Pagal
Žyma: įvertinimas: 1

848(18) Sylvia Day „Geidžiu tavęs“

848(18) Sylvia Day „Geidžiu tavęs“

Sylvia Day „Geidžiu tavęs“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Apie šią knygą labai trumpai tik parašysiu. Aha, dar trumpiau nei visada. Aš ją pasirinkau, nes po Baricco nenorėjau skaityti nieko gero. Taip, būna ir tokių priežasčių.

Esu skaičiusi ne vieną erotinį romaną. Vieni būdavo geri, kiti blogi, apie vienus kalba visas pasaulis, kiti gal nesusilaukia sėkmės. Ši knyga prie tų prastų. Esate matę bent vieną pornuškę su siužetu? Tai va, čia kažkas tokio. Juk šitokio filmo net vidutiniu nevadiname. Šita istorija tokia tarsi nevykusi Zoro parodija. Po kauke besislepiantis pažįstamas, su kuriuo sukrenti į lovą, bet jo neatpažįsti, kažkokie blogiečiai su visai neaiškia istorija, kažkas vyksta, bet nesuprasi kas, aišku tik, kad tikslas yra sukrist į lovą.

Tai tiek.

Oficialiai: Amelijos Benbridž ir kilniojo grafo Vest vestuvės – laukiamiausia aukštuomenės metų šventė. Nors grafas yra senas ir patikimas jaunosios damos draugas, tačiau moters širdis priklauso paauglystės meilei arklidžių darbininkui Kolinui, gyvybę paaukojusiam Ameliją gelbstint nuo jos žiauraus tėvo pinklių. Iki lemtingo vakaro Lengstono šokių salėje mergina buvo įsitikinusi, kad tokios aistros, kokią jautė Kolinui, daugiau nepajus niekada. Tačiau klydo. Pokylio metu nuo jos akių negalintis atplėšti egzotiškas nepažįstamasis su kauke sužadina Amelijos smalsumą. Užteko vos vieno nepažįstamojo bučinio, kad jos kūne atgytų ilgus metus slopinti troškimai. Nubudusi aistra stipresnė už visus šeimos draudimus ir tykančius pavojus, todėl Amelija ryžtasi bet kokia kaina surasti paslaptingą vyrą su balta kauke.

Žymos sau: KPS: 272 Ke 2017 02 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

845(15) Gillian Flynn „Aštrūs pjūviai“

845(15) Gillian Flynn „Aštrūs pjūviai“

Gillian Flynn „Aštrūs pjūviai“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: jau kai užkibau, tai užkibau. Pradėjau skaityti Federico Axat „Kelias iš labirinto“. Stūmiausi stūmiausi ir galiausiai mečiau. Tada ėmiausi „Aštrių pjūvių“ ir vėl taip klampiai sėdau. Visą laiką norėjau mesti, bet vis pagalvodavau, kad na reikia imti ir pabaigti, nes jei ir trečia knyga tokia bus, tai vasaris atrodys labai jau liūdnai ir neskaitadieniškai. Tai šiandien susiėmiau ir baigiau. Nepatiko.

Visų pirma man šiurpą kelia amerikietiški nedideli miestai. Na skaitau aš apie visokias žudynes pas skandinavus, vokiečius ar prancūzus ir nieko. Bet va JAV mane šiurpina ir tos jų bendruomenės primena creepy siaubo filmus. Nesvarbu, kokią knygą beskaityčiau :) O visas veiksmas ir vyksta tokioje vietoje. Jauna žurnalistė atvyksta į gimtinę rašyti straipsnio apie paauglių nužudymus. Pati turi milijoną+šimtą vidinių problemų ir nesužadina jokios meilės. Neįdomi, nuobodi, vidinės dramos, šeimyninė nesantaiką ir visokios problemos atrodo rašytojos pritemptos bei netikroviškos.

Visa nužudymų istorija irgi liguista, nesąmoninga, rutuliojimai neįtraukia. Na, visai nieko gero negaliu pasakyti ir tiek. Tiesiog buvo neįdomu, o juk įdomumo tik ir tesitikiu.

