Pagal
Žyma: Karin Alvtegen

569(93) Karin Alvtegen „Tikėtina istorija“

569(93) Karin Alvtegen „Tikėtina istorija“

Karin Alvtegen „Tikėtina istorija“

Mano įvertinimas: 1 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Alvtegen aš įtraukusi prie mėgstamesnių rašytojų, nors ši knyga nebuvo super. Pradėjusi net pajutau šiokį tokį nusivylimą. Taigi nuobodu! Tačiau ši rašytoja tuo ir pasižymi, kad po truputį, po truputį ir įtraukia. Ji gi rašo apie žmones tokius kokie jie yra. Su visomis ydomis. Ji gi sako tai ko niekas nenori girdėti. Ir herojai jos tokie. Keisti, bet paprasti, tokie pažįstami lyg būtų mūsų kaimynai.

Paprastai prasidėjo, paprastai ir pasibaigė. Trumpa kelių žmonių savaitė, kuri gal kažką pakeis, o gal ir ne. Nuo žmonių priklauso. Šioje knygoje svarbiausia mintis ta, kad pats pasirenki ar būti surūgusiu actu, ar brandžiu vynu.

OficialiaiHelena su vyru nusiperka buvusią ūkininko sodybą ir įkuria viešbutį. Išsipildo sena jos svajonė. Tačiau Helenos santuoka ima byrėti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka viešbutis, sudužęs gyvenimas ir nelaiminga paauglė dukra.
Finansininkas Andersas, sėkmingai kopiantis į karjeros viršūnę, susikrovęs didžiulį turtą, staiga pajunta gyvenimo beprasmybę.
Senis Verneris gyvena miške, kaimo žmonės jį laiko keistuoliu, atsiskyrėliu, jo požiūris į gyvenimą daugeliui atrodo nesuprantamas. Tačiau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jų gali pasirinkti kitą gyvenimo kelią…
Kas sukelia mūsų pyktį, prietarus, neapykantą, šykštumą, pavydą? Kurdama šį romaną garsi švedų rašytoja Karina Alvtegen lankė psichologijos kursus, ypač domėjosi žmogaus mąstymu. Pasak rašytojos: „Kiek žmonių, tiek ir tikrovės sampratų. Bet koks vertinimas ribotas, o kartais net klaidingas, visus potyrius mes filtruojam per savo patirtį.“

Popierinės knygos puslapių skaičius: 320
Pasiskolinta elektroninė.
Perskaityta 2013 09 19

303(87) Karin Alvtegen „Gėda“

303(87) Karin Alvtegen „Gėda“

Karin Alvtegen „Gėda“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: sakyčiau „Gėda“ gerokai išsiskiria iš kitų Alvtegen knygų. Mat visos mano skaitytos buvo trileriai-detektyvai. O čia rami psichologija. Tik va manau šiam kūriniui labiau tiktų vadintis kalte nei gėda, nors gal ir ne. Mat yra dvi herojės, viena labiau kaustoma gėdos, o kita kaltės. Jei knygose manęs nebešiurpina kraujai, muštynės, žiaurumai, prievarta, beteisiškumas, tai vis dar iš vėžių išmuša tokie maniakai, kaip šita daktarė. Su savo norais padėti, išpirkti, būti svarbia ir visaip kaip kitai sušikinėti kitų gyvenimus.
Kitai veikėjai nepasisekė su šeima. Religiniai fanatikai irgi yra tie žmonės, nuo kurių norisi bėgti net neatsigręžiant. O autorė viską apjungia ir parašo stiprią „grūzinančią“ knygą.

Oficialiai: Kai viską turi… Trūksta tik gyvenimo. 
Jauti? Norą bausti save… Norą pasiteisinti, kad esi gyvas… Norą pakeisti žinojimą, kad širdies gilumoje esi bailys ir egoistas… 
Nenorą žinoti… Nenorą atminti… Tai visą gyvenimą slypi tavyje. 
Išdavystė. Kaltė. GĖDA. 

Puslapių skaičius: 328
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 08 30

260(44) Karin Alvtegen „Šešėlis“

260(44) Karin Alvtegen „Šešėlis“

Karin Alvtegen „Šešėlis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  dar vienas piktas knygas. Šiaip jau nuolatos stebiuosi, kaip šita rašytoja pasikausčiusi žmonių santykiuose. Gera stebėtoja. Dar labiau mane stebina, kaip gi ji sugeba įmesti bombikių. Regis jau nuspėji siužetą, spėji pagalvoti, kad banalu, kad aišku buvo jau nuo anos vietos. O ten šast dar trupinėlių, kad saldžiau būtų. Tiesa, tik šioje istorijoje labai jau daug veikėjų, tai blaško vis.

Vienu sakiniu:  knyga žiauri, bet neturi nei vieno nesuvokiamo elemento.

Oficialiai: Gerdos Person kūną jos namuose aptiko vienišais žmonėmis besirūpinančios namų tarnybos darbuotojos. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė įprastai: tvarkingas butas, vyresnio amžiaus žmonių naudojami daiktai… Tačiau tai, kas buvo rasta šaldytuve, pribloškė: pačiame šaldymo kameros gale – Nobelio premijos laureato Akselio Ragnefeldo knygos, sudėtos į plastikinį maišelį. Kiekvienoje knygoje ranka įrašyta dedikacija mirusiai moteriai, dauguma puslapių perbraukti storu raudonu rašikliu… Kas siejo Gerdą Person ir garsų rašytoją? Kodėl jis beveik niekada neduodavo interviu ir niekas negalėjo prisiminti nė vienos jo asmeninio gyvenimo smulkmenos? Tai klausimai, kuriais prasideda paini ir intriguojanti istorija. Raktas į tamsiausias Ragnefeldų šeimos paslaptis.

Puslapių skaičius: 314
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 05 09

255(39) Karin Alvtegen „Kaltė“

255(39) Karin Alvtegen „Kaltė“

Karin Alvtegen „Kaltė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: šita autorė ir vėl mane stebina. Ir kaip iš tokio niekalo galima išspausti tokį psichologiškai prikaustantį dalykėlį, kad net prie Velykų stalo į jį pakabintos akys. Plona, kelių valandų knygelė sukelia pagalvojimų apie žmogaus baimes šiek tiek ilgesniam laikui. Kodėl mes pasielgiame taip arba anaip? Ir kodėl mus išgelbėja tas kvailas jausmas būti reikalingiems? Ir šiaip kodėl mes patys sau negalime būti reikalingi, kodėl būtinas dar kažkas?

Vienu sakiniu: du negėjai  gaudo vieną juos terorizuojančią psichę.

Oficialiai: Peteris Brulinas – įklimpęs į skolas, vienišas, bejėgiškumo surakintas stokholmietis – stumia laiką Nyleno konditerijoje. Staiga pro duris įvirsta nepažistama moteris. Supainiojusi Peterį su kažkuo kitu, įduoda supakuotą dovanėlę, kurią paliepia už tūkstančio kronų atlygį pristatyti jos vyrui. Peteriui nespėjus nė paprieštarauti nepažįstamoji dingsta…
Neįprasta ir gąsdinanti dovanėlė tarsi į slogų sapną įtraukia Peterį į pamišusios moters medžioklę, kur jis susiduria su savo paties praeities šešėliais.

