Pagal
Žyma: John Katzenbach

766 (23) John Katzenbach „Trys raudonos“

766 (23) John Katzenbach „Trys raudonos“

trys-raudonos-1John Katzenbach „Trys raudonos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai jau ketvirta mano skaityta autoriaus knyga, bet tikrai negaliu jo įsirašyti į mėgstamiausių sąrašus. Kažko man pritrūksta.

Kad ir ši knyga. Pasirinkta banali tema – Raudonkepuraitė (jėtau, tas vilkas pilkas atrodo kas antroje knygoje, nors negalėčiau dabar „ant smugio“ jų įvardinti). Blogasis Vilkas yra senstelėjęs ir pamirštas rašytojas, kuris praeityje rašė ir žudė. Dabar sumano parašyti paskutinę knygą, išgarsėti žudynėmis. Aukas pasirenka net tris. Skirtingo amžiaus raudonplaukes.

Pusę knygos aš žiauriai nuobodžiavau, nes savimi per daug pasitikintis diedas trynė rankutes ir rašė visokius parengiamuosius savo knygos skyrius. Kaip parinkti auką, kaip planuoti, koks jis fainas. Neskaitė turbūt skandinavų detektyvų, nes jis nuobodus žudikas, o ne baisus :D.

Trims raudonoms praneša, kad jas nužudys. Šios pasiblaško, suranda viena kitą ir tada prasideda įdomumas. Tiesa, pabaiga mane nuvylė. Aš tikėjausi, kad bus kaip nors užsukta, kad pateiks kokią nors staigmena, kad galėsiu sakyti, kad va čia tai geras, dėl viso šio skyriaus buvo verta skaityti. Tačiau taip nebuvo. Viskas baigėsi nuobodžiai.

Kažkur skaičiau atsiliepimą, kad autorius sukūrė įdomius charakterius… Hm, na gal pikto vilko žmona bent kiek įdomesnė. Ar man knyga nepatiko? Negaliu taip teigti. Sakyčiau, kad visai nieko. Tačiau esu išlepinta. Man reikia įtampos. Ar šiaip kažkokių jausmų.

Oficialiai: Vienuoliktoji J. Katzenbacho knyga „Trys Raudonos“ – dar vienas įtampos kupinas trileris. Šįkart žudikas – nevykėlis rašytojas, norintis pelnyti nemirtingumą įspūdingų nusikaltimų aprašymais. Įkvėpimo žudikas semiasi iš… pasakos, visiems puikiai žinomos istorijos apie Raudonkepurę. Išsirinkęs tris raudonplaukes aukas – gydytoją, mokytoją ir moksleivę, – Piktasis Vilkas žudikas išsiruošia į medžioklę. Anoniminiais laiškais jis aukoms praneša, kad ruošiasi jas nužudyti. Moterys nieko nežino nei viena apie kitos egzistavimą, nei apie paslaptingąjį Vilką. Jos nežino nei kada, nei kur jis jų tykos… Apimtos siaubo, kankinamos panikos priepuolių, jos iš paskutiniųjų bando gelbėtis.

Žymos sau: KPS: 406, Ke, 2016 02 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

92 John Katzenbach „Kilnus tikslas“

92 John Katzenbach „Kilnus tikslas“

kilnustikslasJohn Katzenbach „Kilnus tikslas“

Puslapių skaičius: 606
Mano įvertinimas: 80/100

Oficialiai: Mažame Pačiulos miestelyje, Eskambijos apygardoje žiauriai nužudyta visų mylima vienuolikmetė mergaitė. Auka – baltaodė, be to, miesto tarybos nario dukra. Įtariamasis – juodaodis. Robertas Erlas Fergiusonas pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas mirties bausme, tačiau savo kaltumą neigia. Reporteris Metjus Kovartas, patikėjęs nuteistuoju, ima narplioti žiaurų nusikaltimą. Įtampa auga; svarbiausias klausimas lieka atviras iki paskutinio puslapio: ar tas, kuris sakosi esąs nekaltas, iš tiesų nepadarė žiauraus nusikaltimo? Ar Fergiusonas – nekaltai dėl savo odos spalvos nuteista auka, ar ypatingai gudrus ir negailestingas žmogžudys? J. Katzenbacho trileriai išsiskiria kruopščiai aprašomais nusikaltimų tyrimais, psichologiškai įtaigiais veikėjų portretais ir gilia nusikaltėlių bei jų veiksmų motyvų analize.

Aš sakau: vėl pasinešiau „ant“ detektyvų. O šitas vėl gi ne iš blogųjų. Tek pernelyg amerikietiškas: mirties bausmės, prisiekusieji, rasizmas, mažų miestukų detektyvai, super landūs reporteriai. Pas mus taip nebūna. Ir intrigos knygoje ne taip ir daug. Bet susiskaitė vienu ypu.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 09

 

86 John Katzenbach „Analitikas“

86 John Katzenbach „Analitikas“

analitikasJohn Katzenbach „Analitikas“

Puslapių skaičius: 507
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Daktaras Frederikas Starksas – pilkas vienišas žmogelis, visą gyvenimą pradirbęs psichoanalitiku, o po žmonos mirties beveik visiškai atsiribojęs nuo išorinio pasaulio. Per savo penkiasdešimt trečiąjį gimtadienį jis netikėtai gauna laišką, ir viskas staiga pasikeičia. Gerajam daktarui gresia kerštas už nusikaltimą, kurio jis nė neatsimena padaręs. Jis priverstas rinktis: nusižudyti iškart arba žaisti žaidimą, kurį pralošus, pasirinkimas bus dar baisesnis. Ar išdrįs daktaras paaukoti savo gyvybę, kad išgelbėtų kitą visai niekuo dėtą žmogų? Bet daktaras Rikis, pasirodo, ne iš kelmo spirtas. Žaidimą jis pasiryžęs laimėti. Ir sužinoti visą tiesą.

Aš manau: neseniai skaičiau „Pamišėlio istoriją“ ir sakyčiau „Analitikas“ patiko labiau. Daugiau veiksmo, daugiau judesio, daugiau mąstymo. Net namie buvau užvedusi diskusiją apie knygoje iškeltas žaidimo sąlygas. Ar žaistume? Ką darytume? Ir priėjom prie išvados, kad darytume tai, ką herojus padarė antroje knygos pusėje. Seniai neskaičiau tokio gudriai ir nenuobodžiai susukto trileriuko.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 09 26

84 John Katzenbach „Pamišėlio istorija“

84 John Katzenbach „Pamišėlio istorija“

pamiselio_istorijaJohn Katzenbach „Pamišėlio istorija“

Puslapių skaičius: 608
Mano įvertinimas: 80/100

Oficialiai: Prieš dvidešimt metų Francis Petrelis į psichatrijos kliniką pateko ne savo valia. Klinika po kurio laiko buvo uždaryta dėl paslaptingų žmogžudysčių serijos, o balsai, nuolat aidintys Francio galvoje, neduoda jam ramybės iki šiol. Prisimindamas jį traumavusius ir vis dar tebegąsdinančius įvykius, Francis ima pieštuką ir ant savo kambario sienų pradeda aprašinėti šiurpią klinikoje nutikusią dramą. Kas buvo paslaptingasis Angelas, pasėjęs mirtį ir siaubą tarp pamišėlių? Egzistavo jis iš tiesų – ar tebuvo Francio vazduotės vaisius? Spalvingi, ryškūs, ilgai atmintyje išliekantys pacientų charakteriai, gydytojas, įsitikinęs savo teisumu, sukrečianti psichiatrijos ligoninės kasdienybė, tapusi gyvenimo norma joje esantiems, prokurorė, siekianti surasti žudiką, kurio buvimu niekas netiki –visa tai kuria sceną, kurioje vyksta įtampos kupinas ir šiurpą keliantis trilerio veiksmas. Naujausias Johno Katzenbacho trileris priverčia nepaliaujamai sekti įvykius ir klaidžioti Francio prisiminimų labirintais, nepaleidžiant iš rankų knygos nei minutei.

Aš sakau: dar viena nesveikos apimties knyga. Detektyvas vykstanti beprotnamyje. Vienintelė iki šiol skaityta knyga apie beprotnamius buvo „skrydis virš gegutės lizdo“. Sakyčiau šioje knygoje gydymo įstaiga ne tokia niūri ir kankinanti. Tačiau sveiko proto žmogui nelinkėčiau atsidurti, kaip sakė vienas herojus „Alisos stebuklų šalies pasaulyje“. Nenuobodi, nebanali ir verta dėmesio:).

Knyga nuosava.

Perskaityta 2009 09 23