Pagal
Žyma: įvertinimas: 2

846(16) Ugnė Barauskaitė „Vieno žmogaus bohema“

846(16) Ugnė Barauskaitė „Vieno žmogaus bohema“

Ugnė Barauskaitė „Vieno žmogaus bohema“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kadaise skaičiau U. Barauskaitės „O rytoj vėl reikės gyventi“ ir man labai patiko. Pamenu, kad tuomet buvau jauna studenčiukė ir labai laiku man ta knyga pasitaikė, nors dabar jau visai nebeatgaminu ką ten rašė. Kitos knygos, kur apie nėštumą, jau nesiėmiau, kažkaip aš ignoruoju tokias temas, na, o „Vieno žmogaus bohemą“ užsimaniau paskaityti po žurnale matyto interviu. O ir pavadinimas limpa. :).

Aš skaitau skaitau visokius detektyvus, meilės istorijas, šeimynines pasakas ir man būna truputuką sunku persiorientuoti į tokį žanrą, kuriame siužeto kaip ir nėra. Tiesiog prisiminimai, pasakojimai, pakalbėjimai, minčių pašokinėjimai, situacijos komentarai. Savotiškai artima šiuolaikiniams tinklaraščiams.

Tai va, nors knyga be siužeto, man neįprasta, bet nebuvo nei nuobodi, nei erzinanti. Suskaičiau. Vietomis visai nesupratau autorės, vietomis jaučiausi labai artima. Turbūt taip ir turi būti. Čia, kaip pokalbis su drauge. Truputis šio, truputis to. Šiek tiek pasijuoki, šiek tiek pagūščioji pečiais.

Oficialiai: Radijo laidų vedėja Ugnė Barauskaitė 2002 metais į literatūros pasaulį įsiveržė jaunatvišku, šmaikščiu romanu „O rytoj vėl reikės gyventi“ . 2005 metais pasirodė antrasis romanas „Dešimt“. O štai trečiosios knygos teko laukti daugiau nei dešimtmetį. Kodėl taip ilgai? „Nes kartais gyventi yra svarbiau nei rašyti“, – sako autorė. Kelionės po Artimuosius Rytus, kitų kultūrų patirtys, vaikystės įspūdžiai, skaudžios išpažintys ir, žinoma, vyrai. Poetiškai, lakoniškai ir paprastai.

Žymos sau: KPS: 144 Kb 2017 02 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

843(13) Anton Svensson „Lokio šokis“

843(13) Anton Svensson „Lokio šokis“

9789955238751Anton Svensson „Lokio šokis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šią knygą norėjau perskaityti jau senokai, bet kažkaip vis nesiryžau. Lyg ir iš anotacijos atrodė, kad bus labai gera, bet kažkas stūmė. Jos ėmėsi mano vyras, neblogai įvertino, tad perskaičiau ir aš.

Po kelių skyrių kažkodėl norėjau daugiau sužinoti apie autorių, tad paskaičiau ir sužinojau, kad jie net du, kad istorija tikra, ir kad ją parašė vienas iš brolių, kurie nusikaltimuose nedalyvavo ir knygoje nėra minimi.

Pati istorija pasirodė įdomi. Trys broliai ir jų vaikystės draugas imasi bankų plėšimų. Viską kruopščiai suplanuoja, iš esmės jiems sekasi, nors nė vieno plano ir neįgyvendina iki galo. Tačiau knygoje svarbiausią vietą užima ne plėšimai bei planavimai, bet priežastys ir pasekmės, smurtas. Labai keista buvo skaityti smurto skandalo fone. Trys sūnūs irgi išauginti ant to pamato, kad kumštis yra geriausias valdžios įrodymas. Visi skirtingai išgyvena prisiminimus ir dabartį. Nusikaltimo istorija verčia pamąstyti apie tai, ar mes mokame sustoti. Kada jau gana ir kiek į galvą kala adrenalinas ir noras patirti dar aštresnių pojūčių?

