Pagal
Žyma: Helen Fielding

887(57) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

887(57) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

Helen Fielding „Bridžita Džouns. Kūdikis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Labas, Bridžita, kaip aš tavęs pasiilgau!

Yra daug žmonių, kurie Bridžitos dienoraščius vertina kaip banalų, dėmesio nevertą meilės romaniuką. Neturiu ką jiems pasakyti. Man pirmoji dalis buvo nuostabi šiuolaikinių stereotipų suvestinė, kurioje galima atpažinti jei ne save, tai savo draugę, jei ne draugę, tai jos kaimynę. Ir aš nekalbu apie vienišą moterį, kurią visi spaudžia susirasti vyrą. Kalbu apie viską. Kad ir tėvus. Gal maniškė ir ramesnio būdo, bet sudėjus su anyta abi galėtų suvaidinti Bridžitos mamą. Ir tai nėra blogai, tai tiesiog yra patvirtinimas, kad toje knygoje koncentruota dozė tiesos. Ir viskas parašyta labai linksmai. Štai antroji dalis buvo kiek labiau dėl komercinių priežasčių parašyta, pritemptoka ir labiau panašėjo į meilės romaną. O su kitomis istorijomis šiokia tokia painiava.

H. Fielding parašė „Pamišusi dėl meilės“ ir ši knyga kaip ir buvo trečioji. Joje pasakojama istorija po daugelio meto nuo antrosios, Darsis miręs (nelaikykite to spoileriu, ant nugarėlės rašoma), Bridžė vieniša su dviem vaikais, pasaulį užkariavusios technologijos ir internetas… Prasideda nuotykiai! Bet čia pasirodo visiškai kitokio scenarijaus filmas, o po to ir knyga „Bridžita Džouns. Kūdikis“.

Ir ši dalis prasideda tada kai Bridžita dar neturi jokių vaikų. Tad nors knyga išleista kaip ketvirta, bet pagal istorijos eiliškumą įsiterpia po antrosios. Matėt filmą? Tai vat knygoje viskas iš esmės taip pat, tik… viena maža detalė, kurios nenoriu išduoti. Tiesiog nėra vieno filme buvusio veikėjo, bet daug daugiau kito. Esmė tame, kad nuo antroje dalyje pasakojamos istorijos prabėgę penki metai. Bridžita išsiskyrusi su Marku, vieniša ir draugės vaiko krikštynų metu permiega su… Marku! O po kelių dienų su kitu vyruku. Pastoja. Na ir tada jau įsivaizduokite, kaip klostosi nėštumas Bridžitos stiliumi. Ir dar su dviem tėveliais. Nepasakyčiau, kad knyga buvo labai jau juokinga, bet smagi tai tikrai.

Pirmoji knyga parašyta dar praeitame amžiuje ir aš pamenu, kad paauglystėje skaičiau ir galvojau, kad va kokia sena ta Bridžė, o dabar jau ir pati tokia :). Paskaityti šią knygą, man buvo beveik tas pats, kas sutikti mokyklos laikų draugę. Faina!

OficialiaiBridžita vis dar neištekėjusi ir juo labiau neketina tapti motina, nors jos biologinis laikrodis tiksi kurtinamai garsiai – ir staiga paskutinę akimirką paaiškėja, kad ji nėščia: įvykis turėtų būti kupinas džiaugsmo, jei jo netemdytų nesmagus, tačiau gyvybiškai svarbus klausimas: kas kūdikio tėvas? Markas Darsis, padorus žmogus ir garsus žmogaus teisių advokatas? O gal Danielis Kliveris, sąmojingas ir žavus, tačiau garsus emocinis užknisėjas?
Neapsakomai juokinga ir iki ašarų jaudinanti istorija apie artėjančio gimdymo išgąstį, motinystės palaimą ir socialinę, profesinę, technologinę, kulinarinę bei nėštumo sukeltą sumaištį: Bridžita Džouns, visame pasaulyje išgarsėjusi ir visų pamėgta viengungė toliau pasakoja apie savo (ir ne tik) gyvenimą.

Žymos sau: KPS: 208 Kn 2017 08 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

682(15) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“

682(15) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“

cdb_Bridzita-Dzouns_Pamisusi-del-meiles3_p1Helen Fielding „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Prieš pat šventes pasinaudojau vieno internetinio knygyno paskelbtomis akcijomis ir pasidovanojau porą visai neįpareigojančių knygų. Po Kalėdų atėmiau jas iš paštomato ir iš karto įnikau į naujus Bridžitos nuotykius.

Pirmą Bridžitos Džouns dalį aš laikau žanro klasika. Po to gi pasirodė labai daug kopijų, panašių romanų, bet visur buvo ne tai. Autorė puikiai parodijavo mūsų visuomenę ir trisdešimtmečių moterų vargus.

Trečioji dalis man pasirodė geresnė už antrą, pastaroji gi atrodė tik duoklė gerbėjams, o štai naujausioji gal kiek susigulėjo rašytojos galvoje. Čia Bridžitai virš penkiasdešimt, ji turi du mažus vaikus (gi susilaukė vėlai, nes laikrodis jau tiksėjo tiksėjo) ir yra našlė. Taip taip, Marko Darsio nebėra jau visą penkmetį tad Bridžės draugai nusprendžia, kad jau gana gedėti ir laikas eit į pasaulį. O pasaulis pasikeitęs, čia jau populiarus internetas, visi turi anketas socialiniuose tinkluose ir žinoma, kad mobilius telefonus.

Taigi trečia dalis jau yra apie tai kaip sunku moteriai per penkiasdešimt iš naujo rasti vyrą ir susikurti idilišką gyvenimą. Visi vedę, arba iškrypę, arba per jauni :). Buvo ir šiokių tokių prieštaravimų, pvz., man atrodo, kad trisdešimtmečiai jau ne niolikiniai vyrai. Daugiau mažiau subrendę, o šioje knygoje pavaizduotas jaunuolis gyvena su keliais kambariokais ir neturi pinigų taksi. :)

Ir vėl autorė taikli. Nors Bridžė yra vištų višta, ji puikiai parodijuoja mūsų – internautų – kasdienybę. Reikia dirbti. Bet oi, patikrinsiu paštą. Jau dirbu, bet gi gal feisbuke kas palaikino nuotrauką. Ne jau dirbu, bet žiū reikia atsakyti sms. Pažįstamas blaškymasis?

Skaityti šią knygą, tai beveik tas pats kas susitikti seną gerą pažįstamą. Man patiko, nors realybėje tokios Bridžitos vietos mano širdyje neranda :).

Oficialiai: Subtili, jaudinanti, tokia pat neįtikėtinai įdomi, sąmojinga, išmintinga ir velniškai juokinga. Ilgai lauktoje trečioje knygoje „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“ žavioji herojė išgyvena naują etapą. Nors keičiasi jos kūno formos ir drabužių dydžiai, o kova su nesuvokiamai sudėtingais nuotolinio valdymo pulteliais tik įgauna pagreitį, ji išlieka ta pati neįveikiama ir jaudinanti būtybė, kurią prisimename iš ankstesnių romanų. Bridžitai tenka susidoroti su vienišos motinos vaidmeniu, įveikti tviterį, SMS susirašinėjimą ir kitas technologijas, iš naujo atrasti savo seksualumą, net būnant – atsargiai, tuoj bus labai baisūs, pasenę žodžiai! – vidutinio amžiaus.

Žymos sau: KPS: 256, kn, 2014 12 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

409(82) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Ties proto riba“

409(82) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Ties proto riba“

Helen Fielding „Bridžita Džouns. Ties proto riba“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Kadangi tai tęsinys, tai nelabai yra ką ir pasakyti. Turiu pridurti, kad kai buvau jaunesnė tai antra dalis man labiau patiko. Nes gi meilė seilė ir ten t.t. Kai jau esu vyresnė, tai antra dalis patinka mažiau, nes ji jau tokia pritempta. Pirmoji kaip ir sakiau – visuomenės ir vienišųjų gyvenimo parodija-realybė.

Beje. Nors Bridžė yra visiška višta, kažkaip labai jau sarkastiška, ciniška :). Dienoraštyje, o ne gyvenime :).

Oficialiai: Helen Fielding yra parašiusi dar du romanus: „Įžymybių veikla“ ir „Bridžitos Džouns dienoraštis“. „Bridžitos Džouns dienoraščio“ pabaigoje herojė žagsėdama nuėjo pasitikti saulėtekio su savo svajonių princu Marku Darsiu.Naujoje knygoje „Ties proto riba“ ji patiria, ką reiškia su savo svajonių princu gyventi viename bute, juo labiau, kad šis neplauna indų – ne tik šią savaitę, bet išvis niekada. 

Puslapių skaičius: 400
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 06 17

408(81) Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“

408(81) Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“

Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Yra gausybė žmonių, kurie Bridžitą laiko visiškai nevertinga šudknyge. Taip jiems ir reikia. Turbūt visi žinote knygelę „Mažasis princas“. Jei skaitai ją visiškai tiesiogiai, tai kažkoks marazmas. Ir jau mokykloje mokytojai kala į galvą, kad jos tiesiogai skaityti nereikėtų. Pirmą kartą princą perskaičiau pradinukė, todėl tiesiogiai, todėl nieko nesupratau, todėl po šiai dienai nemėgstu. Pirmą kartą Bridžitą perskaičiau būdama studentė. Gana tiesiogiai ir na man irgi ji atrodė lėkšta knygelė. Bet metai bėga, atsiranda vis daugiau ir daugiau patirties, vis daugiau ir daugiau savo sutiktų personažų atrandu šitoje knygoje. Vis daugiau ir daugiau aktualių problemų pastebiu. Net ne apie svorį aš čia, o apie visuomenės spaudimą gyventi taip ir niekaip kitaip (vieniši žmonės, homoseksualizmas, grožio kultas, spaudimas turėti vaikų, daryti karjerą ir etc…). Patinka man ši knyga. Simbolizmas :).
P.S. o su princu jos tikrai turi panašumo :). Apie draugystę, sutiktus žmones, keliones per pasaulį ir savęs paieškas :)

Oficialiai: anglų rašytojos žavi ir linksma komedija apie mūsų laikais gyvenančių vienišų moterų gyvenimą. Tarptautinis bestseleris. Tokios nuostabios ir iki ašarų linksmos komedijos lietuvių kalba seniai nebuvo išspausdinta. „Nuostabiai komiškas kūrinys. Net vyrai juoksis“ (Salman Rushdie). „Stulbinančiai tiksliai papasakotas mūsų laikų viengungės gyvenimas… kiekviena moteris, kuri yra turėjusi darbą, draugą, ar bent motiną, skaitydama nesusilaikys nekvatojusi“ 

Puslapių skaičius: 271
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 06 17