Puslapių skaičius: 271
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 04 24

245(29) Karin Alvtegen „Išdavystė“

245(29) Karin Alvtegen „Išdavystė“

Karin Alvtegen „Išdavystė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: ta knyga nei labai gera, nei labai bloga. Bet jau antras susipažinimas su Alvtegen leidžia daryti prielaidą, kad autorė neblogai pasikausčiusi žmonių santykių psichologijoje. Iš paprasto nieko (neištikimas vyras, nusivylusi žmona, maniakas, kuris nori, kad jį mylėtų, o jei nemyli…) išspaudžia gana neblogą savaitgalio veikaliuką. Regis niekas nevyksta. Visi po truputį aiškinasi santykius arba galvoja apie tai ko nori arba ne. Tačiau norisi skaityti tol kol nebaigi knygos. O tai padarai labai greitai, per kokias tris valandas. Tad ir plėstis daugiau nebėra dėl ko.

Vienu sakiniu: keršyti ar išmokti gyventi toliau?

Oficialiai: Kai Eva supranta, kad vyras turi kitą moterį, sielvartas ir pyktis tampa jos keršto akcijos pradžia. Kaip tik tuomet ji sutinka kitą išdavystės nuviltą žmogų – Juną, pastaruosius dvejus metus ligoninėje slaugantį komos būklės draugę. Slegiamas nešvarios praeities, jis tikisi viską pradėti iš naujo – su Eva… Romane Išdavystė pasakojama, kokias baises pasekmes gali sukelti neištikimybė. Kur prasideda išdavystės kelias, kaip auka staiga tampa nusikaltėliu? Kada nusikaltėlis nustoja buvęs auka?

Puslapių skaičius: 279
Knyga skolinta
Perskaityta 2011 03 26

241(25) Karin Alvtegen „Dingusi“

241(25) Karin Alvtegen „Dingusi“

Karin Alvtegen „Dingusi“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: jei dar kartą pradėsiu nuo to, kad skandinavai puikia rašo, tai pamirškite šitą blogą :). Bet na man tai kaip maldelė kas kartą, kai tik vieną kartą esu susidūrusi su išimti kai skaičiau tą „ekošūdą kažkokios upės slėnyje“. Tai va. Apie „Dingusią“. Geras trileriukas su super pagrindine veikėja. Man labai suprantamas jos noras pasirodė pabėgti ir valkatauti. Mokėjimas išgyventi, sugebėjimas susitaupyti pinigų iš skurdžių pajamų. Pati istorija lyg ir nėra esminė. Labiau įdomūs jausmai, aplinka, bėgimas.

Vienu sakiniu: Šį kartą vietoje vieno sakinio viena citata:

– Bet juk galima gauti paramos. Ėdalui ir šiaip.
Ji nesugebėjo jam atsakyti. Galėtų paaiškinti, kad tada vis tiek būtų žmonių, kurie aiškintų jam, ką jis turi daryti ir ko nedaryti.

Oficialiai: Romano „Dingusi“ herojė Sibila Forsenstriom, buvusi vienintelė turtuolių fabrikantų Forsenstriomų dukrelė, neegzistuoja. Penkiolika metų ji gyvena už visuomenės sistemos ribų, yra viena iš daugelio Stokholmo benamių. Visa jos nuosavybė telpa kuprinėje, su kuria ji niekada nesiskiria. Diena po dienos jos vienintelis rūpestis išgyventi, gauti pavalgyti ir susirasti ramią vietelę nakčiai, kur galėtų išvynioti savo miegmaišį. Taip jai pavyksta pamiršti siaubingą praeitį tėvų namuose, iš kurių kadaise pabėgo. Bet kartą atsitinka tai, ko neturi atsitikti. Vieną naktį ji atsiduria ten, kur įvyksta kraupi žmogžudystė. Daug įkalčių rodo, kad tai Sibilos darbas. Penkiolika metų ji niekam nerūpėjo, o dabar staiga tampa labiausiai Švedijoje ieškomu asmeniu. Ji ilgainiui išmoko, kaip išgyventi iki rytdienos. Bet to nebeužtenka. Jai reikia bėgti…

Puslapių skaičius: 255
Elektroninė knyga. Ak, man elektroninės jau baiginėjasi, o popierinių dar negaliu išpakuoti.
Perskaityta 2011 03 10