Iš esmės knyga man patiko, tačiau pasirodė neišbaigta, paliestos temos tik paviršutiniškai, įtraukti neesminiai veikėjai, kuriems skirta arba per daug ir neįsigilinta (policininkas) arba smarkiai per mažai (vyriausio brolio mergina) dėmesio.

Ir dar, aš save laikau tokia šalto proto moterimi. Ir situacijoje, kada reikia gelbėti savo kailį, aš manau, kad arba bandyčiau gelbėti kailį, arba būčiau sustingusi ir supanikavusi iš baimės, bet tikrai tuo metu man mažiausiai rūpėtų pasiaiškint senas nuoskaudas su tėvais ar dar ten kažkuo. O tokių nerealistinių detalių buvo ne viena. Filmas būtų geras.

OficialiaiTikslūs judesiai surepetuoti sekundžių tikslumu. Nebus nė vieno liudytojo. Policija tikrai neatseks pėdsakų. O kai didžiulis auksinės žuvelės akvariumas bus kupinas pinigų, užplūs svaigulys ir beprotiškas laisvės pojūtis. Prieš daugelį metų griūvant šeimai trys broliai tapo neišskiriami. Tėvas juos išmokė visada smogti atgal, o motina įskiepijo troškimą išsilaisvinti… Perskaitę šią knygą niekada nepamiršite Leo, Felikso ir Vincento. „Lokio šokis“ – tai pasakojimas apie negailestingiausią ir išradingiausią kada nors Švedijoje veikusią nusikaltėlių grupuotę. Jų nusikaltimai tokie neįtikėtini, kad atrodo sukurti lakiausios vaizduotės, bet įdomiausia, kad viskas įvyko realiame gyvenime. „Lokio šokį“ įkvėpė istorija apie tris brolius, kurie įkaite laikė visą Švediją, per dvejus metus įvykdę dešimt įžūlių, puikiai suplanuotų bankų apiplėšimų. Nė vienas iš jų prieš tai nebuvo įvykdęs jokio nusikaltimo. Visiems jiems dar nebuvo nė 24-erių. Apie tai pasakoja ketvirtasis brolis, nedalyvavęs nusikaltimuose.

Žymos sau: KPS: 656 Ke 2017 01 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

841(11) George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

841(11) George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

cdb_septyniu-karalysciu-riteris_p1George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Autoriaus pristatinėti tikrai nereikia. Net jei neskaitėte/nežiūrėjote visų tų sostų žaidimų, tai vistiek esate girdėjęs, kad Jonas Snow gal ir mirs (tiek žinau iš knygų), o vėliau ten kažkas kažkaip kažkada gal prisikels, o gal ir ne (prisipažinsiu, kad visą tai žinau tik iš fb srauto, nes aš nemėgstu žiūrėt žiūralų). Na, esmė tame, kad niekas neabejoja Martin’o talentu.

Šioje knygoje irgi galima pasigėrėti stipriais veikėjais, gerai sukurtu pasauliu, kuris, tiesa, primena viduramžius daug labiau, nei kitose knygose. Daug kalbama apie riterius, turnyrus, kovas, išpirkas, klajojančius riterius. Yra ir tipinių intrigų tarp valdančiųjų ir norinčių valdyti. Kadangi veiksmas vyksta jau gerai pažįstamoje karalystėje, tik gerokai anksčiau, tai ir giminių vardai tie patys. Žodžiu, puikiai parašyta knyga fanų klubui, tik va, kad visai neįdomi.

