Pagal
Žyma: Kurt Vonnegut

583(3) Kurt Vonnegut „Timequake“

583(3) Kurt Vonnegut „Timequake“

Kurt Vonnegut „Timequake“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygynas „Humanitas“ šiukšlynėlio gimtadienio proga padovanojo tris knygas, tai ilgai nelaukusi pripuoliau prie savo mylimo Vonneguto. Gerai, kaip visada. Tai čia toks trumpasis variantas. O ilgasis? Vonnegutiška, juokinga, įžvalgu.

Ši knyga ne koks nors siužetą turintis romanas. Tai tokia lyg ir autobiografija, pagalvojimai, prisiminimai, pafantazavimai. Fantazuoja tai aišku Kilgoras Troutas. Jo šioje knygoje daug. Klausiate kas jis? Na jei skaitėt daugiau šio autoriaus knygų, tai lengvai pažinsite. Beje, Vonneguto aš vis dar neperprantu. Nesuprantu ar jam patinka žmonės ir žmonija, ar ne :).

Viena iš Trouto citatų:

There is a planet in the Solar System where the people are so stupid they didn’t catch  on for a million years that there was another half of their planet. They didn’t figure that out until five hundreds years ago! Only five hundred years ago! And yet they are now calling themselves Homo sapiens“

OficialiaiAccording to science-fiction writer Kilgore Trout, a global timequake will occur in New York City on 13th February 2001. It is the moment when the universe suffers a crisis of conscience. Should it expand or make a great big bang? It decides to wind the clock back a decade to 1991, making everyone in the world endure ten years of deja-vu and a total loss of free will – not to mention the torture of reliving every nanosecond of one of the tawdiest and most hollow decades. With his trademark wicked wit, Vonnegut addresses memory, suicide, the Great Depression, the loss of American eloquence, and the obsolescent thrill of reading books.

Knygos puslapių skaičius: 219
Knyga nuosava.
Perskaityta 2013 11 22

366(39) Kurt Vonnegut „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms“

366(39) Kurt Vonnegut „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms“

Kurt Vonnegut „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Knygos pradžia mane gerokai išgąsdino. Jau galvojau, negi mano mylimas Vonegutas nuvils? Buvo nelabai įdomu skaityti. Tačiau kuo toliau, tuo darėsi maloniau. Ne ne, neatsirado jokios intrigos, tačiau susidraugavau su veikėjais, įsijaučiau į laikmetį ir apskritai visą tą istoriją, kurią ir norėjo papasakoti autorius.
Jei būčiau tokia pati Salomėja, bet amerikietė – daug geriau viską suvirškinčiau. Nors ir be to visai puikiai valgėsi. O knyga apie pinigus. Apie tuos, kurie jų turi ir nebenori, arba niekada ir nenorėjo, apie tuos, kurie turi ir dar nori bei apie tuos, kurie neturi ir labai nori. Net pradžioje rašoma: „Nors šis pasakojimas apie žmones, pagrindinį vaidmenį jame vaidina tam tikra pinigų suma, lygiai kaip tam tikras medaus kiekis galėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį pasakojime apie bites.“ Bei kaip ir visose Voneguto knygose: apie utopijas, keistuolius, ir tą rašytoją fantastą :). Tai nėra pati pačiausia jo knyga, bet stilius tas pats, todėl skaitykit jei mylit.

Oficialiai: Buitinė fantasmagorija šiame ekscentriškame ir pašaipiame kūrinyje glaudžiai persipina su Amerikos „aukso amžiaus“ – XX a. šeštojo dešimtmečio – vertybių bei gyvenimo būdo kritika. Kaip tik tuo metu JAV klestėjo „amerikietiškosios svajonės“ ir „gerovės visuomenės“ mitai, užvaldę milijonų amerikiečių protus bei sąmonę. Visi it išprotėję troško kuo greičiau pralobti ir nuoširdžiai tikėjo „gerais milijonieriais“, iš idėjos šelpiančiais varguolius ir išleidžiančiais jiems visus savo pinigus. Kaip tik tokią Ameriką romane „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri“ parodijuoja didžiausias XX a. amerikiečių literatūros meistras Kurtas Vonnegutas. 