OficialiaiLaikraščio „Daily Post“ korespondentė Kamilė Priker priversta išvykti į gimtąjį Vind Gapą savo pirmam reportažui. Viena po kitos šiame mažame miestelyje nužudomos dvi paauglės, todėl Kamilės užduotis – iškasti kuo daugiau informacijos apie šiuos nusikaltimus ir parengti velniškai gerą reportažą, kuris iškeltų jų laikraštį į aukštumas. Pradėjusi nagrinėti miestelyje nutikusius įvykius, Kamilė susiduria su policijos ir tyrėjo tvirtinimais, kad žudikas – prašalaitis, tačiau moteris įsitikinusi, kad jis vietinis Vind Gapo gyventojas. Apklausdama senus pažįstamus ir atvykėlius, nejučia grįžta moters prisiminimai apie jos pačios nelaimingą vaikystę. Ieškodama atsakymų į rūpimus klausimus, Kamilė pamažu atskleidžia savo šeimos paslaptis, kurios yra ne mažiau pasibaisėtinos, nei randais išmargintas jos kūnas.
Palengva auginama įtampa ir apgaulingi siužeto vingiai privers paklaidžioti nežinomybės klystkeliais, o pasiekta kraupi atomazga ilgam įstrigs kiekvieno skaitytojo galvoje.

Žymos sau: KPS: 304 Ke 2017 02 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

844(14) Lauren Weisberger „Kerštas dėvi Pradą: velnias grįžta“

844(14) Lauren Weisberger „Kerštas dėvi Pradą: velnias grįžta“

Lauren Weisberger „Kerštas dėvi Pradą: velnias grįžta“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tokią tralalaiką pasigriebiau po „Lokio šokio“, nes labai norėjau pailsėti nuo smurto, teroro ir juodų minčių. Kadaise esu skaičiusi garsiąją „Ir velnias dėvi Pradą“, per daug nesužavėjo, bet nepamenu, kad labai jau ir nepatikusi būtų. Na, kaip grožio blogerei, tai gal net visai ir į temą.

Antroji dalis priminė, kokia kvaišelė  yra  ta Andrėja. Ji tiek dėl visko pergyvena, kad apkartina sau gyvenimą. Vestuvių dieną sužino, kad vyras per bernvakarį buvo susitikęs savo ex ir nieko nepasakė, tai vos neatšaukia vestuvių, o po to dar kelias savaites isterikuoja niekam nieko nesakydama. Ir čia tik knygos pradžia.

Garsusis velnias – Miranda Pristli, šioje knygoje apskritai yra tik labai epizodinis personažas, kurio labiau bijoma, nei jis ką nors blogo daro.

Visa knyga tik verkšlenimai ir slapstymasis nuo sprendimų, atsakomybės kratymasis ir braidymas po viso to pasekmes. Jei pirmoji knyga dar supažindino, tegul ir su hiperbolizuota, žurnalo leidybos virtuve, madingo pasaulio užkulisiais, tai antroji dalis tik važiuoja ant anos sėkmės ir nieko įdomesnio nepasiūlo.

OficialiaiJi – prašmatnių vakarėlių viešnia, ištekanti už geidžiamiausio Niujorko jaunikio. Jos plazdančios ir prabanga tviskančios suknelės gniaužia kvapą…
Taip, tai ji – Andrėja Saks, beveik prieš dešimtį metų dirbusi pas Mirandą Pristli ir metusi padėjėjos darbą, „dėl kurio tūkstančiai merginų kristų negyvos“.
Dabar Andrėja – nuosavo aukštos klasės žurnalo vadovė ir garsios turtuolių šeimos palikuonio Makso Harisono nuotaka.
Išaušęs vestuvių rytmetis turėjo būti pats nuostabiausias Andrėjos gyvenime. Bet šventinę nuotaiką aptemdo kartėlis. Jaunikio krepšyje rastas laiškas nebežada ilgos ir laimingos santuokos…
Lyg to dar nebūtų gana, mergina sulaukia skambučio iš Mirandos Pristli. Didžiausias Andrėjos Saks praeities košmaras, vis dar dėvintis Pradą, sugrįžta…

Žymos sau: KPS: 440 Ke 2017 02 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

840(10) L .S. Hilton „Maestra“

840(10) L .S. Hilton „Maestra“

cdb_maestra_p1L .S. Hilton „Maestra“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: tai jei jau išrinkau geriausią 2017-tų metų knygą iš vienos, tai galiu išrinkti ir blogiausią iš dviejų. Šiaip aš esu tas žmogus, kuris nesibaido nei pigių meilės istorijų, nei beverčių trilerių, nei erotinių romanų. Tačiau visos tos istorijos privalo turėti ką nors patrauklaus. Pvz., nors ir labai žodynu neturtingi pilki atspalviai daugelyje moterų pažadino, kažką tokio trokštamo ir uždrausto. Gera mergaitė Ana įkūnijo tai, apie ką daugelis mergaičių pasvajoja. Na, o „Maestra“ yra tiesiog šlamštas.

Prisipažinsiu, kad nesu akmeninė ir erotinės knygos jaudina. Tačiau erotika šiame romane buvo labai neįdomi. Nors bandyta pafantazuot, įtraukti pikantiškų detalių, nusivesti mus į uždraustus vakarėlius, tačiau visgi scenos buvo nuobodžios, šaltos, neužvedančios. Ar bent jau taip aprašytos.

Ši knyga yra ir trileris. Todėl čia bus žmogžudysčių. Aš esu pripratusi ir mėgstu du variantus. Vienas jų, tai tas realistinis smurtas, koks būna skandinavų detektyvuose. Kitas gi, kažkas tokio juodo humoro, kaip būna Tarantino filmuose, na ir kai kuriose retro stiliaus detektyvuose, ar kad ir kvailose knygelėse, kokias rašo Doncova. Šioje knygoje lyg ir nei tas, nei anas. Nors labiau pretenduoja į humorą, bet autorei nepavyko turbūt išpildyti minties.

Kaip jau sakiau, nesibaidau aš prastų knygų, kurios apart skaitymo malonumą nieko neduoda, bet ši jau yra prasta net tarp jų.

OficialiaiKad pasiektų, ko nori, ji peržengs visas ribas. 
Dieną Džudita Rešlei dirba asistente Londono aukcionų namuose. Vakarais tampa vyrų kompanione trečiarūšiame sostinės bare.
Džudita karštai trokšta tapti kuo nors daugiau. Ji išmoksta rengtis, kalbėti ir elgtis taip, kad domintų vyrus. Išmoksta būti gera mergaite. Tačiau atskleidusi nemalonią meno pasaulio paslaptį ji atleidžiama iš darbo ir svajonės susikurti geresnį gyvenimą žlunga.
Džudita nusprendžia pasielgti nutrūktgalviškai ir su vienu turtingiausių baro klientų nuvyksta į Prancūzijos Rivjerą, bet po nelaimingo įvykio lieka vienui viena. Tuomet mergina apsisprendžia: jei nori tapti kuo nors kitu, vienatvė yra puiki pradžia. Apsiginklavusi grožiu, sąmoju ir slaptomis žiniomis apie klastotę, Džudita ryžtasi keisti savo gyvenimą ir amžinai mėgautis prabanga. Gera mergaitė tampa fatališka moterimi.

Žymos sau: KPS: 304 Kn 2017 01 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

822(79) Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

822(79) Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

7513580Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Žinote, kartais skaitant itin produktyvių autorių knygas apima jausmas, kad šie tikrai naudojasi tais mitiniais rašytojais vaiduokliais, kurie rašo knygas už juos. Nes atrodo, kad visai kito žmogaus ši knyga. Nebūdinga nei Tess meilės romanams, nei meilės trileriams, nei tuo labiau tikriesiems trileriams. O ir holokausto tema regis pasirinkta tik dėl to, kad tai jaudina žmones. Bet nieko įdomaus nepapasakota, tik paimti keletas žiauriausių faktų ir pakartoti įmaišant veikėjus.

Šiaip aš mėgstu tokio tipo knygas, karo istorijas ir pan, šioji gal būtų dar visai kaip ir nieko, jei ne tie susišaudymai knygos pabaigoje. Ir atrastoji liga. Na tiesiog tas kas rašė, truputį užsimiršo, kad oi, pamiršom pipiriukų, tai pabarstė, bet pro šalį.

Oficialiai: Viename tamsiame Romos antikvariate smuikininkė Džulija Ansdel atsitiktinai užtinka įdomų muzikos kūrinį. Kupiną aistros, kančios ir šiurpinančio grožio valsą ji pasiryžta pristatyti pasauliui. Tačiau kai tik strykas paliečia stygas, išjudinama kažin kas keista, — Džulijos pasauliui kyla grėsmė. Muzika kažkaip nenuspėjamai ir baisiai veikia jos dukrelę. Įsitikinusi, kad hipnotizuojantys valso garsai skleidžia piktus kerus, moteris leidžiasi ieškoti jį sukūrusio žmogaus ir išsiaiškinti, kas už viso to slypi.

Žymos sau: KPS: 288  Ke 2016 09 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

818(75) Alicia Gutje „Bėganti ugnis“

818(75) Alicia Gutje „Bėganti ugnis“

beganti-ugnisAlicia Gutje „Bėganti ugnis“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taip jau nutiko, kad ketinau skaityti vieną knygą, bet nenorėjau jos vežtis į savaitgalio viešnagę, tai įsimečiau skaityklę. O joje nusprendžiau pakvailioti ir skaityti viską iš eilės. Pirma knyga nesuviliojo po kelių įveiktų puslapių, tai ėmiausi sąraše buvusios antros. O kaip tyč, ten „Beganti Ugnis“. Taip, deja piratinė, todėl net nenumaniau ko imuosi. Ta prasme, aš perku popierines knygas, perku elektronines knygas, einu į biblioteką, bet priglaudžiu ir besimėtančias kitas. Tik jei pirmais trimis atvejais domiuosi, tai paskutiniuoju nelabai kreipiu dėmesį į tai kas atsiduria skaityklėje. Nieko nenumaniau apie autorę, nei kitas jos knygas. Tiesiog pradėjau skaityti ir tiek.

Pradžiai pasakysiu, kad nesu ta knygų graužikė, kuri baidosi erotikos, ar prastą literatūrinę vertę turinčių knygų. Pramogauju visaip. Ir esu skaičiusi vieną kitą, žinoma ir visas pilkas spalvas, taip pat. Šioje knygoje buvo visų kitų kratinys, labiausiai jaučiama pilkoji įtaka. Labai labai prastas kratinys. Sekso scenos visiškai nuobodžios, visiškai vienodos ir svarbiausia tema yra 20 cm kotas bei išsiterliojimas sperma. Tų scenų labai daug, tai kai prieini 50-tąją, pradedi praleidinėti, nes supranti, kad knyga rašyta kaip nevykusio studento – ai prikopipeistinsiu į vidurį, niekas nepastebės.

Po ilgos dulkinimosi pradžios ir žiauriai nuobodaus dulkinimosi vidurio, Autorė bandė ir žiauriai daug visko sugrūsti į galą. Atsirado porno mafija, Sicilija, FTB agentas ir kitokios pievos. Ak, išprievartavo mylimąją, na nieko tokio – pasimylėkim. Ak, nužudė seserį? Nieko tokio, pasidulkinkim. Greit greit greit. Žinot ką priminė? Pusė knygos – pornuškę be siužeto. Na būna tokios, kur bandoma pritemti prie kokios nors istorijos, susukamas filmas, o būna tokios, kur ateina merga pas mechaniką, jie nusirengia ir dulkinasi ant kapoto visą valandą. Tai čia tokia knyga, na tas C, ar net D lygis. Ir jei žmonės mėgsta sakyti, kad 50-ties atspalvių prasta kalba, erzinatys veikėjai (nuolat vartantys akis), tai žinokite ten buvo literatūrinis šedevras.

Kas įdomu, kad perskaičiusi knygą ieškojau aprašymo ir viršelio, tada atradau, kad autorė yra lietuvė. Na, nesmagu taip sakyti, bet tada viskas ką čia surašiau šiek tiek stojo į savo vietas.

Jūs klausite, o kodėl aš tokias knygas skaitau? Nes daug ką skaitau. Smalsu. Čia kaip anyžinius saldainius valgyt, nors jie ir neskanūs, bet vistiek paragauji.

OficialiaiVyras ir moteris, dvi sužeistos sielos. Netikėtas jųdviejų susitikimas sujaukia mintis, pažadina širdis ir sudrumsčia gyvenimą. Jiedu tampa priklausomi vienas nuo kito ir nuo nežemiškos aistros, bloškiančios į meilės liepsnas.
Ar neatšals jausmai sužinojus tiesą? Tamsios paslaptys privers kovoti, o gal, atvirkščiai, išskirs amžiams?

Žymos sau: KPS: 592  Ke 2016 09 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

813(70) Sandra Brown “Dugnas”

813(70) Sandra Brown “Dugnas”

cdb_Dugnas_p1Sandra Brown “Dugnas”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Žinote, čia buvo tas atvejis, kai perskaičiau knygą net nežvilgtelėjusi į pavadinimą. Žinojau autorę, žinojau, kad galiu tikėtis itin lengvo, bet greičiausiai kabinančio skaitalo ir man užteko.

Dabar gi ieškojau googlėje kaip gi ta knyga vadinosi :). Ėjau per sąrašą ir skaičiau anotacijas. Štai ji – „Dugnas“. Na ir tikrai, ją skaitydama jaučiau, kad pasiekiau dugną su tokiu pasirinkimu. Bet gi atostogos, rami Estijos sala, šilti patalai, kodėl gi nepaskaičius šlamštuko?

Daugelis mano skaitytų Sandros knygų būdavo su detektyvine potekste, žinoma ir su intymia potekste taip pat. Gi visi veikėjai ten pas ją virpa nuo aistros vos tik pamato vienas kitą, dega ten kelnėse ir taip toliau. Rimta taip būna? Valai sužeistam vyrui žaizdą ir virpi nuo noro pasidulkinti? Būna tik Sandros knygose. Manau dėl to jos tokios populiarios. O šiaip siužetas toks nesąmoningas. Teksasas. Nėra net ką daugiau pasakyti.

Oficialiai: Kai gydytoja Lara Malori netikėtai grįžta į Iden Pasą ir čia atidaro savo kabinetą, visi miestelio gyventojai lieka be žado – niekas dar nepamiršo skandalo, kurio centre prieš kelis metus buvo atsidūrusi Lara ir miestelio senatorius Klarkas Taketas. Porą pikantiškomis aplinkybėmis užklupus Laros vyrui, moteriai tąkart teko skubiai išvykti iš Iden Paso, o Klarkas buvo priverstas atsisakyti politinės karjeros ir netrukus keistomis aplinkybėmis žuvo. Visą miestelį valdanti įtakinga Klarko Taketo šeima dabar pasiryžusi bet kam, kad Laros Iden Pase nebeliktų. Bet Lara, panašu, žino kai ką, kas galėtų sužlugdyti Taketų klaną, ir nė nenumano trauktis. Greitai ima aiškėti, kad paslapčių turi ir Taketų šeimos nariai. Viskas dar labiau komplikuojasi, kai į miestelį grįžta Taketų atskalūnas – jaunėlis Klarko brolis Kėjus. Lara jam turi netikėtą pasiūlymą… Nejau Kėjus sutiks tapti jos bendrininku? Įvykiai pašėlusiu greičiu keičia vienas kitą, o troškimas atkeršyti susipina su nenugalima aistra...

Žymos sau: KPS: 480  Ke 2016 08 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

791(48) S. J. Watson „Antrasis gyvenimas“

791(48) S. J. Watson „Antrasis gyvenimas“

cdb_9789955135548_Antrasis-gyvenimas_p1S. J. Watson „Antrasis gyvenimas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Mane visada patraukia ir sudomina knygos, kuriose yra ir virtualus gyvenimas. Balzakų laikai praėjo, dabar gyvenam technologijų pasaulyje ir šiuolaikinėse knygose jo pasigendu. Atrodo, tarsi žmonės kompiuterį įsijungia tik tam, kad vieną kartą per savaitę pasitikrintų elektroninį paštą, o juk daugelis gyvename 24 valandas per parą gaudami el. žinutes, facebook pranešimus ir kt. Tai va, tuo ir suviliojo, nors pavadinimas „antrasis gyvenimas“ man yra nesąmoningas. Internetas nėra antrasis, jis yra pirmojo dalis :).

O knyga nuvylė. Visų pirma, tai veikėja pasirodė visiška mėmė, tos jos dramos dėl praeities, dėl nužudytos sesers, dėl šeimos – visai neįtikino. Nežinau, gal autorius niekada nedramatizavo, ar nebuvo sutikęs kenčiančių moterų, tai pavaizdavo viską labai netikroviškai. Internetinė pažintis taipogi labai paviršutiniška, išsivysčiusi per žaibiškai. Aišku, pabaigoje šis tas paaiškėja, bet visgi knygą skaitome nuo pradžių ir norime ja tikėti nuolatos.

Na, o pabaiga taip pat be ryšio. Gal aš tiesiog negaliu suvokti tokių fanatiškų žmonių, kurie kažką įsikala į galvą ir jaučiasi teisūs…

OficialiaiDžulijos gyvenimas yra patogus, gal net niekuo neišsiskiriantis, kol brutali jos sesers mirtis neatveria senų žaizdų. Paguodos suteikia geriausia sesers draugė Ana, kuri jai atskleidžia sesers internetinio gyvenimo vingrybes, Džulija neabejoja: tiesa apie mirtį slypi tamsiame, šlykščiame pokalbių svetainių ir virtualaus sekso pasaulyje. 
Tiesos apie seserį paieško, greitai virsta savęs ir savo geidulių tyrinėjimu. Juk virtuali erdvė – tarsi žaidimų aikštelė, ir kam gi būti vienu asmeniu, jei gali būti kuo panorėjęs? Ir nieko čia blogo! Juk tai tik kiberseksas, ar ne? Niekas nenukentės.
Bet tada pokalbių svetainėje ji sutinka paslaptingąjį Luką, ir reikalai pakrypsta į išties pavojingą pusę.

Žymos sau: KPS: 448 Ke 2016 05 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

760 (17) E L James „Grėjus: „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ Kristiano akimis“

760 (17) E L James „Grėjus: „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ Kristiano akimis“

cdb_Grejus_p1E L James „Grėjus: „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ Kristiano akimis“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taigi, regis jau šimtas metų praėjo nuo tada kai vienos svaigo dėl „50 pilkų atspalvių“, o kitos keiksnojo ir raudonavo. Man, pamenu, pirma knyga patiko. Vėliau kažkaip neliko kas ją išskirtų iš kitų.

Praėjo tas šimtas metų ir dabar leidykla inirtingai reklamuoja „Grėjų“. Ir dar daugiau nei 15 eurų už jį plešia! Sako, kad ši istorija bus papasakota Kristiano akimis, kad sužinosime slapčiausias ir tamsiausias tokio vyro mintis.  Šiandien išgirdau, kad yra susintrigavusių skaitytojų, kurios gi nori sužinoti ką galvoja kita lytis. Bet, ei, mielos moterys, nepamirškite, kad knygą parašė moteris, ir kad joje bus papasakota ne kaip ir ką galvoja vyrai, bet kaip ir ką mes norėtume, kad jie galvotų!

Iš esmės tai ta pati „moteriškosios“ versijos istorija, todėl buvo šiek tiek nuobodu. Net elektroniniai susirašinėjimai tie patys, tad viskas bus skaityta. Ir tų tamsių Grėjaus minčių čia per daug nerasite. Jei anose knygose jis dialoguose kažką pasipasakodavo, tai šioje knygoje tą patį kalba pirmu pasakotojo asmeniu. Ir tiek. Nėra ką daug skaityti. Aš atsiverčiau šiandien kompiuteryje gal 10val ir priešokiais paskaitydavau tarp kitų veiksmų. Tai ir padirbau, ir pabloginau, ir į parduotuves bei paštą ėjau, o po pietų jau buvau perskaičiusi.

Oficialiai: Kristianas Grėjus kontroliuoja viską. Jo pasaulis tvarkingas, drausmingas ir visiškai tuščias, – iki tos dienos, kai į jo kabinetą įvirsta Anastazija Stil su besiplaikstančių plaukų kupeta. Kristianas mėgina ją pamiršti, bet jį nelyginant audra užklumpa jausmai, kurių jis nesuvokia ir kuriems negali atsispirti. Kitaip nei anksčiau pažinotos moterys, drovi ir nepatyrusi Ana, rodos, mato Kristianą kiaurai, ir ne tik kaip verslo genijų ir prabangiuose apartamentuose įsikūrusį turtuolį, bet ir kaip žmogų, kurio širdis šalta ir skaudžiai sužeista.

Žymos sau: KPS: 560, Ke, 2016 01 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

746(3) Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“

746(3) Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“

cdb_9789955135241_p1Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Iš bibliotekos urmu parsinešiau autorės knygų. Nes ką randi, tą imi. Bet matyt trečios iš eilės jau neįveikčiau. Viena gerai, dvi jau pradeda darytis saldoka. Ši istorija yra pati prasčiausia iš visų Jojo knygų. Visai neužkabino ir gal tik viena kita vietos iš viso storo romano buvo įdomesnės. Jaučiasi, kad norėjo sukurti kažkokius įdomesnius personažus, bet jie atrodo dirbtini, pritempti, plokšti ir nepatrauklūs.

Man keisčiausia yra tai, kad knyga „Aš prieš tave“ išsiskiria iš visų autorės knygų  savo pabaiga. Jos visos su happy endu, bet būtent anoje knygoje tas happy yra kiek kitoks nei likusiose. Mačiau greitai išleis tęsinį. Turbūt skaitysiu, bet dabar jau tiesiasi rankos link detektyvo.

Oficialiai: Į Le Cadre noir, elitinę prancūzų jojimo akademiją, kurioje žirgai, regis, paneigia žemės traukos dėsnius, priimami tik patys talentingiausi raiteliai. Ten lemta mokytis ir Henriui Lašapeliui, bet jis sutinka Floransą ir jo gyvenimas pasikeičia. Praėjus kone pusei amžiaus viename Londono užkampyje Lašapelis mylimai anūkei bando užtikrinti geresnę ateitį, mokydamas paauglę ir jos žirgą šokti taip, kaip pats kadaise mokėjo. Tačiau įvyksta nelaimė ir keturiolikametei Sarai tenka pačiai kovoti už save. Nataša Makoli – teisininkė, kurios specializacija yra vaikų teisių gynimas. Priversta gyventi po vienu stogu su vyru, su kuriuo skiriasi, suabejojusi savo profesiniu išmanymu, vieną vėlų vakarą ji sutinka patekusią į bėdą vienišą Sarą. Tačiau Nataša nežino, kad Sara saugo paslaptį, kuri galiausiai privers jas leistis į nepaprastą kelionę ir visam laikui pakeis abiejų gyvenimus.

Žymos sau: KPS: 544, Kb, 2015 11 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook