Pagal
Žyma: Jojo Moyes

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Na, Jojo Moyes man regis žino daugelis bent kiek romantiškesnių istorijų mėgėjų. Nors šios autorės knygose dominuoja meilė, bet tai yra tie truputį kokybiškesni romanai.

Šios knygos pavadinimas mane truputį baidė, bet ne pirmas kartas. Norėjau kažko paprasto, pradėjau skaityti. Perskaičiusi autorės įvadinį žodį aš susidomėjau labiau. Pasirodo istorija dalinai tikra. Na čia panašiai, kaip filme „Titanikas“. Titanikas iš tiesų buvo, iš tiesų nuskendo, iš tiesų jo deniai ir aplinka buvo panašūs kaip filme, tik tikėtina, kad Dikaprijus nelakstė su pana :). O jei ir lakstė, tai vistiek nebūtinai kaip filme. Tai va, nuotakų laivas irgi iš tiesų buvo, plaukė tuo maršrutu ir t.t.

Karo nuotakos – terminas, kuris apibūdina merginas ištekėjusias už užsienyje tarnaujančių kariškių. Šiuo atveju australės karo metu ištekėjo už jų regione kariaujančių britų. Po karo, kariuomenė organizavo tokių moterų perkėlimą į Britaniją, pas jų vyrus. Daugelis tų nuotakų savo vyrus pažinojo vos kelias savaites, o nematė metus ir daugiau. Paprastai merginas plukdydavo keleiviniais laivais, bet jau visai karui pasibaigus, šių nebeužteko ir vienas paskutiniųjų buvo gyventi pritaikytas lėktuvnešis „Viktorija“.

Istorija pasakoja apie kelias labai skirtingas merginas. Aukštuomenės damutę, kuri tikėjosi plaukti kruizu su grožio salonais, baseinais ir t.t.; nėščią fermerio dukrą, nekalbią ir šaltą karo medicinos slaugę. Na ir visą knygą stebėjome kaip merginoms sekasi susigyventi tokioje krūvoje, visas natūraliai kilusias problemas, įtampą tarp savęs, tarp jūrininkų ir pan.

Įdomus pasirodė tas kontekstas, pvz., vyras laisvai galėjo atsiųsti telegramą, kas nebelaukia, nebeplauk, ir tada merginą išsodindavo belekur ir raudonasis kryžius organizuodavo kelionę namo. Žiauru.

Kas man nepatiko, tai kad autorė nesugalvojo, kaip istorijos pradėti ir kaip baigti, tai įterpė šiuos laikus, močiutę ir pan. Ši vieta pasirodė pritempta, galėjo iš karto pasakoti tik apie laivą.

OficialiaiAntrasis pasaulinis karas pasibaigė ir keturios australietės ryžtasi leistis į didžiausią savo gyvenimo kelionę. Kartu su dar keliais šimtais moterų jos šešias savaites Karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešiu „Viktorija“ plaukia į Angliją, kad vėl būtų kartu su savo vyrais. Šių „karo nuotakų“ padėtis nepavydėtina: palikusios artimuosius ir savą aplinką, merginos ketina pradėti naują gyvenimą svetimoje šalyje, nė nenutuokdamos, kaip jas priims naujosios šeimos ir kaip joms seksis gyventi su vyrais, kurių faktiškai nė nepažįsta. Kelionė kupina nuotykių, be abejo, pirmiausia dėl neįprasto gyvenimo lėktuvnešyje, kuriame pilna jūreivių. Ypač kai pradeda aiškėti paslaptys, galinčios nepataisomai sugadinti reputaciją, o laive ima megztis dviprasmiški santykiai.

Žymos sau: KPS: 480 Ke 2017 06 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

778(35) Jojo Moyes „Po tavęs“

778(35) Jojo Moyes „Po tavęs“

jojo-moyes-po-taves-1Jojo Moyes „Po tavęs“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: J. Moyes  knygos paprastos kaip du kart du. Perskaitei ir pamiršai. Kadangi buvau labai pastrigusi su vienu detektyvu (jį vis dar tikuosi tęsti ir perskaityti), tai neskaitadienių grėsme ir neutralizavau šiuo skaitaliuku.

