Pagal
Žyma: Jo Nesbø

839(9) Jo Nesbø „Sūnus“

839(9) Jo Nesbø „Sūnus“

sunusJo Nesbø „Sūnus“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aš visada sakydavau, kad mylimiausias mano rašytojas yra Murakami. Negaliu šių žodžių išsižadėti, bet ar galima turėti du mylimiausius? Galima? Labai prašau! Tada mano kitas mylimiausias yra Nesbø! Kai aš sužinojau, kad bus dar viena knyga apie Hūlę, tai apėmė susijaudinimas, lyg į pasimatymą ruoščiausi. Bet „Sūnus“ ne apie Hūlę. Dabar net pažiūrėjau, kada knyga išleista, mat net neabejojau, kad tai nėra kažkas iš ankstyvosios autoriaus kūrybos. Stipri, įtraukianti, nepaleidžianti, geriausia 2017 metų knyga, nemeluoju. Ai, na ir kol kas vienintelė šiais metais perskaityta, bet vistiek geriausia :)

Autorius sugebėjo sukurti tokius charakterius, kad sergi už blogiuką (narkomaną žudantį nusikaltėlius) ir sergi už priklausomybių turintį (nieko naujo, ar ne?) policininką. Ir iki galo nesupranti, kaip čia susivokti tarp jų, juk neįmanomas happy endas visiems, o gal įmanomas? Tik autorius ne iš tų, kuris pasodina ant rožinių debesų. Žinoma, yra tokių detalių, kurios įmanomos tik knygose, bet na, mes gi ir nenorime tokio turinio realybėje :D. Na tai jau supratote, kad man patiko.

OficialiaiModerniame Oslo kalėjime dešimtmetį kalintis Sonis – idealus kalinys. Ramaus būdo vaikinas seniai tapo kitų nuteistųjų išpažinčių klausytoju, o korumpuota kalėjimo valdžia naudojasi juo svetimiems nusikaltimams nuslėpti. Už šias keistokas paslaugas kaliniui nenutrūkstamai tiekiamas heroinas. Narkomanu, abejingu savo likimui, Sonis tapo, kai, norėdamas išvengti susitepusio policininko vardo, nusižudė jo tėvas. Tačiau netikėta kalinio išpažintis supurto primigusią Sonio sąmonę – taip seniai slėpta tiesa apie tėvo mirtį paskatina jį suregzti ir įvykdyti genialų pabėgimo iš kalėjimo planą. Prasideda nuožmi, šaltakraujiškai apskaičiuota keršto medžioklė. Šį kartą Sonis diktuos žaidimo taisykles.
Vyresnysis inspektorius Simonas Kefas, senosios policijos mokyklos atstovas, vieną dieną gauna naują nužudymo bylą ir naują kolegę. Sekdami Oslo nusikalstamo pasaulio pėdsakais, Simonas ir Kari netikėtai įsitraukia į Sonio vykdomų žmogžudysčių tyrimą. Vaikino tėvas buvo inspektoriaus draugas ir kolega, todėl Simonas įtaria, kas yra naujasis Oslo mirties angelas ir kokie Sonio tikrieji tikslai.

Žymos sau: KPS: 528 Ke 2017 01 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

819(76) Jo Nesbø „Nemezidė“

819(76) Jo Nesbø „Nemezidė“

Nesbo_nemezide_72max_p1Jo Nesbø „Nemezidė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Valio valio, pagaliau perskaičiau paskutinę neskaitytą Hario Hūlės serijos knygą. Taip jau gavosi, kad seriją skaičiau ne iš eilės. Pradėjau nuo „Pentagramos“, po to „Raudongurklė“, vėliau visos iš eilės praleidžiant „Nemezidę“, na o dar vėliau gi pirmosios dvi knygos. Ir dabar ši. Pamenu, kai bibliotekoje darbuotoja aiškino merginai, kad jokio skirtumo eiliškumas nesudaro, nes bylos vistiek skirtingos. Na taip, laba diena. Nelabai mėgstu bibliotekininkes su tokiais patarimais. Iš tiesų nieko smagaus gi skaityti apie veikėjus ir žinoti, kad kai kurių ateityje nebebus, nes šiuos ištiks ne koks likimas. O ir apie pačią istoriją, kažkur ateityje buvo užuominų. Taip kad…

Na, o kalbant apie knygą, tai šališka aš būti negaliu. Tiesiog labai mėgstu Harį. Artimas man jis toks, man tik įdomu ar Nesbo turėjo realių bėdų su alkoholiu, ar ne, nes labai jau pažįstamai viską aprašo.

O šiaip man atrodo, kad man gyvenime užtektų vos poros rašytojų, ir aš skaityčiau ir skaityčiau jų serijas kol mirčiau ir nieko man daugiau nereikėtų :D.

Oficialiai: Viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai – darbuotoja nužudoma, o du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi…
Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame – įtariama, kad tai savižudybė.
Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis kažkaip susijusi su įžūliais bankų plėšimais.

Žymos sau: KPS: 464  Kb 2016 09 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

781(38) Jo Nesbø „Kraujas ant sniego“

781(38) Jo Nesbø „Kraujas ant sniego“

9789955238607Jo Nesbø „Kraujas ant sniego“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Įdomiai aš skaitau. Pradėjau vieną detektyvą. Nusibodo, bet ne tiek, kad mesčiau. Perskaičiau porą knygų. Tada vėl tą detektyvą, dar porą kitų knygų ir vėl tęsiu. „Kraujas ant sniego“ buvo vienas iš tų trumpų intarpų.

Prisimenu, kaip bibliotekininkė vienai mergaitei sakė, kad neverta šios knygos skaityti. Nesutikčiau. Man ji nebuvo bloga. Esminis minusas tas, kad tai Nesbo knyga ir joje nėra Hūlės. Dėl tam tikrų priežasčių yra dvi pabaigos, todėl lieki truputį apgautas.

Tai melancholiška knyga, kurios pagrindinis veikėjas yra samdomas žudikas. Jis per dažnai įsimyli. Iš to ir kyla problemos. Knyga labai trumpa. Čia jos stiprioji pusė.

Oficialiai: Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti. Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.

Žymos sau: KPS: 168  Ke, 2016 03 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

770 (27) Jo Nesbø „Tarakonai“

770 (27) Jo Nesbø „Tarakonai“

25107167536_801998a159Jo Nesbø „Tarakonai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: daug aš čia neturiu ką pasakyti. Nesbo sukurtas H. Hūlė yra mylimiausias mano veikėjas. Taip plačiai širdį atverti galiu tik Keplerio Jonui Linui. O knygų, kaip matote perskaičiau daug. 770 per pastaruosius 7 metus, o tokiu pačiu tempu skaičiau nuo 10 metų iki kol pradėjau rašyti blogą. Ir va, nedaug tų mylimiausių veikėjų. Ypač pagrindinių, nes šalutiniai dažnai būna įdomesni.

Truputį matosi, kad dar čia pirmosios Hūlės istorijos, truputį dar klupčioja autorius. Bet aš jau per daug šališka, kad kritikuočiau ir per daug liūdna, kad liko tik „Nemezidė“ neskaityta. Įtariu kada nors, turbūt greitai, reikės perskaityti visą seriją ir vėl.

Oficialiai: Norvegijos ambasadorius Tailande randamas negyvas Bankoko viešnamy. Inspektorius Haris Hūlė išsiunčiamas iš Oslo pasirūpinti, kad skandalingo fakto aplinkybės neiškiltų aikštėn. Tačiau atvykęs į įvykio vietą jis pamato, kad tai – anaiptol ne atsitiktinė, įprasta žmogžudystė. Jos priežastys glūdi gerokai giliau, nei regi akis, ir veda kur kas toliau, nei apsilaupiusios viešnamio sienos. Kitaip tariant, Hūlė supranta, kad kiekvienam tarakonui, šmirinėjančiam viebučio kambary, tenka dar šimtai kitų, besislepiančių už pastato sienų.
Supamas niekad nenutylančio eismo triukšmo Hūlė klaidžioja Bankoko gatvėmis – mirga go-go barai, mainosi šventyklos, svaigina opiumo rūsiai – ir stengiasi iš paskirų dalelių sulipdyti ambasadoriaus gyvenimo bei mirties istoriją. Nors niekas jo neprašė ir niekas to nenori – net pats Haris.

