135(26) Gabrielis Garsija Markesas "Šimtas metų vienatvės"

Gabrielis Garsija Markesas “Šimtas metų vienatvės”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: šį kartą anotacija teisinga ir siužetas puikiai nušviestas. Tai pirma Markeso knyga, kurią skaičiau. Ilgą laiką nesiryžau jo imtis. Mat žmonės kalba, kad gerai ans rašo, o aš labai bijojau, kad neįveiksiu ir teks gėdingai prisipažint, kad ir Markesas nepatiko. Ir kad aš ir vėl išsišokstu nemėgdama, kažko kas net bibliją nurungė kažkur kažkada. Labiausiai bijojau tų užuominų apie ilgus sakinius… Bet nepasitvirtino baimės. Fernandos monologą-burbesį, užimantį du puslapius ir parašytą vienu sakiniu, skaičiau susižavėjusi. Ir šiaip knygos dvasia, nukreizėjimai su vaiduokliais, skraidančiais kilimais, į dangų kylančiomis mergaitėmis (viskas natūralu ir net nekelia klausimų) man patiko. Ir geiduliai, kraujomaišos, santykiai – taipogi. Įdomu, kaip tie žmonės, kurie skaito ilgai ir su pertraukėlėmsi nesusipainioja šiame romane. Juk čia buvo turbūt daugiau nei dvidešimt skirtingų kartų Aurelianų ir iki dešimties Chosė Arkadijų. Spėju, kad kur nors tikrai yra suskaičiuota tiksliai. Moteriškių vardai irgi kartojosi, bet šių variantų buvo daugiau, tad bent jau man anos nesipainiojo. Žodžiu, esu tikra, kad kitą sykį vėl iš bibliotekos parsinešiu ką nors Markeso.
Oficialiai: „Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Pagaliau, drauge su bananų kompanija atėjus Civilizacijai, Makondą ir Buendijų giminę ištinka katastrofa – miestas uragano nušluojamas nuo žemės paviršiaus, o paskutinieji Buendijų palikuonys žūva susitepę kraujomaiša. Taip išsipildo Nostradamo pranašystė.
Puslapių skaičius: 335
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 11