Puslapių skaičius: 204
Knyga nuosava. Pirkau už 24 lt.
Perskaityta 2012 03 08

101 Kurtas Vonegutas „Pianola“

101 Kurtas Vonegutas „Pianola“

pianolaKurtas Vonegutas „Pianola“

Puslapių skaičius: 320
Mano įvertinimas: 75/100

Oficialiai: pirmasis Kurto Voneguto romanas, išleistas 1952 m. Antiutopinio romano istorija vyksta netolimos ateities visuomenėje, kur viskas yra mechanizuota, žmogaus darbas yra nereikalingas. Ši paplitusi mechanizacija sukuria konfliktą tarp turtingos aukštesnės klasės – inžinierių ir vadybininkų – ir žemesnės klasės darbininkų, kurių įgūdžius ir tikslus visuomenėje pakeitė mašinos. Romanas yra lengvos fantastikos pavyzdys, kuriame itin svarbios socialinės temos. Autoriaus išskirtiniu bruožu tapo jo vartojami ironija ir sentimentalumas, išvystyti jo vėlesniuose darbuose. Parašyti romaną autorių įkvėpė darbas „General Electric“. K. Vonegutui padarė įspūdį tai, kad darbininkus, atlikusius mašinų valdymo darbą, pakeitė kompiuteriai. Viename interviu 1973 m. K. Vonegutas sakė, kad tai buvo nuviliantis pakeitimas žmonėms, kurie įgyja orumo, dirbdami savo darbą. Išleidus „Pianolą“, tuo metu ji nesulaukė populiarumo. Romanas dar kartą buvo išleistas 1954 m. pavadinimu „Utopia 14“, tikintis, kad tai pritrauks fantastikos skaitytojus.

Aš manau: skaičiau ilgai ir sunkiai. Tačiau tai ta istorija, kuri priverčia galvoti apie tai ko siekia žmonija, ką gali gauti ir kaip gali jaustis. Bet turbūt visos Voneguto knygos tokios, ar ne?

Knyga nuosava.

Perskaityta 2009 10 27

72 Kurt Vonnegut „Galapagai“

72 Kurt Vonnegut „Galapagai“

virselis_Spaudai.inddKurt Vonnegut „Galapagai“

Puslapių skaičius : 278
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Rašytojo fantasto ir paties Vonneguto literatūrinio alter ego Kilgoro Trouto sūnaus Leono Trouto tolimoje ateityje plevenanti siela, prisiminimais grižta į lemtingus 1986 metus, kai žmoniją ištiko katastrofa: Finansinė ir ekonominė krizė, badas, pasaulinis karas, galiausiai paslaptingas virusas padaręs Žemės moteris nevaisingas. Kruiziniu laivu į Galapagų salas plaukę keleiviai, tarp kurių – šešios žmogėdrų kankabonų genties našlaitės, pradeda naują etapą žmonijos evoliucijoje. Iš žmogaus su didelėmis smegenimis, kurios buvo jo visų nelaimių ir kančių priežastis, išsivysto naujas žmogus su mažomis smegenimis ir plaukmenimis… Provokuojantis ir inspiruojantis Kurto Vonneguto romanas – neprilygstamo juodojo jumoro ir satyros meistro pesimistiška improvizacija evoliucijos teorijos tema.

Aš manau: Vonegutą verta skaityt ir skaityt… Tai berods aštunta šio autoriaus knyga, kurią skaitau. Ir sakyčiau man antra pagal gerumą iš skaitytų (po „Katės lopšio“). Pirmą kartą pajutau šiokią tokią intrigą: nu tai kaip ten viskas bus, kaip ten jiems nutiks, kodėl tie žmonės mirs ir t.t. Daug ironijos, lengvas stilius. Rekomenduoju.

Knyga nuosava. Pirkau per sena.lt už 10lt.

Perskaityta 2009 08 28