Žymos sau: KPS: 352 Kb, 2016 02 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

764 (21) Jo Nesbø „Policija“

764 (21) Jo Nesbø „Policija“

cdb_Nesbo_policija_72max_p1Jo Nesbø „Policija“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ak, šiek tiek net graudu, kad baigėsi knygos apie Hari Hūlę. Smagu, kad vis dar esu neskaičiusi Tarakonų ir Nemezidės.

Šiaip jei kas paklaustų kokie yra mano mėgstamiausi personažai tai išpyškinčiau: Haris Hūlė ir Jonas Linas. Jei reiktų tarp jų rinktis tai ilgai svarstyčiau. Protas sakytų, kad Linas, jo vaiduokliai ne tokie baisūs, jis jaunesnis, gražesnis ir nealkoholikas. Tačiau, Haris… Link Hario linksta širdis. Su juo lengva susitapatinti ir lengva mylėti.

Priešpaskutinė knyga užminė mįslę. Ar Haris gyvas? Ir aš negaliu išduoti, tad pasakysiu, kad šioje knygoje jis tikrai yra, bet kokia forma, tai jau teks patiems perskaityti. Autorius į galą visai „išnaglėjo“, meistriškai vedžioja už nosies dviprasmybėmis. Pagrindinį blogietį aš lyg ir nuspėjau. Ne todėl, kad esu labai gudri, tik todėl, kad Nesbo knygose šiek tiek kartojasi blaškymosi tarp įtariamųjų struktūra.

Bet tai kai pilna psichų pasaulyje!

Oficialiai: Serijinis žudikas mėgaujasi keršto skoniu. Jis renkasi, kankina ir žudo Oslo policijos pareigūnus ankstesnių, jų tirtų, bet taip ir neišgvildentų, nusikaltimų vietose. Suburtai tyrėjų grupei Hario Hūlės įžvalgos ir nestandartinis mąstymas nepamaišytų, deja, jis negali padėti.

Žymos sau: KPS: 536, Ke, 2016 01 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

741(72) Jo Nesbø „Šikšnosparnis“

741(72) Jo Nesbø „Šikšnosparnis“

cdb_Nesbo_siksnosparnis_72max_p1Jo Nesbø „Šikšnosparnis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra iš pačios Hūlės serijos pradžios. Ir ją lietuviškai išleido va tik dabar, kai jau visos knygos išverstos, o gerbėjai įklimpę. Lygiai taip pat nevertė ir į anglų kalbą. Bijojo, kad nepamilsim Hario. Po Knygų Žiurkės atsiliepimo buvau nusiteikusi per daug nesitikėti. Bus prastai, neįtrauks, nuobodžiausiu – to tikėjausi.

Keista, bet man patiko. Nesupratau kuo visiems kliūna ši Oslo priešistorė. Haris Hūlė toks pats apsėstas vaiduoklių, taip pat kovoja su alkoholiu, tokiuose pačiuose keistuose meilės santykiuose. Bepročiai žudikai taip pat trenkti ir net toje pačioje vietoje bandoma apgauti, kad va žudikas jau sugautas, ar bent išaiškintas.

Taip, tiesa, kitos knygos gerokai įspūdingesnės. Bet ir L. Kepler „Hipnotizuotojas“ gi ne toks puikus, kaip tolesnės istorijos apie Joną Liną. Na ir dar apie daugelį kitų serijų galima taip pasakyti.

Man patiko. Bet aš gal neobjektyvi. Draugui gal irgi nuo Raudongurklės siūlyčiau pradėti. Jei norėčiau jį Hūle suvilioti ilgam.

OficialiaiHaris Hūlė Norvegijos policijos išsiunčiamas į Australiją stebėti, kaip vyksta nužudymo bylos tyrimas. Auka – dvidešimt trejų metų norvegė televizijos įžymybė. Nors Hūlei griežtai nurodyta nesikišti į kolegų darbą, jis ne iš tų, kurie stebi veiksmą iš paskutinių eilių. Ieškodamas bent menkiausios užuominos Haris susibičiuliauja su vienu bylai vadovaujančiu detektyvu. Ką juodu užčiuopia – tėra tik pradžia virtinėje neišaiškintų žmogžudysčių. Jiems vis giliau kapstant ir artėjant prie žudiko, Haris ima baimintis, kad nė vienas, kuris prisideda prie šios bylos tyrimo, nėra saugus.

Žymos sau: KPS: 352, Ke, 2015 10 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

696(27) Jo Nesbø „Galvų medžiotojai“

696(27) Jo Nesbø „Galvų medžiotojai“

galvos696(27) Jo Nesbø „Galvų medžiotojai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taigi taigi taigi, Jo Nesbo knyga ne apie Harį Hūlę. Liūdna be jo, bet nepasakyčiau, kad nepatiko, nes gi buvo čia daug linksmybių.

Beskaitydama vieną epizodą (kaip pagrindinis herojus pasineria lauko tualete), supratau, kad esu mačiusi filmą. Bet kadangi apart to epizodo daugiau nieko neprisiminiau, tai netrukdė mėgautis. Įdomu ar Lietuvoje yra tokių galvų medžiotojų.

Ši knyga kitokia nei Hūlės serijos. Ji linksmesnė ir nors vyksta daug bjaurių dalykėliu, tai juodojo humoro kupina komedija. Mielai tokių istorijų paskaityčiau daugiau.

OficialiaiRogeris Braunas – geriausias visoje Norvegijoje darbuotojų paieškos ir atrankos guru, profesionalus „galvų medžiotojas“. Deja, net ir puiki karjera jam neleidžia jaustis finansiškai laisvam – prabangus namas ir mylimos žmonos Dianos įnoriai jau senokai Rogerį verčia gyventi ne pagal išgales. Diana už vyro pinigus nusprendžia atidaryti meno galeriją. Atidarymo vakarą Rogeriui įsižiebia viltis tapti turtingesniam, nei jis kada nors galėjo pasvajoti. Rogeris susipažįsta su Klasu Grėve – tobulu kandidatu į laisvą didelės įmonės vadovo postą ir vieno geidžiamiausių meno istorijoje paveikslo savininku. Rogeris Braunas įsilaužia į Grėvės butą, tačiau jame randa šį tą daugiau nei tik paveikslą. Netrukus medžiotojas pats tampa medžiojamuoju.

Žymos sau: KPS: 304, kn, 2015 02 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

683(16) Jo Nesbø „Vaiduoklis“

683(16) Jo Nesbø „Vaiduoklis“

nesbo_vaiduoklis_7Jo Nesbø „Vaiduoklis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tadam! Dar viena knyga apie Harį Hūlę. Joje buvo visko: žmogžudysčių, narkomafijos, apgaulės, svajonių apie meilę, bėgimo, skendimo, skundimo.

Šiaip jau neskaitykit, nes toliau bus spoileriai. Įspėju dar kartą. Tai va, kai perskaičiau knygą iki galo, tai labai susinervinau ir nubėgau į google patikrinti ar yra dar parašyta knygų. Lengviau atsikvėpiau, bent viena dar yra. Uf.

Kaip greitai laikas bėga, kai skaičiau senesnes, tai Hūlės mylimosios sūnus tebuvo berniukas, o dabar jau 18 metų jaunuolis, kuris prisidirbęs iki ausų ir dėl jo užvirė visas knygos veiksmas.

Vieną suprantu, skandinavų detektyvai yra mylimiausias mano žanras. Ir kai paimu paskaityti kokį amerikietišką, tai taip viskas keistai pigiau atrodo tada :).

Beje, kai skaičiau knygą „Sibirietiškas auklėjimas“, tai ji man atrodė na tokia visai man nereikalinga. Tačiau va, tai ką perskaičiau ten, man labai pravertė suprasti keletą sibiriečio minčių „Vaiduoklyje“, todėl beprasmiškai skaitomų knygų turbūt iš viso nebūna.

Oficialiai: Vasara. Gustas tįso ant grindų viename Oslo butų. Netrukus jis mirs. Bandydamas suvokti, kas įvyko, pasakoja savo gyvenimo istoriją. Lauke skamba bažnyčios varpai. Ruduo. Buvęs detektyvas Haris Hūlė po trejų metų, praleistų Honkonge, kur stengėsi atsikratyti praeities demonų, atvyksta į Oslą, tikėdamasis leidimo ištirti žmogžudystę. Tačiau byloje jau padėtas taškas. Jauną narkomaną Gustą, tikėtina, nušovė draugas per konfliktą dėl narkotikų. Hariui pavyksta gauti leidimą aplankyti nuteistąjį kalėjime. Ir čia jis vėl susiduria su savo žaizdota praeitimi, nes su juo netiesiogiai yra susijęs skausmingais saitais. Hūlė pradeda bene asmeniškiausios bylos tyrimą. Gusto istorija tęsiasi, o naktinio Oslo gatvėmis klaidžioja vaiduoklis. 