Nėra jokio postūmio skaityti toliau, nes nieko labai jau įdomaus nevyksta. Ok, veikėjas gal ir įdomus, bet kai jis nekažką veikia, tai pasidaro nuobodu. Absoliučiai apie nieką. Tarsi kas statė filmą (serialą?) ir tingėjo dekoracijas tvarkyt, tai pagalbinis personalas dar savo seriją pažaidė tarp jų. Bet, sprendžiant iš atsiliepimų, čia tik aš tokia nepritapėlė, kuriai kažkas neįtiko. Kiti šaukia, kad super :)

Oficialiai: Jaunas, naivus ir nepaprastai drąsus klajojantis riteris, vardu seras Dankanas Aukštasis, jei ne patirtimi, tai bent stotu visa galva pranašesnis už savo varžovus. Drauge su juo keliauja smulkutis ginklanešys – berniukas, vardu Egas,  jo tikrasis vardas slepiamas nuo visų, kuriuos jiedu sutinka. Jų laukia kelionės ir nuotykiai, jų žygiai drieksis per visas Septynias Karalystes. Nors Vesterose netrūksta ir tikrų didvyrių, būtent šiems dviem keliautojams lemta susidurti su… nepaprastais sunkumais, galingais priešais, karališkomis intrigomis ir įžūliu sąmokslu. „Septynių Karalysčių riteris“ – George R. R. Martino knyga, pasakojanti  apie „Ledo ir ugnies giesmės“ priešistorę, o jos veiksmas vyksta šimtu metų anksčiau, nei „Sostų žaidime“ aprašomi įvykiai.

Žymos sau: KPS: 344 Kb 2017 01 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

838(8) Chris Ewan „Vagies rašytojo gidas po Amsterdamą“

838(8) Chris Ewan „Vagies rašytojo gidas po Amsterdamą“

cdb_9789955136088_vagies-rasytojo-gidas-po-amsterdama_p1Chris Ewan „Vagies rašytojo gidas po Amsterdamą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygos aprašymas mane buvo sudominęs senokai ir kai viename prekybos centre pasitaikė akcijos, čiupau pavartyti. Ir gerai padariau, nes kokiu internetu būčiau netyčia nusipirkusi, o pačiupinėjus gyvai noras pirkti praėjo. Bet ne skaityti. Tiesiog aš esu truputį nusiteikusi prieš dirbtinai išpūstas knygas, kai puslapyje balto ploto 3 kartus daugiau nei teksto (arkliškos raidės, dvigubi tarpai, milžiniškos paraštės). Neperku tokių, arba perku su labai retomis išimtimis. Knygą parsinešiau iš bibliotekos.

Na ir pasirodė gana nuotaikingas, kiek kitoks detektyvas, nei aš skaitau visada. Nes gana linksmas. Pagrindinis personažas – vagis, kuris rašo detektyvus. Pasamdytas pavogti iš pažiūros nevertingą statulėlę jis įsivelia į daug didesnes aferas dėl kadaise padaryto kito nusikaltimo. Pasakojimas vyksta pirmu asmeniu, į situacijas žiūrima su humoru, net tada, kai veikėjas lupamas beisbolo lazda. Todėl čia tikrai nėra itin didelės intrigos, greito trilerio, tiesiog smagi ir tokia kinematografiška knygutė. Galėtų koks Guy Ritchie filmą susukti su „o tuo metu…“, nes ir personažai tarsi tam ir sukurti, kad atsidurtų kine.

OficialiaiČarlis Hovardas ne vien rašo knygas apie profesionalų vagį, bet ir pats užsiima įsilaužimais.
Amsterdame plušėdamas prie naujausio romano rašytojas sulaukia paslaptingo amerikiečio prašymo per vieną vakarą iš poros būstų pavogti dvi, iš pažiūros, menkavertes beždžionių statulėles. Hovardas atsisako. Bet galų gale persigalvoja. Kai amerikietis miršta, o pats Čarlis trumpam uždaromas į policijos areštinę, vėliau pagrobiamas ir įkalinamas, jis ima suprasti padaręs klaidą, kuri gali labai brangiai kainuoti.
Pareigūnai įsitikinę, kad amerikietis krito nuo jo rankos. Kiti mano, jog Čarlis žino, kur ieškoti vis prapuolančių beždžionėlių. O tuo metu jam terūpi trys dalykai: ar pavyks išteisinti savo vardą? Ar įmanoma pasiglemžti didžiausią laimikį gyvenime? Ar sugebės užtaisyti naujausiame romane žiojinčią pasakojimo spragą?

