132(23) Jodi Picoult "Mano sesers globėjas"

Jodi Picoult “Mano sesers globėjas”
Mano įvertinimas: 1/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: Taigi šiandien perskaičiau ir šitą smarkiai išreklamuotą reikalą. Pradėjusi skaityti maniau, kad gal ir nieko bus. Bet taip maniau tik pirmus 30 puslapių. Knygos struktūra erzinanti. Pabaiga visiška nesąmonė. Ne tik tai kas vyksta prieš epilogą, bet ir pats pats galas nei logiškas, nei įdomus. Ir veikėjai kažkokie nei šiokie, nei tokie. Šeimynėlė dar dar – su savais “pričiūdais”, tačiau visiškai nereikalingos advokato ir jo buvusios panos istorijos. Nieko nereiškia, nieko neduoda. Taigi knygą pavadinčiau pinigų kalimo mašinkėle. Beje, tai tik antra mano skaitoma autorės knyga, bet matosi esmė: lengvai skaitomas (gi kuo greičiau perskaitai, tuo greičiau bėgi naujos knygos pirkt) popsas prikištas visko, ką turi turėt bestseleriai.
Oficialiai: „Mano sesers globėjas“ – istorija apie šeimą, blaškomą prieštaringų poreikių, apie aistringą meilę, triumfuojančią prieš žmogiškąjį silpnumą. Ką reiškia būti gerais tėvais, gera seserimi, geru žmogumi? Ar teisinga daryti viską, kad išgelbėtum vaiko gyvybę, nors tai pažeidžia kito žmogaus teises? Ar verta stengtis suvokti kas esi, jei šios pastangos atveda prie konflikto su savimi? Klausyti savo širdies balso ar kitų patarimų?
Puslapių skaičius: 408
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 04

4Comments

Add yours
  1. 2
    Salomėja

    Tai žiūrint kaip pažiūrėsi. Pasirinkus vieną požiūrio kampą irgi galėčiau pasakyt, kad nėra labai blogai. Jei jau skaitau. Bet ko tik aš neskaitau:) Ypač jai tas “kas” iš bibliotekos 🙂

  2. 4
    Dori

    Šią knygą perskaičiau per naktį ir pirmą kartą ašara net nuriedėjo 🙂 Pradžioje buvau labai susižavėjusi ją, bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad visgi per daug to popso joje 🙂 Skaičiau šios autorės dar “Dešimtasis ratas” ir pradėjo erzint vienodas rašymo stilius. Per daug nupopsinta jau rašytoja

+ Leave a Comment