Žymos sau: KPS: 464, ke, 2014 01 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

671(4) Jo Nesbø „Šarvuota širdis“

671(4) Jo Nesbø „Šarvuota širdis“

nesbo_Sarvuota sirJo Nesbø „Šarvuota širdis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Visai gi pamiršau palikti komentarą apie dar sekmadienį perskaitytą knygą. Aha, tai ir vėl Hūlės nuotykiai. Pasisekė, kad čia jau viskas po „Sniego senio“, nes manęs dar laukia „Nemezidė“ kažkur iš pradžios.

Jo Nesbo turi savo tipinį stiliuką. Lieka pora šimtų puslapių ir pagaunamas nusikaltėlis. Meistriškai, įtikinamai. Galėtum ir patikėti jei nematytum, kad dar 200 psl., laukia ir smegenys sufleruoja, kad dar ne pabaiga, dar ne pabaiga. Hario demonai stiprūs, sunku jam su jais kovoti.

Knygą skaitėme vienu metu su brangiuoju, tai buvo smagu vis klausinėti, kurią skaitai vietą, ką dabar? Iš pradžių jis mane aplenkė ir aš vis paklausdavau tai ar permiegos jie, ar ne? Tada jau aš aplenkiau ir turėjau tvardytis, kad neišduočiau detalių. Geras tas Jo Nesbo, tegu tik daugiau rašo.

Oficialiai: Osle vėl neramu. Vėl siautėja paslaptingas žudikas. Pirmosios jo aukos – dvi jaunos moterys. Abi randamos su dvidešimt keturiomis keistomis durtinėmis žaizdomis, abi prigėrė savo pačių kraujyje. Nusikaltimo vietose – jokių įkalčių. Policija aklagatvyje, o žiniasklaida šurmuliuoja vis garsiau.
Vienintelis galintis padėti žmogus – Haris Hūlė – pradingo ir nenori būti surastas. Tik išgirdęs žinią apie tėvo ligą grįžta į Oslą, tačiau neturi ūpo kištis į bylos tyrimą. Vis dėlto skatinamas profesinės pareigos ir žmogiškumo pasiryžta žūtbūt surasti žudiką. Netrukus Hūlė supranta susidūręs su psichopatu.

Žymos sau: KPS: 616, ke, 2014 11 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

668(1) Jo Nesbø „Sniego Senis“

668(1) Jo Nesbø „Sniego Senis“

Nesbo_sniegosenis_Jo Nesbø „Sniego Senis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jo Nesbo knygas sąžiningai medžioju bibliotekoje, todėl kai jau gaunu, krykštauju ir man nerūpi, kad skaitau jas ne iš eilės. O patys detektyvai veža. Kaip ir dauguma skandinaviškų detektyvų. Ir Hūlė su savo paslydimais, demonais ir gyvenimo būdu man labai žmogiškas. Daug žmogiškesnis nei kitų autorių kuriami alkoholikai, nelaimingi vienišiai.

Daug kalbėti nesinori, nes ne pirma jau Nesbo knyga Šiukšlynėlyje. Visos jos panašios. Pati detektyvinė linija intriguojanti, neleidžianti sustoti, nes kad ir ką išnarplioja tyrėjai, vistiek, matai kiek liko puslapių, žinai, kad dar ne pabaiga, kad viskas pasisuks kita linkme. Neturiu jokių priekaištų. Tik įspėju – daug žiaurumo čia bus!

Oficialiai: Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet… namie jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką. Detektyvas Haris Hūlė užčiuopia ryšį tarp savo pašto dėžutėje rasto laiško ir dingusios moters. Paaiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo jau vienuolika moterų ir kaskart tuo pat metu – vos tik pasirodo pirmasis sniegas… Žudikas diktuoja žaidimo taisykles ir, rodos, iš arti stebi kiekvieną Hario Hūlės žingsnį…

Žymos sau: KPS: 472,  Kb, 2014 11 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.