Žymos sau: KPS: 320 Kb 2016 12 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

832(2) Gregory David Roberts „Kalno šešėlis“

832(2) Gregory David Roberts „Kalno šešėlis“

cdb_9786094661778_p1Gregory David Roberts „Kalno šešėlis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Įveikti šią knygą buvo sunku dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, tai visiškai tiesioginė. 800 puslapių romaną, kuris dar ir dirbtinai padidintas, išpūstas, turi storus viršelius, pakelti buvo sunku. Ir skaityti galėjau tik pasidėjusi ant kelių. Mano mėgstamas variantas – gulint ant šono – nelabai įmanomas. Ypač tada, kai lieka skaityti tik kokie 200 psl. ir svoris susikoncentruoja vienoje pusėje. Siaubas kažkoks ir jei kas būtų nupiratinęs knygą, tai šią, pirktą už 20 eurų, garbingai dėčiau į lentyną, šalia „Šantaramo“ ir skaityčiau elektroninę.

Antroji sunkumo priežastis ta, kad autorius labai jau dvasingas filosofas pasidarė. Nors įvykiai knygoje nėra laike labai nutolę nuo „Šantaramo“, tik apie porą metų, bet matosi, kad būtent autorius knygą rašė vėliau, gal jau paveiktas populiarumo, gal gyvenimo tiesiog. Ir jei „Šantaramas“ buvo įtraukianti ir gana linksma knyga, kuri parodė Indiją iš tos pusės, iš kurios aš ją visada ir įsivaizdavau (tai ko gero paskutinė pasaulio vieta, kurią aš norėčiau aplankyti), tai „Kalno šešėlyje“ kiekvienas skyrius baigiasi visokiais filosofiniais pasiplepėjimais apie gyvenimą. Atminimo sąsiuvinius primena. Taip pat erzino ir dirbtinis intrigos kūrimas. Pvz., pusę knygos Karla Linui kažko nesako. Tik varto akis, liepia pasitikėti, viskas tik dėl jo. Kai paslaptis paaiškėja, gaunasi toks pffff. Lyginant su bendrai nusikalstame pasaulyje, apie kurį ir rašoma, vykstančiai dalykais, tai nei ten kas ypatingo, nei svarbaus, ką jau ten labai reikėjo slėpt. Na, bent man taip pasirodė. Ir dar tie nuolatiniai pokalbiai sentencijomis, užsukti filosofiniai dialogai. Netikroviškai, oi netikroviškai.

Bet visumoje man patiko. Personažai stiprūs. Tiek pagrindiniai, tiek šalutiniai, pvz., kavinės padavėjas Meilutis. Jei patiko „Šantaramas“, tai rekomenduoju. Jei neskaitėte, tai žinokite, kad čia tęsinys ir reikia perskaityti :).

Oficialiai:  „Šantaramas“ – neįtikėtini dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje. Ilgai lauktas šios kultinės knygos tęsinys „Kalno šešėlis“ vėl panardina mus į Lino akimis matomą Indiją. Nuo „Šantaramo“ įvykių praėjo dveji metai. Linas grįžta į Bombėjų, valdomą naujos kartos mafijos vadeivų, ir žaidimai su mirtimi dabar vyksta pagal naujas taisykles. Jis jau prarado du artimiausius žmones – Afganistano kalnuose žuvusį Kadarbhajų, kuris jam atstojo tėvą, ir paslaptingąją gražuolę Karlą, ištekėjusią už Bombėjaus žiniasklaidos magnato. Viskas pasikeitė. Senieji draugai dingo, naujieji mafijos vadai įsipainioję į žiaurius konfliktus ir intrigas. O Linui reikia atlikti paskutinę Kadarbhajaus užduotį, pelnyti kalnuose gyvenančio išminčiaus pasitikėjimą, išsaugoti savo gyvybę kasdieninėse mafijos kovose… Jis privalo likti Bombėjuje dėl Karlos ir mirštančiam žmogui duoto pažado.

Žymos sau: KPS: 784 Kn 2016 11 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

831(1) Mark Edwards „Šarkos“

831(1) Mark Edwards „Šarkos“

cdb_9789955136132-sarkos_p1Mark Edwards „Šarkos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: „Šarkos“ mane patraukė aprašymu. Aš tikėjausi gero psichologinio romano. Tik vat nežinau ar jis buvo toks jau geras bei psichologinis. Gal kiek keistoka istorija, kurią, mano manymu, sugadino pabaiga.

Viskas parašyta anotacijoje – į gražų butą atsikrausto jauna pora, kuri turi daug svajonių ir tiesiog alpsta iš laimės, kad tokį gražų butą nusikovė. Viskas klojasi gerai, kol nekyla keistų konfliktų su kaimynais, o to pasekoje ir psichologinio teroro (pvz., triukšmas naktį, rašteliai, kuriuose skundžiamasi, kad pora garsiai mylisi ir net įrašai su jų meilės garsais). Visa tai kelia įtampą ir knygoje atskleidžiama, kaip keičiasi poros santykiai, kaip dingsta „namuose gera ir saugu“ jausmas ir t.t. Buvo gana įdomu. Tiesa, pagrindiniai veikėjai man nepatiko. Atrodė tokie skystoki. Tačiau aš pamenu, kad studijų laikais ir mane terorizavo buto šeimininkės sūnus ir aš buvau baisiai įsibauginusi. Viena negalėjau būti. Visgi, visada yra sprendimų. Ar jie buvo teisingai priimti šiame romane, teks jau jums patiems sužinoti.

O autorius yra Stiveno Kingo gerbėjas, tad pasistengė bauginti iš pažiūros kiek mistiniais dalykais.

Oficialiai: Džeimis su Kirste, įsikėlę į pirmus bendrus savo namus, yra kupini gražiausių vilčių. Jie svajoja apie šviesią ateitį, ketina sukurti šeimą. Namo gyventojai atrodo įdomūs ir draugiški: siaubo romanų rašytojas, vidutinio amžiaus žolininkė ir Niutonai, sutuoktinių pora.
Iš pradžių visi kaimynai sutaria gerai, tačiau vėliau ima dėtis keisti dalykai. Prie Džeimio ir Kirstės buto durų numetamos pastipusios žiurkės, dieną naktį jie girdi bauginančius garsus. Vėliau per avariją sužalojamas Džeimio bičiulis, ir Džeimis su Kirste pasijunta tapę bauginimo objektais.
Šeima vis labiau stumiama į neviltį, tačiau Džeimis prisiekia kovosiąs — deja, jis nė nenutuokia, su kuo susidūrė…
„Šarkos“ yra baugus psichologinis trileris, kuriame pabaisos — ne vampyrai ar demonai, o paprasčiausi kaimynai. Tai košmaras, galintis ištikti kiekvieną.

Žymos sau: KPS: 368 Kn 2016 11 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

828(85) Christoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

828(85) Christoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

nematomasis-is-salemoChristoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygos viršelis ir aprašymas „Christofferio Carlssono kūriniai yra pasmerkti būti noir detektyvų klasika. Jie dvelkia melancholija, bet juose netrūksta veiksmo ir įtampos.“ kažkodėl mane vertė tikėtis kitokios istorijos negu gavau. Viršelis toks „sinsitiškas“, o istorija tuo net nedvelkia.

