573(97) Undinė Radzevičiūtė “Žuvys ir drakonai”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-10-08, 11:51

Gairės : , ,

Undinė Radzevičiūtė “Žuvys ir drakonai”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pagaliau! Pagaliau aš ją perskaičiau. Tai turbūt ilgiausiai mano skaityta gera knyga. Leidykla padovanojo gal pavasarį? Tai ir skaičiau. Beveik kiekvieną dieną. Po sakinį, po žodį. Ir štai perskaičiau. Truputį į pabaigą skubėjau, norėjau dar šiais savo skaitymo metais pabaigti, nes tikrai pateks į metų dešimtuką.

Nelabai patiko tik pabaiga. Net ne tai kaip ji baigėsi, bet na kažkaip nebelinksma buvo skaityti, pritrūko to kas vežė visą knygą. Sarkazmo? Puikiai įsivaizduoju spektaklį. Užuolaidos pakeliamos. Senovės Kinija, keistuolis imperatorius, europietis vienuolis misionierius, prabanga, žmonos, rūmai… Užuolaidos nusileidžia. Pakyla. Keturios moterys viename bute ir nemirtingi jų dialogai. Skaičiau po žodį. Po detalę. Vienu ypu niekai neišeina.

Oficialiai: Kiniško stiliaus daiktą ar interjerą Europoje rasti nesunku, taip pat nesunku rasti knygų apie Kiniją, o tikras literatūrinis chinoiserie pasitaiko labai retai. Naujas Undinės Radzevičiūtės romanas Žuvys ir drakonai - apie daugelį dalykų.
Apie XVIII amžiaus europiečio svajonę pakeisti “tvarką” visame pasaulyje, net ir Kinijoje.
Apie XVIII amžiaus prancūzų meilę kiniškiems dalykams ir viso “Senojo Pasaulio” neapykantą prancūzams.
Apie didėjančią Rytų ir Vakarų “difuziją”.
Apie šiuolaikinį žmogų, norintį pabėgti į nebeegzistuojančią Kiniją.
Ir apie Rytus, kurie visada su mumis, nesvarbu, į kurią pusę žiūrėtume.

Knygos puslapių skaičius: 408
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 08

572(96) Lars Kepler “Ugnies liudininkas”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-10-07, 12:12

Gairės : , ,

Lars Kepler “Ugnies liudininkas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pagaliau ta knyga, kurios negalėjau padėti į šalį. Gerai, kažkada “Obuolio” leidykla padovanojo kelias knygas ir pripratino prie gerų detektyvų. Pėdinau pirkti trečiosios Keplerio(ių) knygos ir turiu pasakyti, kad kol kas ji geriausia. Pvz., žudiko neatspėjau, nes: 1. buvo taip įdomu, kad neturėjau laiko pagalvoti kas jis; 2. buvo taip įdomu, kad pamiršau paskaityti pabaigą, ką kartais mėgstu padaryti.

Jonas Lina yra vienas mylimiausių mano detektyvų. Vos neįsimyliu, kai jis susirinkimo metu, kuriame svarstomas paties likimas, atsistoja ir išeina, nes jam labai prireikia patikrinti kokią mintį ir t.t. Nieko neaiškindamas. Ir šiaip jis fainas. Tikiuosi tie rašytojai prirašys dar daug.

Oficialiai: Flora Hansen apsimeta mediume ir verčiasi „bendravimu“ su mirusiaisiais. Po žiaurių žmogžudysčių paauglių globos namuose Hansen ima regėti keistai realistiškas vizijas. Ji praneša policijai, kad bendrauja su mirusia mergaite, bet į tai sureaguoja tik vienas detektyvas – Jonas Lina. Šis ilgiausiai užtrunka nusikaltimo, kuris atrodo akivaizdus, vietoje. Viskas liudija, kad globotinė Vikė Benet pasišalino vidurnaktį palikusi kruviną lovą ir plaktuką po pagalve. 
Pabėgo nuvariusi pakeleivingą mašiną su joje miegančiu keturmečiu berniuku. 
Ji laikoma vienintele įtariamąja, bet kodėl Hansen tvirtina, kad nužudymo įrankis akmuo, ne plaktukas? Kai detektyvas nusprendžia nepasitenkinti lengvais atsakymais, paieškos leidžia Jonui praskleisti mistikos šydą ir baigiasi susitikimu su žmogumi iš praeities.

Knygos puslapių skaičius: 592
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 06

571(95) Charlotte Link “Paskutinis pėdsakas”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-10-04, 9:33

Gairės : , ,

Charlotte Link “Paskutinis pėdsakas”

Mano įvertinimas: 2 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: skaitydama šį detektyvą prisiminiau laikus, kai garsiausiai rėkiau pirmiausiai, kad niekada elektroninės knygos nepakeis man popierinių, vėliau jau, kad visada pirmenybę atiduosiu popierinei, jei tik galėsiu rinktis. Tai štai, atėjo laikas, kai norėčiau pasirinkti ir skaityti skaitmeninį variantą. Kodėl? Nes vis dar skauda riešą. Knyga sunki, didelė. Na ir raidės kaip penkiamečiui, o paraštėse galima komiksą piešti. Ypač man sunku tokias storas knygas laikyti, kai jau pabaiga artėja. Kažkaip vis atrodo, kad tuoj nuplyš galinis viršelis. Aš juk neskaitau gražiai ant kėdutės prie stalo. Darau tą lovoje, susisukusi į apklotus ir iškišus kelis pirštus, kurie va ir nenulaiko.

O turinys? Iš pradžių buvo įdomu, o po to labai nusibodo. Knyga baigėsi kvailokai. Tai kažkaip nuvylė. Bet nebuvo labai bloga. Tiesiog dauguma veikėjų labai neapsisprendę, trūko bent vieno charizmatiško ar šiaip simpatuko. Ar bent jau faino blogiečio.

Oficialiai: Nusivylimai ir nesėkmės visą gyvenimą persekioja dvidešimt trejų metų Elainę Dauson. Kai vieną šaltą 2003-ųjų sausio dieną ir vėl žlunga jos planai, mergina praranda žemę po kojomis. Susiruošusi į draugės vestuves Gibraltare, Elainė Londono Hitrou oro uoste sužino, kad dėl tiršto rūko visi lėktuvų skrydžiai atšaukiami. Užuot iki ryto kentusi laukiamojoje salėje, ji priima malonaus nepažįstamo vyriškio siūlymą pernakvoti jo bute. Kartu su juo išvyksta iš oro uosto ir nuo tos lemtingos akimirkos dingsta be pėdsakų.
Po penkerių metų buvusi jos draugė žurnalistė Rozana Hamilton, rengdama straipsnių seriją apie dingusius žmones, vėl imasi tirti šią bylą. Jai sutinka padėti kadaise garsus Londono advokatas Markas Ryvė, vyras, tada pasikvietęs Elainę į savo namus. Nors dėl moters dingimo vyriškis nebuvo apkaltintas, vien įtarimas sudavė skaudų smūgį jo profesiniam ir šeimyniniam gyvenimui. Jam vis tenka įrodinėti savo nekaltumą.
Netikėtai paskelbiama, kad Elainė gyva. Užčiuopusi tariamus jos pėdsakus, Rozana net nenujaučia, kokią grėsmę kelia sau ir savo palydovui.

Knygos puslapių skaičius: 672
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 03

570(94) Lisa Gardner “Myliu dar labiau”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-09-26, 21:48

Gairės : , ,

Lisa Gardner “Myliu dar labiau”

Mano įvertinimas: 2 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Užsinorėjau gero dektyvo ir gavau. Tiesa, pati pradžia labai sunki buvo. Kažkokia nėščia detektyvė pati nežinanti ko nori, kažkokia nusikaltėlė nelabai kokia. Vyniojosi nuobodžiai. Tačiau pamažu pamažu paįdomėjo, o gal aš tiesiog įsitraukiau ir greitai greitai suskaičiau. Ne stebuklas, bet visai neblogai, aš gi išlepus detektyvų atžvilgiu.

O daugiau neturi ką pridurti. Malonu paįvairinimas po to kai įpusėjusi mečiau kažkokią knygą, kurios pavadinimo net nebeprisimenu.

Oficialiai: Iš pirmo žvilgsnio tai įprastas nusikaltimas. Pareigūnė Tesa Leoni nebeapsikentė vyro smurto ir nušovė jį tarnybiniu ginklu. Mėlynės ant moters kūno patvirtina, kad tai buvo savigyna. Tačiau kur dingo šeimos dramą turėjusi matyti šešiametė dukra? Bylą pradeda tirti patyrusi detektyvė Didi Voran ir buvęs jos mylimasis Bobis Dodžas. Sekdami bylos pėdsakais pareigūnai kiekviename žingsnyje susiduria su paslaptimis.

Knygos puslapių skaičius: 352
Pasiskolinta.
Perskaityta 2013 09 26

569(93) Karin Alvtegen “Tikėtina istorija”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-09-20, 13:59

Gairės : , ,

Karin Alvtegen “Tikėtina istorija”

Mano įvertinimas: 1 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Alvtegen aš įtraukusi prie mėgstamesnių rašytojų, nors ši knyga nebuvo super. Pradėjusi net pajutau šiokį tokį nusivylimą. Taigi nuobodu! Tačiau ši rašytoja tuo ir pasižymi, kad po truputį, po truputį ir įtraukia. Ji gi rašo apie žmones tokius kokie jie yra. Su visomis ydomis. Ji gi sako tai ko niekas nenori girdėti. Ir herojai jos tokie. Keisti, bet paprasti, tokie pažįstami lyg būtų mūsų kaimynai.

Paprastai prasidėjo, paprastai ir pasibaigė. Trumpa kelių žmonių savaitė, kuri gal kažką pakeis, o gal ir ne. Nuo žmonių priklauso. Šioje knygoje svarbiausia mintis ta, kad pats pasirenki ar būti surūgusiu actu, ar brandžiu vynu.

OficialiaiHelena su vyru nusiperka buvusią ūkininko sodybą ir įkuria viešbutį. Išsipildo sena jos svajonė. Tačiau Helenos santuoka ima byrėti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka viešbutis, sudužęs gyvenimas ir nelaiminga paauglė dukra.
Finansininkas Andersas, sėkmingai kopiantis į karjeros viršūnę, susikrovęs didžiulį turtą, staiga pajunta gyvenimo beprasmybę.
Senis Verneris gyvena miške, kaimo žmonės jį laiko keistuoliu, atsiskyrėliu, jo požiūris į gyvenimą daugeliui atrodo nesuprantamas. Tačiau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jų gali pasirinkti kitą gyvenimo kelią…
Kas sukelia mūsų pyktį, prietarus, neapykantą, šykštumą, pavydą? Kurdama šį romaną garsi švedų rašytoja Karina Alvtegen lankė psichologijos kursus, ypač domėjosi žmogaus mąstymu. Pasak rašytojos: “Kiek žmonių, tiek ir tikrovės sampratų. Bet koks vertinimas ribotas, o kartais net klaidingas, visus potyrius mes filtruojam per savo patirtį.”

Popierinės knygos puslapių skaičius: 320
Pasiskolinta elektroninė.
Perskaityta 2013 09 19

568(92) Jurga Adomo “AŠ + MB = AŠ”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-09-15, 9:13

Gairės : , ,

Jurga Adomo “AŠ + MB = AŠ”

Mano įvertinimas: 1 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pirkau šią knygą nes pasirodė įdomus pats faktas, kad istorija buvo rašyta tinklaraštyje, taip pat yra tikra. O ir skambėjo įdomiai. Viena mergina aptinka kitą merginą lovoje su savo vaikinu ir jos abi ima rašyti blogą. Tai vykstą čia, Lietuvoje ir yra tikra. Suviliojo ir nuvylė.

Į savikankos santykius papulti gali bet kuri protinga moteris. Bet gi protingos moterys pasistengia iš jų išsikapanoti kuo greičiau :). Eikt, 8 metai kartu ir net buto raktų neturi? Ir išsikapanojimo vardan nereikia badauti, žaliavalgiauti, pasinerti į visokias sektas. Šiaip jau man visi vegetarai ir žaliavalgiai nebaisiai patinka. Tai yra, man lyg ir tas pats, bet šis tas kliūna. Čia ta tolerancija slidi. Pvz., jei gėjus, ar juodaodis sako: “ei, žmonės, mes esame tokie patys kaip ir jūs!”, tai pas anuos taip ir spinduliuoja žinutė: “mes esame geresni, švaresni, mūsų energija puikesnė, o karma švaresnė”. Visi mes tokie patys. Vieni naikinam pasaulį vienaip, kiti kitaip.

Žodžiu knygoje man labai kliuvo ta veidmainiška riba – kol turėjau turtingą vyrą, tai buvau truputį kiaulė (apie elgesį maratonuose, viešbučiuose, vakarėliuose), o kai jau vyro nebėra, tai tapau tyra, šventa, apsivaliusi. O kokia būtum jei vyras nebūtų buvęs neištikimas, o visos kitos savybės liktų tokios pat? Ir šiaip man silpnos moterys neimponuoja. Mėgstu skaityti apie stiprias (visokiom prasmėm), charizmatiškas.

Perskaičiau ir pamiršiu.

OficialiaiKnygoje aprašyta istorija – tikra. Idealus Jurgos gyvenimas subyra į šipulius, kai ji užtinka savo draugą lovoje su kita. Tiek Jurga, tiek antroji moteris Laima nežino, kad jau keletą metų draugauja su tuo pačiu vyru. Po šio įvykio moterys pasielgia neįprastai – norėdamos išsiaiškinti tiesą jos kartu pradeda rašyti blogą (tinklaraštį) ir atskleidžia intymiausias savo gyvenimo detales. Pamažu pradeda aiškėti melo voratinklis, kuriame abi ilgai gyveno. 
Jurgos laukia sunki kova su savo jausmais, pykčiu, pavydu, neviltimi, ypač tada, kai Laima nusprendžia grįžti pas ją išdavusį mylimąjį ir nutraukia bendrą išpažintį. Bandydama išgydyti sužeistą širdį, užmiršti kurtus gražios ateities planus Jurga imasi kardinalių gyvenimo pokyčių: lanko psichoterapijos sesijas, keičia išvaizdą, analizuoja santykius su praeities vyrais, galiausiai pasiryžta 20 dienų badauti… Ar nelaimingos meilės istorija gali atnešti ką nors gero? Kaip susigrąžinti sielos ramybę ir gyvenimo džiaugsmą? 

Popierinės knygos puslapių skaičius: 304
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2013 09 14

567(91) George R.R. Martin “Karalių kova. Ciklo “Ledo ir ugnies” giesmė” 2 knyga

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-09-14, 20:12

Gairės : , ,

George R.R. Martin “Karalių kova. Ciklo “Ledo ir ugnies” giesmė” 2 knyga

Mano įvertinimas: 3 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Neįsivaizduoju kiek laiko trunka parašyti knygą, jei jau vien perskaityti sunkoka. Virš 900 psl. Pripažinkime, kad yra vietų, kurios skirtos gumos tempimui. Keisti beprasmiai pokalbiai apie nieką. Bet visumoje patiko ir antroji dalis. Gal kiek mažiau už pirmą. Pastarojoje su visais susipažinom, buvo kažkiek intrigos, o šioje gi vien tik visi skelbiasi karaliais ir žudosi. :)

Šiek tiek pakito ir požiūris į veikėjus. Vis labiau ir labiau man patinka karalienė regentė. O štai Daneiris, drakonų motina, baigia išbarstyti mano palankumą. Buvo stipri mergaitė, tapo užsispyrusia kvailute. Neūžauga praskaidrina viską knygą, tačiau labai jau jis geras, kad puolė blogiečius baust, teisingumą daryt. Visi kiti veikėjai kartais verčia žiovaut. Nors pasitaikė smagių epizotinių: Džakenas, Geidžojaus sesuo, Skalikas.

Dabar pradėjom žiūrėti ir antrą serialo sezoną. Jau minėjau, kad labiausiai mane trikdo veikėjų amžius. Knygoje drakonų motinai 13 metų. Filme gi pažiūrėjus mažiau 17 niekaip niekaip neduotum, o aktorei lygi ir 26? Robui 16, filme gi ne mažiau 21 atrodo, iš tiesų dar vyresnis :). Suprantama, gi atviras filmas ne vaikams, tai vaikai ten ir negali vaidinti, kaip atrodytų?

Tai žiūrėsim ar dabar greičiau išleis trečią knygą lietuviškai, ar užsimanysiu skaityti angliškai.

Oficialiai: Antrojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas pasakoja, kaip prasideda sunki ir kruvina kova dėl Geležinio sosto, į kurį sėda trylikametis Roberto sūnus Džofris. Bet ar jis tikrai teisėtas įpėdinis? Tuo netiki Roberto Barateono broliai Stanis ir Renlis. Pirmasis, išsižadėjęs dievų Septyneto, įtikinėjęs į Šviesos Valdovą ir naudodamasis raudonosios jo žynės Melisandros kerais, pradeda karą dėl sosto nužudydamas brolį Renlį, kurį remia Haigardeno lordai. Karaliaus Uostą ir Raudonąją pilį su sostu, pasitelkęs alchemikų gildijos piromantus, gina Kipšas Tirionas ir jo tėvas lordas Taivinas Lanisteris. 
Tuo tarpu Vinterfelo įpėdinis Robas Starkas savo lordų paskelbiamas Šiaurės karalium. Jo tikslas – ne tik išlaikyti savo valdžioje šiaurę ir Riveraną, bet ir atkeršyti už tėvą, atgauti jo palaikus ir kalaviją ir susigrąžinti karalienės Sersėjos nelaisvėje laikomas seseris. Be to, jo valdoms grasina Geležies salų lordas Beilonas Greidžojus. 
O ir paskutinė Targarienų palikuonė Daneiris, Drakonų Motina, už jūrų nerimsta – augina stebuklingų drakonų trijulę ir telkia kariuomenę atsikovoti savo protėvių sostui. 

Popierinės knygos puslapių skaičius: 760
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2013 09 13

 

566(90) Mary Higgins Clark “Tu priklausai man”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-09-03, 15:49

Gairės : , ,

Mary Higgins Clark “Tu priklausai man”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ne bibliotekine koja tą dieną iš lovos išlipau ir nieko gero toje įstaigoje neradau. Tuščiomis namo gi neisi, tai pasiėmiau beleką iš detektyvų lentynos, bet ta Higgins Clark jau neturi šansų reabilituotis mano akyse. Kažkokių šūdeliukų rašytoja. Lyg ir viskas gerai su tema, lyg ir siužetas yra, lyg ir intrigos, ar ten kažkokios staigmenos turėtų būti, bet skaitau ir jaučiu, kad per skysta, per minkšta, per tešliška. Gal čia ir mano problemos, kad aš visada tikiuosi ko nors tokio šalto, kaip pas švedus. Ir dar viršelis pasako per daug.

Ir dar. Man neaiškios yra tos parkės, kurios apima savo gyvenimą jau sukūrusius vaikus, dėl tėvų skyrybų. Nu jau! Kalėdų senelio irgi nėra.

Oficialiai: Redžina Klozen – pasiturinti, pasiekusi karjeros aukštumas, bet vieniša moteris. Vienui viena išvykusi į kruizą prabangiu laineriu, ji netikėtai dingsta… Po kelerių metaų psichologė Suzana Čandler savo radijo laidoje sumano panagrinėti moterų, tampančių patrauklios išvaizdos žudikų grobiu, temą. Į laidą paskambinusi klausytoja papasakoja jai savo istoriją. Kaip šiurpus vos nepražudžiusios istorijos prisiminimas moteriai likusi „mylimojo“ dovana – žiedas su išgraviruotais jausmingos dainelės žodžiais: „Tu priklausai man“. Žiedas su tokiu pat įrašu buvo rastas ir tarp dingusios Redžinos paliktų daiktų… Suzana supranta netyčia užčiuopusi giją, galinčią paaiškinti itin šiurpias ir pavojingas paslaptis. O žudikas, ko gero, jau tyko naujos aukos – kur kas arčiau, nei ji galėtų pamanyti.

Puslapių skaičius: 320
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 09 02

565(89) Vaiva Rykštaitė “Kostiumų drama”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-08-29, 10:27

Gairės : , ,

Vaiva Rykštaitė “Kostiumų drama”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Lietuviškų knygų fobija baigia išdulkėti iš galvos. Ši gi patraukė gražiu viršeliu, o po to, berods “Panelėje”, paskaičiau interviu su autore ir pagalvojau, kad skaitysiu tą knygą. Ir skaičiau, ir patiko.

Jauna emigrantė Lėja pabėga laimės ieškoti. Į Londoną. Ne ne ne, ji tikrai nedirbs juodų darbų. Galvoja. Bet nutinka kaip visada. Šioje knygoje rasite senelių slaugos kasdienybę, gyvenimą skvotuose, “kovą” prieš sistemą ir dešimtis įdomių dramos veikėjų. Pyksit ant Lėjos ir džiaugsitės su ja. Kažkada kažkur skaičiau, kad knygoje daug keiksmažodžių. Šiaip nepastebėjau nei vieno, matyt visi buvo savo vietoje.

Ir čia man buvo labai smalsu, kaip autorė pabaigs knygą. Bus pabaiga? Ar tiesiog rymos kas nors prie staliuko su vyno taure, uždanga nusileis. Esu patenkinta.

Oficialiai: Be jokios aiškios priežasties atvykusi į Londoną, Lėja pasineria į atsitiktinių įvykių sūkurį. Vieną dieną ji kaip benamė klaidžioja didmiesčio gatvėse, kitą – apsigyvena su nepažįstamais žmonėmis apleistame name. Kartais ji valgo konteineriuose rastą maistą, kartais vaišinasi žąsų kepenėlėmis prabangiuose restoranuose. Per Lėjos patirtį atskleidžiami skirtingi Londono veidai – alternatyvus gyvenimo būdas skvotuose su bičiuliais, kurie įtartinais būdais mėgina pakeisti pasaulį. Ir visiška priešingybė – lėtas, skausmingas neįgaliųjų pasaulis, kurį mergina pamato įsidarbinusi slauge. Egzistuoja ir trečias, „normalus“, visuotinai priimtas gyvenimas. Visi jie turi savo scenarijų ir tam tikram vaidmeniui skirtą kostiumų komplektą.

Puslapių skaičius: 256
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2013 08 28

564(88) Tahir Shah “Timbuktu”

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2013-08-23, 9:35

Gairės : , ,

Tahir Shah “Timbuktu”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: “Kalifo rūmus” prisimenu, kaip labai gerą arabų pažinimo veikalą. Smagi knyga buvo, todėl neabejodama ėmiausi ir “Timbuktu”. Tikėjausi gero nuotykio. Gavau. Tik nesu tikra, kad tai ko tikėjausi. Romanas parašytas tuo tokiu senoviniu stiliuku, kur skyriaus pradžioje pavadinimai atskleidžia kas bus rašoma (“Ponas Kočreinas praneša Bytei gavęs laišką” ir t.t.). Iš pradžių skambėjo neblogai, priminė kokį “Didįjį traukinio apiplėšimą”, bet po to pradėjo erzinti. Kodėl? Nes aš norėjau nuotykių, intrigos! O kokia ten intriga jei viską žinai. Autorius čia akcentuojasi į patį pasakojimo stiliuką.

Knygos gale yra ištrauka iš tikrojo pasakojimo, kuris įkvėpė šią knygą. Nes iš tiesų buvo toks amerikietis rastas Londone ir dievagojosi, kad buvo Timbuktu. Tai va, tame pasakojime vyrukas pasirodė daug įdomesnis nei Shah’o knygoje. Knyginis Robertas per daug jau neįtikėtinas su ta savo meile. Gi visas negandas ištvėrė iš meilės. Nepasidavė jokiems moterų gundymams ir laikėsi iki paskutiniųjų. Nesiginčiju, taip gali būti, tik knygoje neskambėjo tikroviškai. Nepaisant to, čia smagus skaitalas vėsioms naktims.

OficialiaiŠaltą 1815 metų žiemos vakarą Londono gatvėje pasirodė jaunas, neraštingas Amerikos jūreivis Robertas Adamsas, pusnuogis, mirštantis iš bado; jis tvirtino svečiavęsis pas Timbuktu karalių. Anglų lordas priglaudė jūreivį savo namuose, ir netrukus Londono aukštuomenė išgirdo stulbinamą jo istoriją. Istoriją apie beprotiškus nuotykius, kovą dėl išgyvenimo, aukso godulį ir, žinoma, meilę. Tuo metu britai ką tik buvo praradę Amerikos koloniją, tad mintis, kad amerikietis pirmas paskelbė pasiekęs visų keliautojų išsvajotą miestą, jiems pasirodė be galo nemaloni. Britanijos privilegijuotųjų sluoksnių gyventojai susivienijo prieš nekviestą amerikietį svečią, išjuokė jo pasakojimą ir pradėjo kampaniją, skirtą jam apjuodinti, – kampaniją, kuri tęsiasi iki mūsų dienų.

Puslapių skaičius: 461
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 08 19

counter for wordpress