170(61) Erlend Loe "Naivus. Super."

Erlend Loe “Naivus. Super.”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: iš 61 perskaitytos knygos, tai antra palikusi TOKĮ įspūdį. Perskaitoma itin greitai. Tokia jau vakar diena buvo. Kol berniukai virė alų aš kiek padalyvaudama, kiek papliurpdama, baigiau skaityti “driežo uodegėles”, perskaičiau šią knygą ir pradėjau trečią. Visad skaitydama knygas galvoju ar aš taip rašyčiau, arba kodėl taip nesugalvoju. Kodėl nesugalvoju tokių sakinių, kaip Gobrowicz? Bet ši knyga buvo ypatingai artima. Man priminė tas mano asmeniniuose bloguose pilstomas rašliavas. Tą visišką supaprastinimą, ilgų sakinių sąmoningą vengimą (galų gale, kam sukti galvą, kur reikalingas kablelis, jei tai galima išskaidyt į du sakinius).  O ir tema. Vyrukas baigia vieną gyvenimo etapą ir stovi ant kito slenksčio. Laukia kol ateis jausmas, kad viskas bus gerai. Jokių banalių prasmės ieškojimų. O kodėl negalima leisti prasmei būti prasme? Žavuma. Taip paprastai ir tiek daug. Norėčiau šitą knygą turėti savo. Seniai nebuvo jokia taip “užvežus”. O dar tie sąrašai!!!
Oficialiai: Populiaraus šiuolaikinio norvegų rašytojo, naivizmo krypties atstovo modernus romanas, kuriame sprendžiama asmenybės dilema sudėtingame ir komplikuotame nūdienos pasaulyje. Knygos herojus, patyręs dvasinę krizę, nubraukia praeitį, atsisakydamas įprastų dalykų, ir viską pradeda iš naujo – nuo primityvių daiktų ir sąvokų, iki universalių laiko ir erdvės sampratų.
Puslapių skaičius: 240
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 04 17