Pagal
Žyma: John Irving

596(16) John Irving „Viename asmenyje“

596(16) John Irving „Viename asmenyje“

John Irving „Viename asmenyje“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ar buvo rašytojas? Taip! Ar buvo Viena? Taip! Ar daug knygoje sekso? Taip! Ar skaičiau Irvingą? Taip! Dalis mano atsiliepimo apie knygą yra čia. Nesikartosiu.

Turiu paminėti, kad tai mažiausiai šokiruojanti Irvingo knyga. Matyt jau jis senatvėje nusprendė, kad kitomis knygomis pakankamai prišiurpino davatkas ir prašė normalų romaną apie nesuprasto (nes yra seksualinė mažuma) žmogaus gyvenimą. Kodėl sakau, kad knyga mažiausiai šokiruojanti? Gi joje nebuvo nieko iškrypusio. Na apart dažnai minimo, bet šalutinio veikėjo santykių su mama, kurie tik pasakojimas iš antrų lūpų. O visa kita… Pirmi sekso bandymai įvyksta tada kai herojui jau 18 ar 19 metų. Knygoje nebuvo prievartos, kraujomaišos ir pan. O bet tačiau, šalia šios knygos aprašymų, internete, galima rasti pačius šlykščiausius atsiliepimus.

Perskaičiau knygą, suprantu, kad visos tos gėjų eitynės ir etc., nėra tokios jau nieko gero nepasiekiančios (čia taip kartais sako: o kam tas demonstravimasis, ką tai pakeis?). Romane galima sekti daugiau nei pusšimčio metų pokyčius toje srityje. Viskas tik geryn.

Nepakantumas atsisuka prieš jus! Pamenu, kaip mokykloje mane skriaudė dėl spuoguotos veido odos berniukas, kuris po metų priėjo pats tą laikotarpį ir buvo pats spuoguočiausias ever matytas mano žmogus :).

Oficialiai: Bilis, pagrindinis naujausios Johno Irvingo knygos veikėjas, pasakoja tragikomišką istoriją, trunkančią ilgiau nei pusę šimtmečio. Tai jo, „seksualinio įtariamojo“, gyvenimo istorija. Knygoje sutinkame daugybę Bilio draugų ir mylimųjų, kuriuos sunku įsprausti į visuomenės nustatytus rėmus.Bilio papasakota istorija – tai pasakojimas apie geismus, paslaptis, lytinę tapatybę ir meilę be atsako – skaudžią, smagią ir jaudinančią. Kartu tai ir intymus bei nepamirštamas vienišo žmogaus portretas, jo pastangos nugyventi savo gyvenimą prasmingai.

Puslapių skaičius: 496
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 01 11

265(49) John Irving „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

265(49) John Irving „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

John Irving „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Aha, taip taip ir vėl daugiau nei pusė tūkstančio puslapėlių. Ir vėl meškos, iškrypimai ir kiti irvingiški dalykiukai. „Vikipedijoje“ yra lentukė su varnėlėmis apie besikartojančius elementus. Prie šios knygos nėra tik vienos varnikės ties miestu Viena. O aš skaičiau visas knygas, todėl nori nenori vis šypsojausi tose vietose, kurios yra tos pačios tačiau parašytos kitaip. Žavuma. Manipuliavimas viena istorija, o mes visi sau skaitome išsišiepę. O šiaip knyga rami, įdomi, gal kiek per mažai intriguojanti. Daugiau detalių nei veiksmo. Daug dėmesio ir vėl skiriama seksualiams santykiams ir partnerių nesuderinamumui: 90proc moteriškių sveria virš 130kg, dauguma vyrukų yra liesučiai ir 70kg netraukiantys. Linksma. Įdomiausia knygos dalis – iki kokio amžiaus visgi ištemps pagrindiniai herojai, nes daugelis ateities įvykių aiškūs ir net neslapstomi.

Vienu sakiniu: gerbėjams patiks, Irvingo naujokams nuo šios knygos pradėti nerekomenduoju.

Oficialiai: 1954-aisiais Naujojo Hampšyro šiaurėje, „anaiptol neklestinčiame“ Tvisted Riverio miestelyje, kur „labai trūko moterų ir dažniausiai kaip tik dėl to kildavo muštynės“, o „ištvirkavimas ir besaikis gėrimas atrodydavo tarsi kokia liga“, – sunerimęs dvylikametis virėjo sūnus vietos konsteblio draugę, tėčio meilužę, palaiko meška. Vienas taiklus smūgis keptuve, ir berniukas su tėčiu tampa bėgliais. Užmuštos moters lavoną nuvežę pas konsteblį Karlą ir palikę virtuvėje (jeigu jiems pasiseks, iš ryto prablaivėjęs konsteblis manys, kad jis ją užmušė), iš Koaso apygardos jiedu sprunka į Bostoną, paskui į pietų Vermontą, į Torontą. Jiems ant kulnų lipa nepermaldaujamas konsteblis, kurio pasaulyje „tokių nelaimingų atsitikimų, kai niekas nekaltas, išvis negalėjo būti“. Vienintelis tėvo ir sūnaus pagalbininkas – nepraustaburnis medkirtys, senas virėjo ir žuvusios jo žmonos bičiulis Kečumas, sekantis kiekvieną jų persekiotojo žingsnį…

Puslapių skaičius: 656
Knyga nuosava, bet jau įdėta į sena.lt
Perskaityta 2011 05 25

212(103) John Irving „Vidutinio svorio santuoka“

212(103) John Irving „Vidutinio svorio santuoka“

John Irving „Vidutinio svorio santuoka“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Vis perskaitau naują Irvingo knygą ir… Kiek jose panašumo, atsikartojančio turinio, identiškų personažų. Ir visgi kokį skirtingą įspūdį jos palieka. Štai priešpaskutinė skaityta („vandens metodas“) visai nepatiko, dar prieš tai knyga („Naujojo Hampšyro viešbutis“) turbūt patiko labiausiai, na o štai ši knyga tiesiog gera. Neglumino manęs ištvirkimai: a) per daug filmų tik suaugusiems esu mačiusi, b) pas Irvingą nieko kito ir nesitiki, nebent dar meškų, kurių šiame romane nebuvo. O šiaip smagi knyga apie visai nesmagius žmones, manipuliacijas vieni kitais,  seksą, santuokas ir ten taip toliau :)). Ir tai, kad vienas visada myli labiau nei kitas.

Oficialiai: Trečiojo Johno Irvingo romano pasakotojas ir pagrindinis personažas – universiteto dėstytojas, nuobodžių istorinių romanų rašytojas. Rinkdamas medžiagą naujai knygai, Vienoje jis sutinka našlaitę Učę, išgyvenusią vokiečių ir rusų okupacijas. Juodu susituokia ir gyvena ramų šeiminį gyvenimą, kol susipažįsta su Severinu Vinteriu, iš Vienos kilusiu vokiečių kalbos dėstytoju, universiteto imtynių komandos treneriu, ir jo žmona Edita, nepriklausoma moterimi iš turtingos šeimos, kuri, beje, yra aistringa pradedančioji rašytoja. Pasakotojas užmezga su Edita mokytojo-globėjo santykius ir netrukus abi šeimos ima viena pas kitą vakarieniauti bei pramogauti su vaikais. Pagrindinį romano personažą vis labiau traukia Edita, o Učė įsimyli Severiną. Netrukus po bendrų vakarienių poros ima keistis partneriais nakčiai. Iš pradžių viskas vyksta sklandžiai, tačiau gana greitai pradeda aiškėti, kad Vinteriai, pasinerdami į šį nuotykį, turi ir slaptų ketinimų…

Puslapių skaičius: 248
Knyga nuosava
Perskaityta 2010 10 18

149(40) John Irving „Vandens metodas“

149(40) John Irving „Vandens metodas“

John Irving „Vandens metodas“

Mano įvertinimas: 1/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: kad jau skaičiau visas lietuviškai išleistas Irvingo knygas (na išskyrus „cirko sūnų“, kurį nusipirkau-pabandžiau-fu-pardaviau), tai nepaisydama blogų atsiliepimų nusiteikiau ir šiai. Ir geriau nebūčiau. Nes net nežinau ar galima užskaityt perskaitymą. Sukrimtau daugiau nei pusę knygos, tada pabaigą, o kas vidury liko, tai tiesiog praverčiau. Nes ši knyga man pasirodė tiesiog nuobodi. Skaitai skaitai, skaitai skaitai ir miego užsimanai. O dar pabaigoje rašo, kad čia pati šmaikščiausia ir linksmiausia Irvingo knyga. Nu ką žinau. Pabandykit, gal pritarsit, nes aš tai ne…

Oficialiai: Romane pasakojami Fredo Tramperio, amžino studento, artėjančio prie trisdešimtmečio ir stovinčio ties antrosios santuokos slenksčiu, vargai ir nuotykiai. Fredą Tramperį kamuoja šlapimtakio sutrikimas. Iš šelmio gydytojo pasiūlytų gydymo būdų jis pasirenka trečiąjį – vandens – metodą, reikalaujantį paprasčiausiai gerti kuo daugiau vandens prieš ir po lytinių santykių, kad iš ligos pažeisto šlapimtakio išsiplautų bakterijos…
„Vandens metodas“ – tai savotiška išpažintis, kurioje Fredas dėsto tragikomiškas savo gyvenimo ir meilės peripetijas. Jis pasakoja apie vaikystę Naujojoje Anglijoje, nuotykius studijuojant užsienyje – Austrijoje, doktorantūrą Ajovoje, „dabartį“ – aštunto dešimtmečio pradžios Niujorką, mėginimus atsiriboti nuo savo paaugliškos patirties. Ir, žinoma, kalba apie komplikuotus santykius su moterimis…

Puslapių skaičius: 424
Knygą pasiskolinau.
Perskaityta 2010 02 14