Pagal
Žyma: Jussi Adler-Olsen

886(56) Jussi Adler-Olsen „Kaltė“

886(56) Jussi Adler-Olsen „Kaltė“

Jussi Adler-Olsen „Kaltė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aš visada su džiaugsmu skaitau šio autoriaus knygas. Labai įtraukia, o šią buvo dar smagiau skaityti, nes visai neseniai buvau Danijoje. Dabar, kai kalba apie važinėjimą tiltais, aš jau galiu net įsivaizduoti kaip tas tiltas atrodo ir net puikiai pamenu, kaip iš automobilio bandžiau nufotografuoti švyturį salelėje, apie kurią kalbama šiame romane. Kitas jausmas :).

Šiaip jau detektyvu aš gal knygos nevadinčiau. Juk nuo pat pradžių žinomi visi blogiečiai ir nėra jokių staigmenų. Visas dėmesys tik tyrimui iš vienos pusės ir nusikaltėlių motyvams iš kitos. Šiaip ši knyga atskleidė nemažai įdomių detalių apie ne tokią ir seną Danijos politiką, kaip antai priverstinis sterilizavimas, atskyrimas nuo visuomenės už nemoralų elgesį (to meto akimis, nes dabar jau turbūt visus reiktų atskirti), na ir žinoma viso to pasekmes.

Kadangi tai ketvirta knyga, tai veikėjai jau pažįstami, tiek Karlas su visa savo adamsiška šeimynėle, tiek astentė Rouzė su sutrikusia psichika, tiek siras padėjėjas. Man regis kai kada šiek tiek perspausta kuriant jų personažus. Ypač Rouzės.

Išlieka dvi intrigos, ar kada nors kitose knygose bus atskleista Asado istorija ir aš išsinarplios ta detektyvinė linija susijusi su Karlu ir kodėl jis sėdi rūsyje, o jo partneris suparalyžiuotas. Mėgstamo žanro įdomi knyga.

Oficialiai: 1987. Netė Rouzen jau spėjo patikėti, kad traumuojanti praeitis pamiršta. Rūpestingi globėjai ir mylintis vyras padėjo susikurti naują gražų gyvenimą. Tačiau per pokylį ji pastebi žmogų iš praeities, kuris gali sudaužyti Netės gyvenimą į šukeles. Tik jauna moteris nė už ką nesutiks grįžti į košmarą ir nebebus auka…
2010. Detektyvas Karlas Mjorkas iš Kopenhagos neišaiškintų bylų skyriaus tyrinėja Ritos Nilsen, palydovių agentūros savininkės, dingimo aplinkybes. Tyrimas atskleidžia, kad dingusioji tėra viena iš painios dėlionės detalių ir neišaiškintas įvykis ne vienintelis – tai tik nerimą keliančios sekos, kurios niekas nepastebėjo dvidešimt metų, pradžia…

Žymos sau: KPS: 576 Ke 2017 08 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

783(40) Jussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

783(40) Jussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

atpirkimasJussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pastaruoju metu pradėjau tingėti užsirašyti ką skaičiau, tačiau tingulį bandau nugalėti bent kas dvi knygas. Nes va perskaičiau vieną gerą knygą, vakar nunešiau jį į biblioteką ir šiandien suku galvą kaip vadinosi. Lyg ir prisimenu, o autorių teks gūglinti. Man visada taip, turinys svarbiau už viršelį, pavardes ir pavadinimus :D

Na, o Adler-Olsen knygos jau ne naujiena, perskaičiau jau trečią ir sakyčiau ši labiausiai patiko. Nesu didelė autoriaus gerbėja, tačiau esu žanro mėgėja ir nebrokyju. Įtraukė, buvo įdomu, todėl še puikų įvertinimą.

Skaitydama šią knygą aš klaikau galvodama apie religijas ir tikėjimą. Mūsų visuomenėje yra priimta manyti, kad tik musulmonai yra fanatikai ir žudikai. Na, gal jie viską daro garsiai. Bet kiek apskritai nusikaltimų, kuriuos iššaukia religija (nesakau, kad tikėjimas, o tas taisyklių rinkinys interpretuojamas ne visada teisingai), kad siaubas.Regis kuo uolesni tikėtojai, tuo daugiau smurto jų gyvenime. Jūs jau nepykit, bet į pabyrančius iš katedros sekmadieniais aš žiūriu, kaip į bėdą.

Man tik labai įdomu ar ketvirtoje dalyje paaiškės kas toks yra Asadas, ar ne?

Oficialiai: Du broliai pabunda tamsioje pašiūrėje. Jų burnos užklijuotos, rankos surakintos grandinėmis, iš kurių neįmanoma išsilaisvinti. Netikėtai švystelėjęs saulės spindulys sužadina menkutę viltį, kad galbūt pavyks prisišaukti pagalbos…
Po daugelio metų Kopenhagos senų bylų skyrių pasiekia jūroje švedų sužvejotas butelis. Jame senas ir suiręs dviejų vaikų raštelis, rašytas krauju. Tai ne skautų pokštas?
Kodėl niekas nepranešė apie brolių dingimą? Gal jie dar gyvi? Kodėl itin religingi, daugiavaikių šeimų tėvai užtrenkia prieš nosį duris ir atsisako ką nors pasakoti?
Nors tyrimas atrodo beviltiškas, inspektorius Karlas Mjorkas ir jo komanda atseka ne tik tuos du dingusius berniukus… bet ir kitus vaikus. Berniukus ir mergaites, apie kuriuos daugiau nieko nežinoma. O šaltakraujis žudikas nė neketina sustoti…

Žymos sau: KPS: 560  Ke, 2016 04 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

629(49) Jussi Adler-Olsen „Fazanų žudikai“

629(49) Jussi Adler-Olsen „Fazanų žudikai“

Fazanų-žudikai_p1Jussi Adler-Olsen „Fazanų žudikai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Sprendžiant iš internetinių atsiliepimų, tai aš turbūt vienintelė, kuriai antra dalis patiko labiau už „Moterį narve“. Negaliu paaiškinti kuo. Gal pripratau prie veikėjų ir Asadas nebenervina, gal šiaip tiesiog buvo įdomiau. Anoje knygoje mane erzino tas moters sėdėjimas narve ir kvaila priežastis. Šioje knygoje jau niekas manęs neerzino. Na gal šiek tiek tos pasiutusios lapės elgesys. Užtat labai patiko Karlo kelionė į Madridą ar pasimatymai su psichologe. Taip pat ir jo gudrūs manipuliaciniai veiksmai prieš atvykėlius iš Norvegijos. Truputį net krizenau.

Tad kaip ir va, apie serijinius detektyvus sunku ką ir bepasakyti, lieka tik laukti trečios dalies.

Oficialiai: Niekas nežino, kaip ant „Q“ skyriaus viršininko Karlo Mjorko stalo atsidūrė byla apie brolio ir sesers žmogžudystę vasarnamyje 1987 m. Tuomet buvo įtariami šeši internatinės mokyklos auklėtiniai, bet policija nerado įrodymų. Po devynerių metų vienas iš grupės, vienintelis mokęsis ten valstybės lėšomis, prisipažino nužudęs ir sėdo į kalėjimą. Mjorkas su keistuoliu asistentu siru Asadu ir skardžiabalse sekretore Rouze, kuri baigė policijos mokyklą geriausiais pažymiais, bet neišlaikė vairavimo egzamino, susidomi šiuo keistu atveju. Juo labiau kai vyresnybė įsako nekišti prie išspręstos bylos nagų, o viskas rodo, kad buvusioji šutvė, dabar – visuomenės grietinėlės atstovai, kraujo troškulio neprarado. Tie vyrai bijo tik vieno žmogaus – Kimės, kuri anksčiau priklausė jų rateliui, o dabar trainiojasi Kopenhagos gatvėse. Prasideda trigubos gaudynės: ar Mjorkas pirmiau prisikas prie tikrųjų žudikų, ar jie spės amžiams nutildyti pavojingą liudininkę? O gal Kimė pirma įvykdys savo planą?

Žymos sau: KPS:512, KE, 2014 06 14

624(44) Jussi Adler-Olsen „Moteris narve“

624(44) Jussi Adler-Olsen „Moteris narve“

Jussi Adler-Olsen „Moteris narve“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Grįžau po kelionės, pabaigiau skaityti knygą. Kiek keistoka buvo palikti tą trečdaliuką, bet gi nesiveši. Kita vertus tas paliktasis trečdaliukas šį tą sako. Jei knyga būtų, kaip tos anos Keplerių, tai turbūt skaityčiau miego, valgio, prausimosi sąskaita ir dviems savaitėms neatidėčiau.

Tad ko gi trūko? Sakyčiau, kad intrigos. Dabar gi, kaip jau iš pavadinimo ir anotacijos supratote, sėdi moteris narve ir laukia mirties arba išvadavimo. Nuobodžiaujantis detektyvas stumia dienas ir depresuoja, ir truputį patiria byla. Čia kažkaip jau iš anksto tampa aišku, kad greičiausiai jis tą moterį ras ir net labai nepersistengs. Tad lyg ir pagrindinė intriga lieka klausime už ką ta moteris ten uždaryta. Bet kažkaip kai pagalvoji, tai o koks skirtumas, na uždarė kažkoks psichas, labai jau čia svarbu kodėl? Matyt aš per daug jau gerų detektyvų perskaičiau.

O visgi tai tik pirma serijos knyga, kurioje mes susipažįstame su veikėjais. Man tos pirmos dalys visada atrodo prasčiausios, po to kažkaip jau yra pagrindas, praeitis ir viskas gerokai įsivažiuoja. Nors atsiliepimai apie antrą dalį nėra labai jau geri. Turbūt teks pačiai įsitikint.

Oficialiai: Iš pradžių ji dras ko sienas, kol susikruvina pirštus. Aklina tamsa, nė vieno daikto. Iš kambario nėra vilties pasprukti. Nėra pagal ką skaičiuoti laiką, dienas, savaites, metus. Bet ji prisiekia sau neišprotėti. Ji nesuteiks pagrobėjams pasitenkinimo anksčiau, nei ją užklups mirtis. Kolegoms iš žmogžudysčių skyriaus įsipykęs Kopenhagos detektyvas Karlas Mjorkas perkeliamas į naujai sukurtą „Q“ skyrių neišspręstoms byloms tirti. Pirma į rankas patekusi beviltiška byla – politikės Meretės Liungor, kuri dingo prieš penkerius metus. Visi sako, kad moteris seniai mirusi. Visi tvirtina, kad tai tik laiko gaišimas. Bet Karlui neatrodo, kad jie teisūs… Balsas tamsoje niūrus, iškraipytas ir negailestingas. Jis sako, kad moters kančios baigsis, kai ji atsakys į vieną paprastą klausimą. Tą, kurį pati sau uždavė milijoną kartų: UŽ KĄ VISA TAI?

Žymos sau:
KPS: 464
KB
Perskaityta 2014 05 28