Skaitėte „Aš prieš tave“? Tai va, čia yra tęsinys, kuris pasakoja kaip gyvenimas klostėsi toliau. Jeigu reiktų pasakyti apie ką knyga, tai tiesiog apie išgyvenimą po praradimo. Mokymąsi vėl džiaugtis gyvenimu, nebijoti, neatidėlioti, siekti.

Tačiau, nepaisant to, kad knygą suskaičiau per vakarą, ji ko gero prasčiausia iš visų autorės romanų.

Oficialiai: Kai pasibaigia viena istorija, prasideda kita…
Luisai Klark ramybės neduoda begalė klausimų.
Pavyzdžiui, kaip čia atsitiko, kad dabar ji dirba oro uosto bare ir kiekvieną dieną tik stebi į naujus kraštus traukiančius žmones?
Arba kodėl savo bute, kurį įsigijo prieš metus, vis dar nesijaučia kaip namuose?
Ar po pusantrų metų artimieji jai galiausiai atleis?
Ar ji kada nors atsigaus po mylimojo netekties?
Lu neabejoja tik dėl vieno: kažkas turėtų pasikeisti.
Vieną vakarą taip ir įvyksta.
Bet štai netikėtai prie durų išdygsta nelauktas svečias. Ar jis pateiks Luisai Klark reikalingus atsakymus? O gal užvers dar didesne klausimų lavina?
Uždarysi duris, ir tavo gyvenimas tekės sena vaga: įprastai, nuspėjamai, saugiai. Atversi duris, ir tu rizikuosi viskuo. Tačiau kartą Lu davė žodį gyventi. Ir tesėdama šį pažadą ji privalo įsileisti tą nelauktą svečią vidun…

Žymos sau: KPS: 432 Ke, 2016 03 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

746(3) Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“

746(3) Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“

cdb_9789955135241_p1Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Iš bibliotekos urmu parsinešiau autorės knygų. Nes ką randi, tą imi. Bet matyt trečios iš eilės jau neįveikčiau. Viena gerai, dvi jau pradeda darytis saldoka. Ši istorija yra pati prasčiausia iš visų Jojo knygų. Visai neužkabino ir gal tik viena kita vietos iš viso storo romano buvo įdomesnės. Jaučiasi, kad norėjo sukurti kažkokius įdomesnius personažus, bet jie atrodo dirbtini, pritempti, plokšti ir nepatrauklūs.

Man keisčiausia yra tai, kad knyga „Aš prieš tave“ išsiskiria iš visų autorės knygų  savo pabaiga. Jos visos su happy endu, bet būtent anoje knygoje tas happy yra kiek kitoks nei likusiose. Mačiau greitai išleis tęsinį. Turbūt skaitysiu, bet dabar jau tiesiasi rankos link detektyvo.

Oficialiai: Į Le Cadre noir, elitinę prancūzų jojimo akademiją, kurioje žirgai, regis, paneigia žemės traukos dėsnius, priimami tik patys talentingiausi raiteliai. Ten lemta mokytis ir Henriui Lašapeliui, bet jis sutinka Floransą ir jo gyvenimas pasikeičia. Praėjus kone pusei amžiaus viename Londono užkampyje Lašapelis mylimai anūkei bando užtikrinti geresnę ateitį, mokydamas paauglę ir jos žirgą šokti taip, kaip pats kadaise mokėjo. Tačiau įvyksta nelaimė ir keturiolikametei Sarai tenka pačiai kovoti už save. Nataša Makoli – teisininkė, kurios specializacija yra vaikų teisių gynimas. Priversta gyventi po vienu stogu su vyru, su kuriuo skiriasi, suabejojusi savo profesiniu išmanymu, vieną vėlų vakarą ji sutinka patekusią į bėdą vienišą Sarą. Tačiau Nataša nežino, kad Sara saugo paslaptį, kuri galiausiai privers jas leistis į nepaprastą kelionę ir visam laikui pakeis abiejų gyvenimus.

