06 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

793(50) Katherine Webb „Palikimas“

793(50) Katherine Webb „Palikimas“

palikimasKatherine Webb „Palikimas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Pastaruoju metu vis vėliau nueinu miegoti, o knygas skaitau tik prieš miegą, tad stabdau save su skaitymais ir todėl trunku ilgiau. Šią irgi įveikinėjau ilgokai ir ne todėl, kad neįdomi, anaiptol. Kažką žavaus turi tos knygos apie senus dvarus ir paslaptis.

Istorija pasakoja apie dvi seseris, kurios keistomis sąlygomis paveldėjo dvarą. Jei jame liks gyventi – dvarą gaus, jei ne – šis bus parduotas. Atvažiuoja sutvarkyti daiktų ir pasikapstyti prisiminimuose. O jie sukasi apie vieną dieną – vaikystėje dingo pusbrolis. Jaunesnioji sesuo nieko neprisimena, bet bando, o vyresnioji nuo tada serga depresija ir kažką slepia. Kaip visada – įdomu gi kas nutiko ir kuo viskas baigsis.

Dar viena linija pasakoja apie praėjusio šimtmečio pradžią, kuomet seserų prosenelė, jauna, turtinga ir kilminga Karolina iš meilės išteka už prerijų kaubojaus ir išvažiuoja gyventi į rančą. Nutinka ten visokių dalykų, kurie atveda iki Londono ir antros nelaimingos santuokos. Ši dalis buvo itin įdomi. Tokia pasakyčiau net allendiška.

Daug paslapčių, personažų ir vilties. Man patinka tokie šeimų romanai.

Oficialiai: Po senelės mirties seserys Erika ir Beta paveldi Stortono dvarą. Energinga ir veikli Erika įsitikinusi, kad palikimo rūpesčiai išblaškys skyrybų liūdesyje skendinčią Betą. Į šį dvarą, kuriame gyveno dar jų prosenelė, seserys nebuvo įžengusios daug metų, ir štai – grįžusios tvarkyti palikimo reikalų, jos tarsi iš naujo pasineria į praeitį. Tačiau praėjusi vaikystė moterims neatrodo šviesi – ją temdo prisiminimas apie dvylikametį pusbrolį Henrį, anuomet dingusį be žinios. Erika ima raustis po šeimos praeitį: skaito senus senelės laiškus ir vis giliau įsisuka į šeimos paslapčių verpetą. Ji vis tvirčiau įsitikina, kad Beta apie Henrio dingimą žino kur kas daugiau, nei pasako…

Žymos sau: KPS: 464 Ke 2016 05 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

792(49) Nicolas Barreau „Paryžius visada gera mintis“

792(49) Nicolas Barreau „Paryžius visada gera mintis“

paryzius-visada-gera-mintis-1Nicolas Barreau „Paryžius visada gera mintis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Ši knygelė tokia banali, kad norisi iš karto skirti vieną balą, tačiau tokia miela, kad nekyla ranka. Vos vos primena žavią Ameliją iš Monmartro. Knygą parsinešiau todėl, kad jos nugarėlėje buvo parašyta, kad pagrindinė veikėja turi atvirukų parduotuvę Paryžiuje. Na suprantate… Aš turiu atvirukų parduotuvę internete :D. Lyg ir kažkas bendro.

Kaip jau minėjau – knygelė miela. Rozali mėgsta savo miestą. Na tą, romantinę Paryžiaus pusę, kurios realybėje niekas nebemato. Tik knygose ar filmuose. Sunku jai pasaulyje, kaip ir visiems menininkams. Gyvenimas ima keistis tada kai sutinka iliustruoti garsaus autoriaus vaikišką knygą. Ši padeda atrasti save ir meilę. Kaip gi kitaip! Valandos knygelė, kurią malonu skaityti kur nors parkelyje, kai dėmesį blaško aplinkiniai vaizdai ir rimtos knygos nelabai tinka.

Oficialiai: Maža atvirukų krautuvėlė Paryžiuje… Žavus amerikietis… Romantiška meilės istorija…
Rozali yra nedidelės atvirukų krautuvėlės Sen Žermene savininkė. Uždariusi krautuvėlę, ji iki vėlumos piešia sveikinimus tiems, kurie dar tiki ranka rašytais žodžiais. Kiekvieną gimtadienį mergina nusipiešdavo atviruką ir sau. Tuomet eidavo prie Eifelio bokšto, kur paleisdavo į orą sau skirtus linkėjimus. Ji užmerkdavo akis ir įsivaizduodavo, kaip pildosi jos noras. Dėja, iki šiol nė vienas neišsipildė…
Staiga viskas pasikeičia, kai netikėtai į krautuvėlę užsukęs pagyvenęs vyriškis nuverčia atvirukų stovą. Per visą maišatį mergina ne iš karto atpažįsta garsų vaikiškų knygų autorių Maksą Maršė. Jam pasiūlius iliustruoti naują pasaką „Mėlynasis tigras“ Rozali mielai sutinka. Puikūs įvertinimai glosto merginos širdį, tad knygą išsistatyti vitrinoje kaip savo darbo įvertinimą atrodo puiki mintis.
Tačiau vieną dieną „Mėlynasis tigras“ patraukia pro šalį einančio žavaus nepažįstamojo dėmesį. Užsukęs apžiūrėti knygos vyras negali patikėti, jog kažkas pavogė jo istoriją. Jis toks susijaudinęs ir įsiaudrinęs, kad atvirukų stovas apvirsta dar kartą, ir Rozali belieka laukti, ką šį kartą iškrės likimas.

Žymos sau: KPS: 304 Kb 2016 05 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

791(48) S. J. Watson „Antrasis gyvenimas“

791(48) S. J. Watson „Antrasis gyvenimas“

cdb_9789955135548_Antrasis-gyvenimas_p1S. J. Watson „Antrasis gyvenimas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Mane visada patraukia ir sudomina knygos, kuriose yra ir virtualus gyvenimas. Balzakų laikai praėjo, dabar gyvenam technologijų pasaulyje ir šiuolaikinėse knygose jo pasigendu. Atrodo, tarsi žmonės kompiuterį įsijungia tik tam, kad vieną kartą per savaitę pasitikrintų elektroninį paštą, o juk daugelis gyvename 24 valandas per parą gaudami el. žinutes, facebook pranešimus ir kt. Tai va, tuo ir suviliojo, nors pavadinimas „antrasis gyvenimas“ man yra nesąmoningas. Internetas nėra antrasis, jis yra pirmojo dalis :).

O knyga nuvylė. Visų pirma, tai veikėja pasirodė visiška mėmė, tos jos dramos dėl praeities, dėl nužudytos sesers, dėl šeimos – visai neįtikino. Nežinau, gal autorius niekada nedramatizavo, ar nebuvo sutikęs kenčiančių moterų, tai pavaizdavo viską labai netikroviškai. Internetinė pažintis taipogi labai paviršutiniška, išsivysčiusi per žaibiškai. Aišku, pabaigoje šis tas paaiškėja, bet visgi knygą skaitome nuo pradžių ir norime ja tikėti nuolatos.

Na, o pabaiga taip pat be ryšio. Gal aš tiesiog negaliu suvokti tokių fanatiškų žmonių, kurie kažką įsikala į galvą ir jaučiasi teisūs…

OficialiaiDžulijos gyvenimas yra patogus, gal net niekuo neišsiskiriantis, kol brutali jos sesers mirtis neatveria senų žaizdų. Paguodos suteikia geriausia sesers draugė Ana, kuri jai atskleidžia sesers internetinio gyvenimo vingrybes, Džulija neabejoja: tiesa apie mirtį slypi tamsiame, šlykščiame pokalbių svetainių ir virtualaus sekso pasaulyje. 
Tiesos apie seserį paieško, greitai virsta savęs ir savo geidulių tyrinėjimu. Juk virtuali erdvė – tarsi žaidimų aikštelė, ir kam gi būti vienu asmeniu, jei gali būti kuo panorėjęs? Ir nieko čia blogo! Juk tai tik kiberseksas, ar ne? Niekas nenukentės.
Bet tada pokalbių svetainėje ji sutinka paslaptingąjį Luką, ir reikalai pakrypsta į išties pavojingą pusę.

Žymos sau: KPS: 448 Ke 2016 05 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

790(47) Amy Ewing „The White Rose“

790(47) Amy Ewing „The White Rose“

24585267Amy Ewing „The White Rose“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Jau senokai perskaičiau šią knygos dalį, bet vis laukiau ir delsiau, galvodama ką parašyti. Manau, kad tęsiniams nereikia atskiro įrašo ir visas knygas reiktų vertinti kaip vienovę, tačiau paskutinė dar neišleista, tad…

Knyga apie vergiją, despotiją, luomus, priespaudą. Man patiko. Deja, kaip minėjau galo nėra, o daugiau pasakojau praeitame įraše.

Oficialiai: Violet is on the run. After the Duchess of the Lake catches Violet with Ash, the hired companion at the Palace of the Lake, Violet has no choice but to escape the Jewel or face certain death. So along with Ash and her best friend, Raven, Violet runs away from her unbearable life of servitude. 
But no one said leaving the Jewel would be easy. As they make their way through the circles of the Lone City, Regimentals track their every move, and the trio barely manages to make it out unscathed and into the safe haven they were promised—a mysterious house in the Farm. 
But there’s a rebellion brewing, and Violet has found herself in the middle of it. Alongside a new ally, Violet discovers her Auguries are much more powerful than she ever imagined. But is she strong enough to rise up against the Jewel and everything she has ever known?

Žymos sau: KPS: 308 Ke 2016 04 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

789(46) Amy Ewing „Brangakmenis“

789(46) Amy Ewing „Brangakmenis“

cdb_Brangakmenis_p1Amy Ewing „Brangakmenis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Pradėdama skaityti šią knygą, maniau, kad ji bus tokiam jaunesniam mokykliniam amžiui. Dėl pavadinimo, dėl viršelio. Visgi pradėjusi skaityti supratau, kad nepaisant jauno veikėjų amžiaus, ši knyga nėra vaikiška. Nes tokie dalykai kaip vergija, prievartinė surogacija, mirtys, nužmoginimas gi tikrai ne vaikų pasakėlės.

Viskas vyksta keistame išgalvotame pasaulyje. Lyg ir saloje, kurios viduryje rūmai – brangakmenis, o aplink lušnynai ir kitokie prastesni rajonai. Subrendusios merginos patikrinamos ir jei pasirodo, kad jos turi kažkokį surogacijos geną – atiduodamos į mokyklą, kurioje lavina savo galias, o po to aukciono metu parduodamos kilmingiesiems. Jų darbas pagimdyti vaikus, nes kilmingieji to negali padaryti patys.

Kaip ir priklauso tokiose knygose, kažkas nueina ne visai pagal planą :). Įdomus pasaulis. Lyg ir kažkokie viduramžiai, bet yra traukiniai, automobiliai, kompiuteriai bei magiški išradimai, kurių funkcija panaši į telefono.

Nors knyga paprasta, nėra kažkas super duper, bet visai patiko. Skaitau tęsinį.

Oficialiai: Brangakmenis simbolizuoja turtus, grožį ir aukštą kilmę. Tačiau tokioms merginoms kaip Violeta jis reiškia vergovę.
Gimusi ir augusi Liūne, Violeta buvo mokoma tarnauti kilmingiesiems. Patekusi į Brangakmenį, ji greitai perpranta negailestingą tiesą: kilmingųjų gyvenimo esmę sudaro žiaurumas, veidmainystė ir mandagumu dangstomas smurtas.
Violeta turi prisitaikyti prie pavojingų sąlygų ir stengtis išlikti gyva. Netikėtai gavusi progą, apie kurią nė nesvajojo, mergina nusitveria geresnio gyvenimo vilties, bet viską sujaukia netikėtai ją aplankiusi uždrausta meilė. Staiga ima grėsti kitoks pavojus. Už išsigelbėjimą Violeta gali sumokėti daugiau negu tikėjosi.

Žymos sau: KPS: 344 Ke 2016 04 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook