Pagal
Žyma: Mario Vargas Llosa

934(33) Mario Vargas Llosa “Penki kampai”

934(33) Mario Vargas Llosa “Penki kampai”

Mario Vargas Llosa “Penki kampai”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šio Nobelio premijos laureato knyga “Bjaurios mergiotės išdaigos”, buvo tapusi mano metų geriausia, tad nieko keisto, kad norėjau perskaityti ir naujausią išverstą (visas kitas keturias, žinoma, skaičiau).

Istorija tarsi miksas – truputį šilto, truputį šalto, truputį meilės, truputį neapykantos. Prasideda ji lovoje, kurioje miega dvi draugės, viena jų negalėjo grįžti namo dėl komendanto valandos. Tokia jau ta Peru – grobimai, teroro aktai, didelis nusikalstamumas, korumpuota valdžia. Truputį netikėtai pačioms draugėms, tarp jų papučia aistros vėjelis ir mes kartu panyrame į karštą meilės sceną. Tai buvo truputį šilta ir truputį meilės.

Tuo metu vienos iš tų dviejų draugių vyras šantažuojamas bjauriomis nuotraukomis, grasinama, kad jos pateks į laikraštį ir galiausiai taip nutinka. Negalvokite, kad išduodu paslaptis, viskas parašyta knygos nugarėlėje. Čia ta purvinoji pusė – daug sužinosime apie korumpuotą žiniasklaidą, nusikalstamas grupuotes, kurioms vadovauja oficiali valdžia. Pabraidysime per purvą. Man labiausiai patiko, kaip istorijos apsijungė, taip tobulai, lyg sluoksniuotas sumuštinis, kurio ingredientai pavieniui neatsiskleistų.

Oficialiai: „Penkių kampų“ istorija prasideda, kai dvi draugės, Čabelė ir Marisa, vieną naktį netikėtai, pačios nepajusdamos, nugrimzta į erotinį nuotykį. Saldžiai begėdiškas potyris, bandant įsivaizduoti, kas ir kaip bus toliau, pamažu tampa detektyviniu pasakojimu, beveik trileriu, kurio pagrindinis veikėjas – Enrikė Kardenasas.
Laimingai vedęs, sėkmės lydimas verslininkas patenka į bėdą. Jis šantažuojamas bulvarinio laikraščio direktoriaus Rolando Garo. Kompromituojančios orgijos, kurios centre pats verslininkas, nuotraukos pasklis po visą Peru, jei tik Kardenasas neinvestuos į dienraštį. Išsigandęs Enrikė prašo patarimo savo seno draugo advokato Liusijano. Vyrai įnirtingai bando apginti Enrikės reputaciją, kad išvengtų visuomenės pasmerkimo, tačiau tuo metu randamas žiauriai nužudyto Garo kūnas ir reikalai tik blogėja. Skandalingosios fotografijos paviešinamos, geltonoji spauda atskleidžia tamsius politikos ir žurnalistikos „kampus“, o visa šalis patenkina iškreiptą smalsumą ir gandų apetitą.

Žymos sau: KPS: 272 Kn 2017 02 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

147(38) Marijas Vargas Ljosa „Miestas ir šunys“

147(38) Marijas Vargas Ljosa „Miestas ir šunys“

Marijas Vargas Ljosa „Miestas ir šunys“

Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: neskaičiau dar nepatikusios šio rašytojo knygos. Pirmasis jo romanas kiek skiriasi nuo kitų. Siužetas paprastas, ganėtinai nuoseklus. Veiksmas vyksta kadetų mokykloje  Limoje. Šešiolikmečiai vaikinukai ir jų vadai. Tad viskas kaip priklauso: erzinimas, kiek smurto, meilės, namų ilgesys, nelegalūs dalykėliai. Daug vietos skiriama vidiniams monologams, praeities pasakojimams. Skirtingai nei šiuolaikinėje literatūroje apie paauglius, čia nėra seksualinio smurto nei tarp mokinių, nei tarp jų mokytojų. Ir apskirtai nieko popsiško. Knyga man kažkodėl priminė Algimanto Zurbos stilių. Net labai. Tik aplinka kita.

Oficialiai: romane pasakojama apie kadetų mokyklą Peru sostinėje Limoje ir jos auklėtinius – padykusius paauglius. Tačiau šiame uždarame mokyklos pasaulyje autorius tartum sukoncentravo visas savo visuomenės ydas. Jas pavaizdavo be įkyraus moralizavimo, be tiesioginių sentencijų, tarsi žvelgdamas į jas iš šalies, palikdami pačiam skaitytojui pasidaryti išvadas.

Puslapių skaičius: 404
Knyga nuosava. Pirkau sena.lt už 3 Lt.
Perskaityta 2010 02 09

133(24) Marijas Vargas Ljosa „Žali namai“

133(24) Marijas Vargas Ljosa „Žali namai“

Marijas Vargas Ljosa „Žali namai“

Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Aš manau: Labai sudėtingai apibūdinama knyga. Bendro siužeto nėra. Reiktų pasakoti apie kiekvieną veikėją atskirai, o po to dar paminėti, kaip gi šių istorijos susipynė. Neverta. Geriau skaityti knygą. Kuri tikrai parašyta labai keistai. Savitos dialogų struktūros. Skyriai – monologai. Šiaip patarčiau knygą skaityt vienu ypu (nors skaitosi tikrai sunkiai ir lėtai), nes atsitraukus, labai sunku vėl įsitrauktį. Reikia laiko vėl perprasti kas čia, apie ką ir prie ko lipinasi. Visiškai skirtinga nuo mano skaitytų autoriaus knygų, bet patiko.

Oficialiai: Kompleksinis romanas, supintas iš įvairių istorijų, kurios vyksta tam tikrą laiko tarpą įvairiu metu dviejose skirtingose vietose. Dominuojanti tema-tai šeimos tema, herojai, vieniši priešiškame pasaulyje, paaugliai be tėvų ir motinų, ieško išeities, kurdami sąjungas, lyg ir šeimos pakaitalą.

Papildymas: šį oficialų aprašą nukopinau iš interneto. Bet nujaučia mano širdis, kad šis nevisai šiai knygai priklauso.

Puslapių skaičius: 367
Knyga pasiskolinta.
Perskaityta 2010 01 05

122(13) Mario Vargas Llosa „Tetulė Chulija ir rašeiva“

122(13) Mario Vargas Llosa „Tetulė Chulija ir rašeiva“

tetuleMario Vargas Llosa „Tetulė Chulija ir rašeiva“

Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Aš manau: nors vienas internautas pareiškė, kad turėčiau gėdytis savo skaitomo repertuaro, o knygos, katras laikau bevertėmis negali būti „suvalgytos“ ar „užskaitytos“, vistik renkuosi pagal savo kriterijus. Pvz., kokios tokios literatūros, kaip „vienintelis romanas“ aš ir tam tikro pobūdžio „skaitykloje“ neskaitau. Nes kas neskanu – tai neskanu. O štai ši knyga net labai skani. Apie ką? Tai nusako pavadinimas. Tai jauno būsimo rašytojo meilės istorija su vyresne dama. Kaip gale rašo autorius – čia biografiniai jo pirmosios santuokos faktai. Taip pat apie rašeivą – žmogutį kuriantį radio spektaklių pjeses. Knygos struktūra tokia, kad viename – jauniklio meilė, darbas ir aplinkinių gyvenimas. Kitame skyriuje kokia nors rašeivos pjesė. Vėliau realiame gyvenime įtampa auga. O pjesės tampa absurdiškomis, nes rašeivai pavažiuoja stogas ir jis ima painioti veikėjus, perkėlinėti juos iš vienos dramos į kitą, viename sakinyje nužudyti, o kitame jau prikelti herojus. Pavyzdžiui, pjesės pradžioje vyrukas gali būti futbolo teisėjas gimęs turtingoje šeimoje, o pabaigoje bulių tramdytojas iš lušnyno. Kuo baigsis meilės romanas ir kas nutiks rašeivai nebesugebančiam atnarplioti pjesių? O be viso šito perskaitę susipažintumėt su septinto dešimtmečio Peru, su lotynų amerikiečių šeimų santykiais. Skanaus.

Oficialiai: Šešto dešimtmečio Lima. Vargitas, aštuoniolikmetis teisės studentas, uždarbiauja radijuje. Solidžiai skambančios pareigos – žinių redaktorius – tėra tik iš įvairių laikraščių surinktų žinučių skaitymas. Bet radijo klausytojai nesitenkina vien žiniomis – jiems reikia radijo dramų… Laimė, lyg iš dangaus nukrenta Pedras – puikiai rašantis, nepriekaištinga dikcija apdovanotas darboholikas. Jis stačia galva neriasi į scenarijų kūrimą. Jo kūrinių, prilipusi prie radijo imtuvų, rytais ir vakarais klausosi visa Lima. Tuo tarpu Vargitas, kurio prototipas – pats M. V. Llosa, susižavi beveik dvigubai vyresne išsiskyrusia „teta“. Neilgai trukus klausytojų dėmesį patraukia vis gausėjančios Pedro klaidos bei keistenybės serialų siužeto vingiuose. Jie vis dažniau gūžčioja pečiais, bandydami atspėti, kas nutiko pamėgtų serialų autoriui: gal jis susižavėjo avangardu? O gal užpuolė kokios negandos? Ne mažesnės intrigos komplikuoja ir Vargito bei „tetulės“ istoriją: jie vis dažniau kartu išsiruošia į kiną, jausmai kaista, ir jau nebeįmanoma nuspėti, kuo visa tai baigsis…

Puslapių skaičius: 392
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2009 12 14

..

..

Daugeliu atvejų vadinamasis širdies ilgesys ir visa kita – tik blogo virškinimo padarinys dėl perdžiuvusių pupelių, blogai virškinamų skrandžio, pašvinkusios žuvies, vidurių užkietėjimo. Stiprūs vidurius laisvinantys vaistai išvaduoja nuo meilės beprotystės. Mario Vargas Llosa „Tetulė Chulija ir rašeiva“

109 Mario Vargas Llosa „Bjaurios mergiotės išdaigos“

109 Mario Vargas Llosa „Bjaurios mergiotės išdaigos“

mergiote

Mario Vargas Llosa „Bjaurios mergiotės išdaigos“

Puslapių skaičius: 311
Mano įvertinimas: 95/100

Oficialiai: Nepamirštamą 1950-ųjų vasarą Rikardas, jaunas naivus svajotojas, Miraflorese sutinka išpuikusią ir pašėlusią mergiotę. Įsimyli ją akimirksniu ir visiems laikams. Leidžiasi šios bjaurios mergiotės apgaudinėjamas metų metus. Audringos aistros scenos ir skausmingi romano veikėjų išsiskyrimai išsibarsto trijuose kontinentuose, į jų biografijas įsilieja pusė šimtmečio pasaulinės istorijos: revoliucija Kuboje ir gerilja Anduose, neramumai bohemiškame septinto dešimtmečio Paryžiuje, ekonomikos stebuklai Tokijuje, „Bitlų“ ir popkultūros iškilimas kosmopolitiškame aštunto dešimtmečio Londone, komunizmo griūtis…
Šiame romane apie „meilę be sienų“ M. Vargas Llosa supina komiškus ir tragiškus dalykus, trina ribą tarp tikrovės ir fikcijos, kurdamas istoriją, kurioje meilė, kaip ir nesutramdoma Rikardo mylimoji, įgauna tūkstantį veidų. Aistra ir abejingumas, lemtis ir atsitiktinumas, kančia ir pragmatikas racionalumas…

Aš sakau: tai viena geriausių knygų, kurias perskaičiau per metus. Tobula meilės istorija. Nė trupučio kičo. Kiek primena August Strindberg „Pamišėlio išpažintį“. Tik vyras čia daug stipresnis personažas. Susirgęs moterimi, sugebantis laikinai pagyti. Bjauri mergiotė pasirodo kas keli metai, jis tik tarpinė stotis tarp meilužių. Metai iki kito susitikimo apipinti pasauliniais įvykiais, epochų kaita. O tie susitikimai kokie! Kiek aistos, ir kokia jos laikysena. O be turinio, labai patiko viršelis ir knygos pavadinimas. Tik skaitėsi ilgokai, kankinau tris dienas.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 13