Žymos sau: KPS: 544, Kb, 2015 11 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

745(2) Jojo Moyes „Sidabrinė įlanka“

745(2) Jojo Moyes „Sidabrinė įlanka“

7513499Jojo Moyes „Sidabrinė įlanka“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ši autorė turi kažką tokio, kodėl jos meilės romanai leidžiami ne „Svajonių knygų“ leidykloje. Gal todėl, kad nėra to „jis praskleidė drėgnus jos rožės žiedlapius ir…“, bet yra kažko tikro jausmuose. Gal knygose Jojo priverčia veikėjus atrasti savyje kažką naujo ir tiesiog pakeisti gyvenimą. Nesvarbu, ar dėl meilės, ar dėl savęs…

Autorės knygose būna daug visokių romantiškų fantazijų, truputį su tikrove prasilenkiančių dalykų ir pan., tačiau vistiek sunku atsitraukti. Pagauna, nepaleidžia, nors ir supranti, kad „ei, skaitau meilės romaniūkštį ir negaliu sustot!“.

Pasakojimas apie mažą miestelį Australijoje, apie aptriušusį viešbutį, apie delfinų ir banginių stebėjimą, bei šių gyvūnų ir vietinių žmonių simbiozę. Ant stalo guli dar viena autorės knyga, dosni šį kartą buvo biblioteka. Manau ją irgi sukrimsiu per vieną du prisėdimus. Būtent tuo man ir patinka, juk prieš tai knygą, kad ir labai įdomią, kankinau dvi savaites.

Oficialiai: Liza Makalen niekada nesugebės pabėgti nuo praeities. Bet laukiniai Silver Bėjaus paplūdimiai ir draugiška miestelio bendruomenė suteikia trokštamos laisvės ir saugumo. Tiesa, padėtis pasikeičia, kai tetos viešbutyje „Sidabrinė įlanka“ apsistoja Maikas Dormeris. Švelnaus būdo anglas pernelyg prašmatniais drabužiais ir dėmesį blaškančiomis akimis gali sužlugdyti viską, ką Liza taip stengiasi apsaugoti: ne vien šeimos verslą ar įlanką, priglaudusią numylėtus banginius, bet ir įsitikinimą, kad ji nenusipelno meilės. Maikas Dormeris mano turėsiąs sudaryti paprastą verslo sandorį — pajūrio miestelyje paspartinti statybų projekto įgyvendinimą. Bet suvokia nežinąs, kaip reaguoti į apšiurusio „Sidabrinės įlankos“ viešbučio gyventojus ir jų pretenzijas į aplinkinius vandens plotus.

Žymos sau: KPS: 400, Kb, 2015 11 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

719(50) Jojo Moyes „Vienas plius vienas“

719(50) Jojo Moyes „Vienas plius vienas“

vienas-plius-vienas_z1Jojo Moyes „Vienas plius vienas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jei reikia lengvo skaitalo kelionei, paplūdimiui, ar šiaip vakarui, tai tokius rašo Jojo M. Pavadinčiau juos kokybiškais meilės romanais. Kokybiškais, tai ta prasme ne dėl kažkokios ten ypatingos literatūrinės vertės, bet šiaip tiesiog visada gana įdomūs veikėjai, ne per daug seilėjimosi ir šiek tiek jauduliuko dėl… ak… meilės!

Šios knygos veiksmo vieta yra automobilis, kuriame atsiduria slaptų duomenų nutekinimu kaltinamas turtingas programuotojas Edas, visiškai savo finansų nesuvaldanti jo valytoja vieniša mama Džesė, jos gotas posūnis ir vunderkindė dukra.  Dar šuo smirdalius. Ir visi jei važiuoja į matematikos olimpiadą, kur dukra turėtų laimėti prizą ir taip išspręsti daugybę Džesės problemų. Edas atsitiktinai sutinka juos pavežti. Jūs turbūt jau supratote kaip baigsis knyga. Nepaisant to gi buvo lengva ir įdomu skaityti. Malonumas procese.

Oficialiai: Tarkim, jūsų gyvenimas sumautas. Baisiai. Vyras dingęs iš akiračio, paaugliui posūniui ramybės neduoda chuliganai, o jūsų dukra, matematikos vunderkindė, sulaukia vienintelio šanso, už kurį jūs negalite susimokėti. Taip iš esmės gyvuoja Džesė… kol riteris žvilgančiais šarvais netikėtai pasisiūlo juos išgelbėti. Tiesa, Džesės riteris pasirodo besąs kompiuterių knibčius Edas, iš informacinių technologijų turtus susikrovęs koktus tipas, kurio vasarnamį ji tvarko. Bet Edui nestinga savų tikrai rimtų problemų ir veždamas disfunkcinę šeimą į matematikos olimpiadą jis, regis, pirmą kartą po ištisos amžinybės… o gal suvis pirmą kartą pasielgia nesavanaudiškai.

Žymos sau: KPS: 448, Ke, 2015 06 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

645(65) Jojo Moyes „Paskutinis mylimojo laiškas“

645(65) Jojo Moyes „Paskutinis mylimojo laiškas“

paskutinislaiskasJojo Moyes „Paskutinis mylimojo laiškas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai dar viena miela Moyes knyga su meilės istorija. Kaip ten bebūtų „Aš prieš tave“ pati geriausiai ir daugiausiai ašarų kainavusi. Kitos gi Moyes knygos ne tokios dramatiškos, o ir turi kažką bendro – praeitį besimaišančią su dabartimi.

Šioje knygoje praeities Dženiferė prabunda ligoninėje ir po avarijos nieko neprisimena. Dženiferė yra dailutė mergina ištekėjusi už turtingo vyro. Jos visas gyvenimas yra būti gražia, svetinga, nuolankia, o ir laikai, kuriais viskas vyksta yra Stefordo žmonų. Dženiferė radusi laišką susivokia, kad buvo neištikima, ieško savo mylimojo, bando atgaivinti atmintį. Kitas siužetas – iki avarijos, kaip ir ką ji įsimylėjo. Iš pradžių sunku susivokti kas gi vyksta ir ar kalbama apie laikus iki avarijos, ar jau po. Trečias vingis – dabartis, kur jaunutė žurnalistė įsimylėjusi vedusį vyrą taip kankinasi, kad pamiršta dirbti ir baigia sužlugdyti savo karjerą. Čia jai į rankas patenka Dženiferės mylimojo laiškai iš praeities.

Knygoje bus visokios meilės, šiek tiek nušviesti 60-tieji ir turtingųjų gyvenimas. Bus dramos, ašarų, vilties, laiškų. Šiaip po visokių meilės romanų užsinoriu mėsos. Na, kaip po torto, bet po Moyes, tai kažkaip romantikos poreikis sustiprėja.

OficialiaiLigoninėje atgavusi sąmonę Dženiferė Stirling nieko neprisimena — nei tragiškos automobilio avarijos, per kurią ji ir susižalojo, nei savo vyro; moteris net nesusivokia, kas esanti. Dženiferė jaučiasi gyvenanti svetimą gyvenimą, kol netikėtai randa aistringą laišką, pasirašytą labai paprastai — B.; laiške prašoma palikti savo vyrą. Po kurio laiko tą patį paslaptingą laišką žurnalistė Elė aptinka redakcijos archyvuose. Ji pameta galvą dėl perskaitytos istorijos ir viliasi, kad laiškas padės išgelbėti žlungančią karjerą. Kaip baigėsi anų įsimylėjėlių meilės istorija? Gal ir jos sudėtingi meilės reikalai susiklostys sėkmingai ir pavyks susigrąžinti savo gyvenimą?

Žymos sau: KPS: 480, Ke, 2014 07 30

626(46) Jojo Moyes „Mergina, kurią palikai“

626(46) Jojo Moyes „Mergina, kurią palikai“

Jojo Moyes „Mergina, kurią palikai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: štai ir vėl gera knyga, pasijusiu išlepinta. Čia jau tokia klasikinė romantika. Jokiu intrigų, jokių staigmenų, tiesiog šiek tiek graudinanti istorija. Tiksliau dvi. Knyga prasideda pasakojimu iš praeities. Pirmasis pasaulinis karas Prancūzijoje. Mažas miestelis, kuriame likę beveik vien moterys ir vokiečių okupantai. Ten Sofi su savo šeima kovoja už išlikimą ir svajoja kada nors susitikti su savo vyru, dailininku išėjusi į frontą. Vyro palikimas – paveikslas – tampa pagrindine knygos detale. Paveikslu sumokama pirmoje istorijoje ir dėl paveikslo kovojama antroje.

Antras pasakojimas jau apie šiuos laikus. Jauna našlė Livė teisiasi dėl to paties paveikslo, kurį kaip karo grobį nori susigrąžinti Sofi šeima. Livei šis paveikslas labai svarbus. Kaip ir svarbus yra atstovas iš kitos teismo barikadų pusės. Meilės bus. Liūdesio bus. Graži pabaiga irgi bus. Ir nekaltinkite manęs tuo, kad išdaviau, nes kiekvienas gražumą suprantam savaip.

Kažkaip ta Jojo sugeba pateikti banalias istorijas taip, kad jos skamba nepaprastai įdomiai ir neišeina skirti mažiau nei maksimalų balą.

Oficialiai: 1916 m. prancūzų dailininkas Eduaras Lefevras išvyksta į frontą. Kai Prancūzijos miestelį, kuriame lieka gyventi jo žmona Sofi, užima vokiečiai. Eduaro tapytas žmonos portretas priverčia smarkiau plakti vokiečių Kommandant širdį, o moters galvoje ima bręsti pavojingas planas. Troškimas pasimatyti su vyru galiausiai paskatina Sofi rizikuoti viskuo – šeima, reputacija ir net gyvybe. Praėjus beveik šimtui metų Sofi portretas atsiduria Livės Halston namuose kaip jos vyro vestuvinė dovana, kurią jis įteikia prieš savo mirtį. Atsitiktinė pažintis atskleidžia, kiek iš tikrųjų vertas tas paveikslas ir kokia audringa jo istorija, netrukus aukštyn kojom apversianti Livės gyvenimą. Knygoje „Mergina, kurią palikai“ dvi jaunas moteris skiria ištisas amžius, bet vienija pasiryžimas visais įmanomais būdais kovoti už tai, kas joms brangiausia.

Žymos sau:
KPS: 432
KE
Perskaityta 2014 06 01

491(15) Jojo Moyes „Me Before You“

491(15) Jojo Moyes „Me Before You“

Jojo Moyes „Me Before You“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: ir toliau tęsiu savo iššūkį – kuo daugiau angliškai. Už galimybę šį kartą dėkoju knygynui „Humanitas“. Apie knygą nežinojau nieko. Tiesą sakant tik prieš penkias minutes padariau atradimą, kad ji išleista ir lietuviškai. Ir atrodo beveik taip pat. Štai taip ir pradėjau. Be jokio išankstinio nusistatymo. Bus tai romantiška komedija, romantiška drama, ar tiesiog drama?

Siužetas gana paprastas. Ji 26 metų yra mergina, kuri ką tik neteko darbo. Gyvena su tėvais, jaunesne sese ir šios vaiku. Namuose visi „grūzina“ ir spaudžia dėl darbo nes Lou yra vienintelė maitintoja. Darbo susirasti nesiseka. Dar ji turi visiškai abejingą vaikiną ir neturi jokių ambicijų gyvenime. Will’as pateko į avariją yra suparalyžiuotas ir nusprendė nusižudyti. Mat negali pakęsti savęs ir per daug ilgisi hyperaktyvaus senojo gyvenimo. Legaliai pabaigti gyvenimą, kažkokioje Šveicarijos klinikoje, jam atrodo geriau nei gyventi invalido vežimėlyje. Tėvai išsiprašė pusės metų ir tam pusmečiui nusamdė Lou. Kaip prižiūrėtoją ir kompanionę. Toji sužinojusi apie planuojamą savižudybę nusprendžia per pusmetį padaryti viską, kad tik Wilas apsigalvotų. Paprasta? Jau manau daugelis susidarė nuomonę, kaip viskas bus toliau.

Ir nors siužetas paprastas, o pabaiga nenustebina, tačiau knyga labai graži. Jautri. Miela. Lengvai susigraudinantys ras ir kur ašarą nubraukti. Subtiliai atskleidžiami įvairiausių paliestų žmonių jausmai, klausimai apie tai koks gali būti gyvenimas ir ko iš jo norime. Manau, kad perskaitysiu ir kitas autorės knygas.

Oficialiai: Lou Clark knows lots of things. She knows how many footsteps there are between the bus stop and home. She knows she likes working in The Buttered Bun tea shop and she knows she might not love her boyfriend Patrick. What Lou doesn’t know is she’s about to lose her job or that knowing what’s coming is what keeps her sane. Will Traynor knows his motorcycle accident took away his desire to live. He knows everything feels very small and rather joyless now and he knows exactly how he’s going to put a stop to that. What Will doesn’t know is that Lou is about to burst into his world in a riot of colour. And neither of them knows they’re going to change the other for all time.

Puslapių skaičius: 496
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 11 27

[table id=2 /]

1Kainos surinktos 2012 11 27
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta iš eurų.