Nušalinto policininko daugiabutyje nužudoma moteris. Iš pradžių Leo tik nuobodulio vedamas šiek tiek pašniukštinėja, juk tik sėdi bute, graužiasi ir saujomis geria vaistus, tačiau vėliau visa istorija asmeniškėja. Stiprioji pusė ta, kad gana įtaigiai atskleisti kelių veikėjų charakteriai, tačiau silpnoji pusė – pats nusikaltimas bei jo tyrimas. Žadėtos melancholijos buvo labai daug, tačiau veiksmo ir įtampos nė trupučio. Na, gal galima atomazgą vadinti įtempta, bet aš jau esu išlepinta labiau įtraukiančių istorijų.

Ar skaityčiau daugiau autoriaus knygų? Tikrai taip, nes ir vidutiniai detektyvai mane džiugina, tačiau jei kažkas paprašytų parekomenduoti tokio tipo knygą, tai tikrai nebūtų ši.

Oficialiai: Vieną besibaigiančios vasaros naktį policininką Leo Junkerį pažadina po jo daugiabučio namo langais mirguliuojantys policijos automobilių švyturėliai. Paaiškėja, kad pirmame aukšte įrengtuose nakvynės namuose buvo nužudyta jauna moteris. Apžiūrėjęs auką Leo pastebi, kad ji delne gniaužia pakabutį. Šį papuošalą L. Junkeris jau yra matęs. Tiesa, anksčiau jis priklausė kitai merginai.
Po kolegos mirtimi pasibaigusios nesėkmingos policijos operacijos nuo darbo nušalintas, į nerimą malšinančius vaistus įjunkęs ir asmeninio gyvenimo šukes renkantis L. Junkeris supranta, kad ši mirtis yra susijusi su juo pačiu. Sekdamas žudiko pėdomis jis yra priverstas akis į akį stoti su savo praeities šešėliais bei demonais.
Šioje tamsioje, bet intriguojančioje švedų rašytojo Christofferio Carlssono istorijoje susipina dviejų jaunystės draugų likimai. Vienas tragiškas įvykis nukreipė juos skirtingomis kryptimis. Bet galiausiai jiems lemta susitikti ir visiems laikams išspręsti jų gyvenimus nuodijančius nesutarimus.

Žymos sau: KPS: 320 Ke 2016 10 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

cdb_9789955135258_p1Lisa Gardner „Peržengti ribą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Atsitiktinai į rankas patekusi knyga, kurią perskaičiau, nesigailiu, bet manau po kokių trijų knygų nebeprisiminsiu. Tiesiog. Tiesiog neįsimintina ir tiek. Nebuvo didelės intrigos, nesinorėjo skaityti per naktį, bet nekilo mintis ir mesti bei pradėti ką nors kitą. Tik tiek.

Kažkas pagrobia šeimą, kažkas tiria pagrobimą. Ne viskas atrodo taip kaip yra, bet dalį tiesos galima įtarti. Ką dar galiu pasakyti be spiolerių? Veikėjai nuobodūs. Na, pvz., turtingo vyro žmona, kuri labai labai jį myli, ir 18 metų taip myli taip myli, jis jai visas gyvenimas, kad paaiškėjus neištikimybei griūna pasaulis, tenka griebtis vaistukų ir bla bla bla. Na, o jėzau. Kam įdomios tokios vištos be gyvenimo. Na ir daugiau ten tokių neįdomių buvo.

