718(49) George R. R. Martin „Šokis su drakonais 1. Sapnai ir dulkės“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-06-15, 9:57

Gairės : , , , ,

cdb_Sokis-su-drakonais_13_p1George R. R. Martin „Šokis su drakonais 1. Sapnai ir dulkės“ „Ledo ir ugnies giesmės“ 5 knyga

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taip taip, įvertinimas = 1. Už tą nusivylimo jausmą. Įsivaizduokit, kad imat ir perskaitot puikią knygą. Tokią puikią, kad ji patenka į mano skaitytų knygų metų dešimtuką. Tada perskaitote antrą dalį ir ji vėl patenka į dešimtuką. Perskaitote trečią dalį – wow wow wow! Tada griebiat ketvirtą dalį ir… Pradedate galvoti, kad kažkas čia ne taip. Dingo visas įdomumas ir pasidarė nuobodoka, o bet tačiau, yra lyg ir pasiteisinimas, pagrindiniai herojai padalinti į dvi knygas, ketvirtoje supuolė dauguma neįdomiųjų, o penktoje gi vėl susitiksime su anais, kurie žavėjo pirmose knygose. Ir štai ta penkta dalis! Knyga, kurią skaičiau 2 (!!!) mėnesius. Buvau įterpusi 2 kitas knygas, bet visgi nenorėjau mesti drakonų, norėjau baigti, kad ir labai nuobodu.

Man regis autorius užsižaidė. Jei pirmose trijose dalyse vyko karai, krito galvos, galūnės ir kitos dalys, pakampėse mylėjosi broliai su sesėmis, lordai su kekšėmis ir karalienės su arkliavalgiais. Niekada nežinojai kas žus, o kas pasirodys iš visai kitos pusės. O kur dar paslaptingi įvykiai prie sienos. Ir ką, nuo ketvirtos dalies viskas dingo. Jokių lekiančių galvos, jokių paslapčių, tik šnekos šnekos ir šnekos. Daneiris sėdi savo užgrobtame mieste, tokia kvailutė bandanti sugalvoti ką čia dabar daryt ir nieko nedaranti. Tirionas užsigrūzinęs „kur kekšių vieta“ dalykėliuose, Stanis ir taip visada buvo nuobodus, Jonas bando išmaitint varnus ir apsaugoti sieną, antrarūšiai veikėjai irgi kažkur keliauja, kažką rezga ir kažko tikisi. Kažkada ateityje… Ir daugiau niekas nevyksta. Viskas. Visiškai viskas. Net nuobodu rašyti.

Gal į visą tai įterpusi serialą jausčiausi smagiau. Bet dėl tam tikrų aplinkybių naujausio sezono dar nemačiau. Tad tikiuosi dar gauti šiek tiek malonumo iš GOT.

Nuvylė mane pastarosios dalys, bet GOT gerbėjai gi vistiek skaitys, ir aš skaityčiau, net jei visi sakytų, kad čia paskutinis š. O tie, kurie dar nė vienos dalies nepradėjo, gali išsigąsti ir nesiimti, bet vėl gi, tris pirmas dalis rekomenduoju, nes ten malonumas skaityti. Gaila tik, kad tas malonumas neturi tęsinio.

Oficialiai: Penktąją „Ledo ir ugnies giesmės“ knygą – „Šokis su drakonais“ autorius padalijo į dvi dalis. Pirmojoje iš jų – „Sapnai ir dulkės“ toliau pasakojami įvykiai, prasidėję po „Kardų audros“, tik dabar veiksmas nukeliamas į Šiaurę, į Juodąją pilį prie Sienos, ir kitapus Siaurosios jūros.
Tirionas Lanisteris, nužudęs savo tėvą ir neteisingai apkaltintas, pabėga iš Karaliaus Uosto, o už jo galvą sesuo, karalienė Sersėja, pažada lordo titulą.
Pavainikis Vinterfelo lordo Edardo Starko sūnus, Jonas Snou, prie Sienos išrenkamas Nakties sargybos lordu vadu. Bet jis turi priešų ir šiapus, ir anapus Sienos. Ar įstengs jis atsilaikyti prieš Tamsos galią, prieš grėsmę, kylančią iš Šiaurės?..
Atsiimti Geležinį sostą ir užvaldyti Vesterosą nepraranda vilties Stanis Barateonas, bet jam teks kovoti ir su magiškomis Šiaurės galiomis, ir su išdaviko Dredforto lordo Ruzo Boltono užmačiomis.
O rytuose jau užauginusi drakonus Daneiris Targarien iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti valdžią iš sapnų ir dulkių pastatytame mieste, kurį apgula įtūžusių vergvaldžių kariuomenės, – šie keršija karalienei, kam išlaisvino vergus miestuose prie Vergų įlankos. Ir kas bus, kai pas ją atskubės net keli pretendentai į jos ranką ir širdį?.. Bet gal iš tiesų jie tik geidžia jos drakonų ir trokšta dalytis su ja valdžia, kai ji atsikariaus savo tėvo sostą ir Vesterosą?..

Žymos sau: KPS: 600, Ke, 2015 06 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

717(48) Andrew Davidson „Chimera“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-05-28, 9:01

Gairės : , ,

chimera-1Andrew Davidson „Chimera“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Vajė, tik tris knygas tespėjau per gegužę perskaityt. Štai ką reiškia darbo pasikeitimas, adaptacija ir užtaikymas ant nuobodžių knygų (aš čia apie Drakonų kovas). „Chimerą“ irgi skaičiau labai ilgai. Jau savaitę vėluoju grąžinti į biblioteką. Tad skubėjau, spaudžiau, skubinausi, o vistiek ilgai ilgai man jos užteko. Tačiau, patikėkite, mesti tikrai nesinorėjo, nes tai viena geresnių šiemet skaitytų knygų.

Avarijoje vos nesudegęs vyras guli ligoninėje ir planuoja, kad jei kada nors sugebės išeiti, tai nusižudys įspūdingu būdu. Kartą jį aplanko keista mergina, kuri tvirtina, kad jie jau buvo susitikę prieš daug amžių ir po truputį pasakoja samdinio ir vienuolės meilės istorija. Daug vietos užima ir Dantės „Pragaras“, įsipina ir šiaip pasakojimų apie meilę bei atsidavimą. Visą laiką skaitytojas verčiamas svarstyti ar Marijana yra šizofrenikė, ar tai tikrai viskas tiesa?

Ant viršelio parašyta, kad knyga yra „Rimtas ir Ciniškas, tamsus ir šviesus romanas“. Visiška tiesa. Pagrindinis pasakotojas – vyras – yra tikrai ciniškas, mokantis pasijuokt iš savęs ir gana įdomiai vertinantis aplinką. Visi herojai neabejotinai stiprūs, net ir šalutiniai. Šią knygą priskirčiau jau prie rimtesnių tokių, kurias pravartu paskaityti tarp tralalaikų, kad nenubukėtume, tačiau skaitėsi sklandžiai, skirtingai nei man itin sunkiai kandamas U. Eco, su kuriuo bandoma palyginti šią knygą. Nerandu kažko bendro.

Oficialiai: Prancūzijos mieste prie Senos sudeginta mitinė pabaisa Gargulė tapo ne tik chimerų – viduramžių pastatus puošiančių skulptūrų, – bet ir bevardžio šios knygos herojaus prototipu. Herojų taip pat sužaloja ugnis. Atsidūręs ligoninėje jis pradeda suprasti, kad iki tol visų akis traukusį jo grožį ir galias vargu ar buvo galima vadinti laime. Jo gyvenime būta visko – begalė užkariautų vienišų širdžių, narkotikų vakarėlių, – bet nė vieno draugo. Beprasmybės aklavietėje jis sulaukia keistai žavingos viešnios – kito ligoninės skyriaus pacientės. Skulptorės, iš akmens kalančios chimeras. Pakylėti ir paslaptingi pasakojimai apie jųdviejų susitikimą prieš septynis šimtus metų pakursto herojų domėtis, kuo serga naujoji jo pažįstama. Tačiau ar tikrai ji serga? Tie pasakojimai patvirtina, kas knygoje pasakyta dviem akrostichais: romano skyrių pirmosios raidės susidėlioja į teiginį, kad „Vienintelis ryšys tarp visko yra meilė“, o kiekvieną skyrių užbaigiančių sakinių pirmosios raidės susijungia į Meistro Eckharto cituojamus žodžius Die Liebe ist stark wie der Tod („Meilė stipri kaip mirtis“), po kuriais pasirašo chimerų kūrėja Mariana. „Chimera“ – įtraukianti ir uždeganti, mistiška ir ironiška knyga. Tai ir meilės istorija, ir istorinis romanas. Ne veltui ji lyginama su garsiuoju Umberto Eco romanu „Rožės vardas“.

Žymos sau: KPS: 510, KB, 2015 05 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

716(47) Kajsa Ingemarsson „Meilė ir citrinos“

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2015-05-20, 8:55

Gairės : , ,

meileircitrinosKajsa Ingemarsson „Meilė ir citrinos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai beveik 20 dienų neskaitadienių, per kuriuos aš skaičiau gi „Šokį su drakonais“, nežinau kas pasidarė, bet skaitydama kiekvieną dieną dar esu tik dušimtaikažkelintame puslapyje. Jau kaip nuobodžiauju ir stumiuosi tik iš pagarbos trims pirmoms knygoms. Ai… Žodžiu, nusprendžiau Martiną tęsti po skyrelį kas kitas dvi knygas. Tai va, vieną ir surijau per vakarą, o ji net nėra labai ypatinga.

Vienas sakinys dabar bus spoileris, tad praleiskite. Palikta bedarbė, kuri svajoja apie savo restoraną, padeda draugui atidaryti jo, naujam restoranui nelabai sekasi, bet po kritikės puikaus atsiliepimo ateina laiminga pabaiga. Štai tiek to pasakojimo. Nors buvo jauku ir miela paskaityti po visų fantastinių pasaulių ir tokią paprastą knygutę apie gyvenimą, kuriame yra ir gražių dalykų, ir nelabai, gerų draugų ir kiaulių.

Oficialiai: Tai ne šiurpios kriminalinės istorijos, vykstančios kurgi daugiau, jei ne Švedijoje, pradžia. Nemaloni situacija baigiasi šimtus tūkstančių kronų kainuojančio vyno Château Pétrus bala, o Agnesė, iš nedidelio Leningės miestelio kilusi mergina, atsiduria Stokholmo platybėse, priekabiautojo boso išspirta iš vyriausiosios padavėjos vietos prašmatniame prancūziškame restorane, palikta neištikimo vaikino ir tapusi savo optimizmo auka. Agnesė jaučiasi prislėgta, nusiminusi ir… pasirengusi permainoms. Bet kaip dažnai nutinka, mergina net neįsivaizduoja, kaip įsisuks permainų karuselė ir kaip smarkiai pasikeis ji pati.

Žymos sau: KPS: 496, KN, 2015 05 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

715(46) Roderick Gordon, Brian Williams „Galinė riba“. Ciklo „Tuneliai“ 6-oji knyga

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2015-05-03, 21:38

Gairės : , , , ,

image

Roderick Gordon, Brian Williams „Galinė riba“. Ciklo „Tuneliai“ 6-oji knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Bandau susisteminti ko buvo šioje serijoje. Spoilinsiu, todėl praleiskit įrašą tie, kurie to nemėgsta.

Taigi, buvo du berniukai nevykėliai, kurie vėliau tapo net labai nieko sau. Buvo keista požeminė bendruomenė valdoma blogiečių. Išprotėjęs mokslininkas. Buvo žemės gelmės su įvairiais padarais, buvo Naujųjų Germanų pasaulis požemyje, buvo žmogėdra, buvo slaptieji agentai, buvo virusas, kuris visus išžudė, buvo nenugalimos pabaisos, buvo atominis sprogimas, buvo kalėjimai, spąstai, ateiviai, vergai… oi daug visko buvo ir labai gaila, kad baigėsi.

Oficialiai: Sėdami mirtį ir suirutę Angliją siaubia stiksai su žiauriųjų armagių kariauna. Atrodo, jų niekas nebesutramdys.
Išgelbėti galėtų turbūt tik stebuklas… O giliai po žemėmis, pačiame Žemės centre, Vilas su Eliot, ko gero tą stebuklą ir aptiko – akylai senolių saugotą paslaptį, nuo kurios priklausys visa gyvybė – ir žmonių, ir stiksų…
Paskutinioji „Tunelių“ serijos dalis prasideda prieš pat branduolinį sprogimą šerdyje, Džigsui iš paskutiniųjų kovojant dėl gyvybės. Stiksai ir baisieji jų palydovai armagiai siaubia Angliją, palikdami žūčių ir niokojimų šleifą. Atrodo, niekas jų nebesulaikys. Pasaulį išgelbėti tegali stebuklas. Kaip tik jį žemės gelmėse randa Vilas su Eliot – vieną po kitos jie atskleidžia senovės  paslaptis, kuriomis paremtas pats žmonių ir stiksų gyvenimas.

Žymos sau: KPS: 312, KE, 2015 05 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Posted from WordPress for Android

714(45) Roderick Gordon, Brian Williams „Spiralė“. Ciklo „Tuneliai“ 5-oji knyga

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2015-04-30, 9:01

Gairės : , , , ,

spiraleRoderick Gordon, Brian Williams „Spiralė“. Ciklo „Tuneliai“ 5-oji knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dar vienas pliusiukas. Liko tik viena knyga. Pagaliau, nes jau pradedu pavargti po nesibaigiančių nuotykių ir blaškynių tarp pasaulių. Šioje dalyje buvo šlykščių dalykėlių. Jau tie stiksai…

Visi užaugo ir penktoje dalyje jau regis nei mirtys stebina, nei kitos negandos.

OficialiaiSkaitomiausių knygų „Tuneliai“, „Gilybės“, „Laisvas kritimas“ ir „Artyn“ tęsinys. Ramus Vilo ir jo draugų gyvenimas atkampiame Škotijos dvare baigiasi. Paviršiun išsiropštę stiksai, pasinaudodami naujaisiais germanais, kelia sumaištį ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir anapus vandenyno. Apšvitinę Tamsiąja šviesa šimtus žmonių jie rengiasi Fazei. Jai pasisekus, stiksų padermė nevaldomai įsiviešpataus Žemėje. Vilas su draugais dar kartą stoja į žūtbūtinę kovą, tačiau jų gretose atsiranda išdavikas. Nugalėti bus sunku…

Žymos sau: KPS: 336, KE, 2015 04 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

713(44) Roderick Gordon, Brian Williams „Artyn“. Ciklo „Tuneliai“ 4-oji knyga

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-27, 14:00

Gairės : , , , ,

3237959b7e63195235ec84229de493b4Roderick Gordon, Brian Williams „Artyn“. Ciklo „Tuneliai“ 4-oji knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Man po truputį jau ima maišytis, kas kurioje dalyje nutiko, mat istorija yra vientisa. Autorių fantazija liejasi laisvai. Žemės gelmėse tūno kitas pasaulis, kurio šeimininkai Naujieji Germanai. Eilinis Himlerio karo laikų eksperimentas. Visų knygų pagrindiniai blogiečiai šiuos pavergia tam, kad sunaikintų paviršiaus pasaulio žmoniją, na o geriečiai ir toliau kovoja. Nebeliko vaikiškumo, daugiau mirčių bei rimtų dalykų.

Tiesiog pasižymiu, kad perskaičiau ir, kad patiko.

Oficialiai: Skaitomiausių knygų „Tuneliai“, „Gilybės“ ir „Laisvas kritimas“ tęsinys. Jame pasakojami Vilo, daktaro Barouso, Elioto ir katino Bartlebio nuotykiai Žemės gelmių pasaulyje, aprašomas ponios Barous gyvenimas Kolonijoje, Česterio ir Martos kelionė į Paviršių, netikėtai užsimezgusi Gaigalo ir stikso Edžio draugystė. Pačiose Žemės gelmėse, niekam nežinomame vidiniame pasaulyje, Vilas patenka į bėdą. Jam ant kulnų lipte lipa pikčiausi priešai stiksai. Jie pasiryžę pričiupti Vilą bet kuriame – ar bet kurio – pasaulio krašte. Tuo metu Gaigalas su netikėtu pagalbininku ruošiasi smogti stiksams iš viršaus, iš Paviršiaus. Kažin, ar drąsus jo sumanymas atneš taip trokštamą pergalę… O gal neišvengiamą mirtį?

Žymos sau: KPS: 392, KE, 2015 04 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

712(43) Roderick Gordon, Brian Williams „Laisvas kritimas“. Ciklo „Tuneliai“ 3-ioji knyga

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-22, 19:23

Gairės : , , ,

laisvaslroto,asRoderick Gordon, Brian Williams „Laisvas kritimas“. Ciklo „Tuneliai“ 3-ioji knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši serija man primena Žiulį Verną. Šiaip jau aš Žiulio Verno labai daug neskaičiau, tik truputį, bet esu kurse ką ir apie ką jis rašė. Taigi, kuo giliau į žemės gelmes, tuo įdomiau. Sluoksnis po sluoksnio keičiasi aplinka, būtybės, priešai, nuotykiai tęsiasi, žmonės žūsta ir viskas nenusibosta.

Vis pagalvoju, kad fainas anime stiliaus filmukas išeitų. Taip ir matau Myazakinio stiliaus vorus, grybieną, stebuklingus namelius… Kino filmas tikrai toks šaunus nebūtų, nes spėju vorus padarytu Grobuonies stiliaus, o aplinka būtų tamsi ir niūri. Nes gi požemiai.

Tai ką. Įpusėjau. Dar trys liko. Valio.

Oficialiai: Skaitomiausių knygų „Tuneliai“ ir „Gilybės“ trečioji dalis. Joje sužinosite, kas nutiko pagrindiniams veikėjams – Vilui, Česteriui, Eliot ir katinui Bartlebiui – nugarmėjusiems į Tuštumą, kokių draugų jie ten atrado, ar jiems pavyko atsikratyti stiksų persekiojimo ir surasti povandeninį laivą. Kuo galiausiai baigėsi daktaro Barouso moksliniai eksperimentai? Kokį pokštą stiksams iškrėtė ponia Barous? Koks likimas ištiko dvynes Rebekas ir Gilybių kovotoją Gaigalą? Ar 5sivaizduoji ką reikšia kristi į bedugnę? Ar išdrįstum?..

Žymos sau: KPS: 472, KE, 2015 04 21

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

711(42) Roderick Gordon, Brian Williams „Gilybės“. Ciklo „Tuneliai“ 2-ioji knyga

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-19, 12:37

Gairės : , , , ,

gilybesRoderick Gordon, Brian Williams „Gilybės“. Ciklo „Tuneliai“ 2-ioji knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nuotykiai tęsiasi, kaip ir tikėjausi, taip ir yra – kuo toliau, tuo įdomiau. Visada ilgų serijų pirmoji knyga būna tokia tarsi įvadinė, vidurinėse įsibėgėja, o paskutinės prislopsta.

Šioje knygoje pagrindinis veiksmas vyksta Gilybėse. Gilybės yra dar žemesniuose sluoksniuose nei Kolonija, o ši ji jau ir taip pirmoje dalyje veikėjų atrastas požeminis pasaulis. Taigi, giliau, tamsiau, šilčiau ir pavojingiau. Nes herojus vaikosi Stiksai. Trys berniukai suranda naujų pakeleivių ir patiria daug visai nelinksmų nuotykių, kurie vadinasi „išgyvenimas“. Tuo tarpu jų priešai stiksai dar nori užgrobti paviršinį pasaulį ten prieš tai paleidę marą. Ak, kiek visko daug. Ir dar kiek daug nutiks kitose knygose.

Mėgstu tokias pasakas. Liūdžiu, kad suaugusiems jų mažai (lietuviškai). Šią seriją vis dar šiek tiek lyginu su Hariu Poteriu. Nors daug panašumo nėra, tik jaunuoliai, paralelinis pasaulis ir blogiečiai, bet man ji panaši tuo, kad lengvai įtraukia suaugusį, o problemos ir nuotykiai dažnai visai ne vaikiški ir kartais besibaigiantys mirtimi.

OficialiaiVeiksmas šioje knygoje tęsiasi ten, kur baigėsi „Tuneliuose“. Veikėjai leidžiasi į turbūt pavojingiausias gelmes, kokias tik galima įsivaizduoti – Gilybes. Ten – gausybė pikčiausių būtybių, baisesnių netgi už tas, kurių knibžda Kolonijoje – kraupieji persimetėliai, pasirengę tave nudobti už porą batų, sutvėrimai, kurie, kaip manyta, seniausiai išnykę, ir stiksai kariai, klaidžiojantys tamsybėse ir žudantys visus, kurie pasimaišo jiems po kojom. Ir lyg viso to dar būtų negana, Vilas sužino, kad Rebeka užsimojo įgyvendinti šiurpų sumanymą, gresiantį tikrų tikriausiai katastrofa visiems Žemės gyventojams.

Žymos sau: KPS: 528, KE, 2015 04 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

710(41) Roderick Gordon , Brian Williams „Tuneliai“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-16, 9:46

Gairės : , , ,

tuneliaiRoderick Gordon , Brian Williams „Tuneliai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Maniau, kad po Hario Poterio jau nebepasitaikys skaityti jaunesnei auditorijai skirtą knygą, kuri įtraukia ir suaugusiuosius. Apie visokias „Bado žaidynes“ nekalbu, nes jos jau skirtos vyresniems paaugliams.

Londono priemiestyje gyvena keistuolė šeima: tėtis, muziejaus darbuotojas, kuris svajoja padaryti Nobelio premijos vertų atradimų; mama, kuri nieko neveikia tik žiūri televizorių; sūnus, kuris nepritampa mokykloje ir labai mėgsta kasinėti tunelius; jaunėlė dukra, kuri tempia visą buitį ant savo pečių. Įdomybės prasideda tada, kai tėtis dingsta, o jo beieškodamas sūnus, kartu su draugu atranda požeminį pasaulį. Po žeme ištisas, šiek tiek technologiškai atsilikęs miestas. Požemių gyventojai puikiai žino apie paviršinį pasaulį ir nelabai mėgsta paviršinius.

Atrasti tai atrado, bet niekas per daug neapsidžiaugė, o požeminę visuomenę valdo baisūs Stiksai, kurie baugina, žudo ir persekioja. Nuotykių netrūks. Pirmoje knygoje susipažinau su pasauliu ir veikėjais. Vienas jų yra katinas Korniš Rex. Cha! Ir aš tokį turiu :). Laukiu nesulaukiu kol skaitysiu toliau.

Oficialiai: Ar kada nors pagalvojai, kad po žeme egzistuoja kitas – tamsus, grėsmingas, kartais pavojingas – pasaulis. Ar gali įsivaizduoti, kad jame verda gyvenimas, ir niekas, visiškai niekas apie tai neįtaria? Nebijai, kad kiekviename požemyje gali slėptis blyškiaveidė žmogysta, kuri persekios tave ne tik sapnuose, bet ir gimtojo miesto gatvėse?
Ar esi tikras dėl artimųjų?

Žymos sau: KPS: 384, KE, 2015 04 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

709(40) Kristin Hannah „Žiemos sodas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2015-04-12, 20:53

Gairės : , ,

Ziemos-sodas-317x466Kristin Hannah „Žiemos sodas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Bibliotekoje kažkokia moteris man sako: „imkit šitą, labai gera!“. Ir aš kažkaip iš karto knygą atstūmiau. Tačiau pavaikščiojau, nieko geresnio neradau ir parsinešiau. Iš tiesų gera bei graudinanti.

Šis pasakojimas dvejopas. Apie dvi seseris, kurios užaugo nepatyrusios savo mamos meilės ir nerandančios vietos pasaulyje. Jos susiduria gimtuosiuose namuose po tėvo mirties ir stengiasi suprasti, kodėl motina niekada nerodė dėmesio. O ji nerodo. Bet seka pasaką, kuri, kaip ir numatote, yra tiesa.

Pasaka apie Rusiją, Stalino represijas, Leningrado apsiaustį, badą, mirtį, išlikimą. Detaliai, kraupiai. Apie tai, kaip moteris kabinasi į viltį, į gyvenimą, apie tai kaip bando apsaugot savo šeimą, kaip verda tapetus, nes klijai yra pagaminti iš miltų. Vis maistas. Mums sunku tai suvokti, gyvename pertekliaus laikais, ir net benamiai randa, kad ir išmesto maisto. Netenka virti diržo.

Šiaip knyga man labai patiko. Išskyrus holivudišką pabaigą. Na kam taip banaliai…

Oficialiai: Mereditė ir Nina Vitson yra labai skirtingos seserys. Viena namie augino vaikus ir prižiūrėjo šeimos obelų sodą, kita siekė savo svajonės ir keliavo po pasaulį, norėdama tapti fotožurnaliste. Tačiau kai susirgo jų mylimas tėvas Evanas, šios dvi nutolusios moterys vėl susitiko. Šalia buvo šaltà, įtari mama Ania, kuri net tokiomis aplinkybėmis netapo dukroms paguoda. Vienintelis dukterų ir motinos ryšys buvo joms sekama rusų pasaka. Gulėdamas mirties patale, tėvas išgauna iš artimų moterų paskutinį pažadą – kad pasaka būtų pasekta paskutinį kartą ir iki galo. Prasideda kelionė į tiesą apie mamos gyvenimą. Seserys sužino niekada anksčiau negirdėtą dalyką – patrauklią paslaptingą meilės istoriją, kuri truko šešiasdešimt penkerius metus. Prasidėjo karo nuniokotame Leningrade ir persikėlė į šiuolaikinę Aliaską. Ši istorija suvienija tris moteris, ko niekas negalėjo tikėtis. Tiesa bus tokia baisi, kad sukrės šeimos pamatus ir pakeis nuomonę apie save.

Žymos sau: KPS: 432, KB, 2015 04 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

counter for wordpress