Oficialiai: Atrodytų tobula Džastino ir Libės šeima galėtų puikuotis ant žvilgančių žurnalų viršelių. Gražuolė penkiolikmetė dukra Ešlina. Nuostabus namas prestižiniame Bostono rajone. Pavyzdingi santykiai, kuriais žavisi draugai ir šeima. 
Atvykusi į nusikaltimo vietą, Tesa Leoni pirmiausia pastebi juodų batų žymes ant grindų ir daugybę aplinkui pasklidusių smulkių spalvotų elektrošoko popierėlių vestibiulyje. Panašu, kad šeima pagrobta, o visi jų asmeniniai daiktai palikti namuose. Liudininkų nėra, motyvų taip pat, išpirkos reikalavimų irgi jokių. Tiesiog visa šeima pradingo be pėdsakų.
Kas jau kas, o Tesa puikiai žino, kad net už gražiausios išorės gali slypėti baisiausios paslaptys. Lenktyniaudama su laiku, ji priversta narplioti painų Denbių gyvenimo voratinklį, kuriame susipina draugystės ir išdavystės, didelis verslas ir maži pasiaukojimai. Kas norėtų pagrobti tokią tobulą šeimą? Ir kaip toli toks žmogus pasiryžęs eiti?

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

826(83) Angela Marsons „Nebylus riksmas“

826(83) Angela Marsons „Nebylus riksmas“

virselis-1000Angela Marsons „Nebylus riksmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Seniai aš jau ją perskaičiau ir vis galvoju kaip įvertinti. Iš vienos pusės, tai viskas kaip ir patiko. Įdomi policininkė, kuri kažkiek primena Tą merginą su drakono tatuiruote. Gana įdomi istorija. Tačiau iš kitos pusės, kažkaip blanku. Norisi daugiau, giliau, stipriau. Atleistina tai, kad pirma serijos dalis, tad tikiu, kad vėliau gali būti ir geriau.

Rekomenduoju detektyvų gerbėjams, kurie kaip tik neturi ką skaityti. Bet jei turite, tai nemeskite vien dėl šios.

Oficialiai: Vėlų vakarą randama vonioje nuskandinta mokyklos direktorė. Tai tik pirmoji iš aukų, kurių šaltakraujiški nužudymai sukrečia Juodąjį Kraštą. 
Bet kai buvusių vaikų globos namų valdose atkasami kelių žmonių palaikai, į dienos šviesą ima kilti ir gąsdinančios paslaptys. Detektyvė inspektorė Kima Stoun veikiai susivokia medžiojanti tikrų tikriausią iškrypėlį.
Lavonų vis daugėjant, Kima privalo sustabdyti nusikaltėlį anksčiau, nei jis vėl ką nors užpuls. Tačiau, siekiant pričiupti galvažudį, detektyvei teks susigrumti su savos praeities demonais. Ar ji įstengs tai padaryti?

Žymos sau: KPS: 368  Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

820(77) Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

820(77) Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

virselis-1000Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: sakyčiau ši knyga yra mano neapsiskaitymo spragų užkamšymas, nes frazė „Sveikas, liūdesy“ jau įkalta į galvą. Nesu tikra ar esu dar skaičiusi kažką Sagan, bent jau ne pastaruosius 8 metus kai rašau Šiukšlynėlį.

Knygelė plona ir miela. Istorija trumpa, siužetas be jokių staigmenų. Gyvena 17 mergaitė su tėvu, pinigų nestokoja, abu mėgsta vakarėlius, tėvukas meilužes keičia kaip kojines, kol neatsiranda ponia, pretenduojanti tapti panelės pamote. Ir baigsis vakarėliai. Tad Sesilė nusprendžia išardyti vestuves. Paprasta. Tačiau knyga ir neorientuota į įdomų bei intriguojantį siužetą. Ji telkiasi į jausmus. Kaip jie kinta priklausomai nuo aplinkybių. Kokios reakcijos, kokius iššaukia veiksmus bei pasekmes.

Sagan šią knygą parašė 18 metų. Ir tikrai ne tokiais laikais, kaip gyvename dabar. Pripratusi prie šiuolaikinių skaitalų aš vis turėjau sau priminti tą. Nesistebiu kodėl ji tapo tokia populiaria. Paskaitykit, ilgai netruksit, vos porą valandėlių.

Oficialiai: Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadais kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą.

Žymos sau: KPS: 128  Kn 2016 09 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook