Pagal
Žyma: Mary Higgins Clark

707(38) Mary Higgins Clark „Kai vėl susitiksime“

707(38) Mary Higgins Clark „Kai vėl susitiksime“

kaivelsusitMary Higgins Clark „Kai vėl susitiksime“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši autorė tikrai nepatenka į mylimiausių sąrašą, tačiau ją tikrai įmanoma skaityti :). O būtent šis romanas vienas geresnių. O gal pataikiau skaityti tinkamu metu, tiesiai per Velykų šurmulį.

Pati istorija pasirodė lyg ir gana aiški. Pabaigą galima numanyti, nors tas galas daugiasluoksnis, taigi buvo kas ir nustebino. Veikėjai vidutiniai, nelabai aš mėgstu verksnes moteris ir seksistus vyrus. Bet visumoje įsitraukiau ir godžiai suskaičiau. Net visai naudinga buvo paskaityti apie JAV sveikatos sistemą. Labai gerai tokių romanų turėti po ranka. Čia kaip riešutukai tam atvejui, kai valgyt neturi, ar negali, bet labai norisi.

Oficialiai: Ankstyvą rytą į visų gerbiamo gydytojo Gario Lašo namus atėjusi namų tvarkytoja išvysta kraupų vaizdą: negyvas gydytojas sukniubęs kraujo klane, o lovoje miega kruvina jo žmona Molė. Prieš savaitę sukrėsta žinios apie vyro neištikimybę ši buvo išvykusi prasiblaškyti, bet žmogžudystės išvakarėse netikėtai grįžusi namo. Netrukus aptinkama daugiau nenuginčijamų įkalčių, ir moteris nuteisiama.
Po šešerių metų paleista iš kalėjimo Molė pareiškia žurnalistams esanti nekalta.
Mokyklos laikų draugė Franė Simons išgirsta šią žinią ir nutaria Molei padėti. Ji pasiūlo sukurti laidą apie Gario Lašo mirtį, bet nė nenutuokia, kur šis žurnalistinis tyrimas jas abi nuves…

Žymos sau: KPS: 344, KE, 2015 04 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

674(7) Mary Higgins Clark „Mėgsta muziką, mėgsta šokti“

674(7) Mary Higgins Clark „Mėgsta muziką, mėgsta šokti“

Megsta-muzika-megsta-sokti_z1Mary Higgins Clark „Mėgsta muziką, mėgsta šokti“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Na o ši autorės knyga jau šiek tiek įdomesnė už aną. Gal gi todėl, kad apie pažinčių skelbimus? Man visada įdomūs tokie dalykėliai. Internetai, susirašinėjimai, laiškeliai.

Žudiką atspėsit iš karto. Jis bus tas, apie kurį galvosit, o ne, kaip gaila jei jis bus žudiku :). Tokios knygos baigiasi tik gerai, todėl bus ir daugiau patrauklių veikėjų.

Ko gero pailsėjau ir metas paskaityti kokią geresnę knygą, ar ne? Turit minčių?

Oficialiai: Geriausios draugės Darsė Skot ir Erina Keli gyvena Niujorke, kur daro karjerą ir mėgaujasi didmiesčio malonumais. Tačiau kai jos sutinka pagelbėti naujajai pažįstamai Nonai, kuriančiai televizijos laidą apie pažinčių skelbimus, merginų gyvenimas negrįžtamai pasikeičia…
Nonos paprašytos, Darsė ir Erina atsiliepia į kelis pažinčių skelbimus. Iš pradžių viskas atrodo kaip pokštas, bet jis virsti kraupia tragedija, kuomet po vieno tokio pasimatymo Erina randama nužudyta. Žiaurios draugės mirties priblokšta Darsė ryžtasi pavojingam žaidimui, kad išsiaiškintų draugės žudiką. Darsė susitinka su visais vyrais, su kuriais Erina buvo susipažinusi pagal pažinčių skelbimus. Vienas jų tikrai turi būti Erinos žudikas… Tačiau kuris? O gal jis jau nusitaikęs ir į pačią Darsę?

Žymos sau: KPS: 264, ke, 2014 11 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

673(6) Mary Higgins Clark „Aš eisiu viena“

673(6) Mary Higgins Clark „Aš eisiu viena“

As-eisiu-viena_z1Mary Higgins Clark „Aš eisiu viena“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Lyg ir negaliu labai kritikuoti knygos, kurią imdamasi skaityti jau žinojau, kad ji bus tokia ne kažką. Bet aš vis dar tingiu, ir kita knyga gali būti ir vėl bus šios autorės.

Taigi, ne kažką tai ne kažką, bet pagrindinė veikėja tai oi kaip nepatiko. Na prarado moteris sūnų, pagrobė jį, bet vistiek kaip banko sąskaitos slaptažodžiu pasirenki to sūnaus vardą, tai taip tau ir reikia dėl visų bėdų.

Tokios knygos, tai kaip filmai ilgųjų reisų autobusuose. Pažiūri truputį viena akimi. Bet nežinau ką kol kas skaityti, tai taip ir stumiu.

Oficialiai: Talentinga interjero dizainerė Aleksandra (Zana) Morland vis dar gyvena viltimi susigrąžinti sūnelį, kuris prieš dvejus metus paslaptingai pradingo iš Niujorko Centrinio parko. Mažojo Metju penktojo gimtadienio dieną Aleksandra sulaukia netikėtos žinios – kažkas atsiskaito jos kredito kortelėmis ir naudojasi jos banko sąskaitomis. Negana to, tą pačią dieną spaudoje pasirodo nuotraukos, kuriose – nenuginčijami įrodymai, kad berniuką pagrobė… ji pati. Persekiojama žurnalistų, tardoma sūnaus dingimo bylą tiriančių detektyvų, užgauliojama tiek tūžtančio buvusio vyro, tiek keršto trokštančio buvusio viršininko, Aleksandra pasiryžta sužinoti, kas ir kodėl bando ją sužlugdyti. Tačiau ji nė neįtaria, kad kiekvienas žingsnis artinantis prie tiesos kelia vis didesnę grėsmę jos pačios ir mylimų žmonių gyvybei…

Žymos sau: KPS: 336, ke, 2014 11 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

566(90) Mary Higgins Clark „Tu priklausai man“

566(90) Mary Higgins Clark „Tu priklausai man“

Mary Higgins Clark „Tu priklausai man“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ne bibliotekine koja tą dieną iš lovos išlipau ir nieko gero toje įstaigoje neradau. Tuščiomis namo gi neisi, tai pasiėmiau beleką iš detektyvų lentynos, bet ta Higgins Clark jau neturi šansų reabilituotis mano akyse. Kažkokių šūdeliukų rašytoja. Lyg ir viskas gerai su tema, lyg ir siužetas yra, lyg ir intrigos, ar ten kažkokios staigmenos turėtų būti, bet skaitau ir jaučiu, kad per skysta, per minkšta, per tešliška. Gal čia ir mano problemos, kad aš visada tikiuosi ko nors tokio šalto, kaip pas švedus. Ir dar viršelis pasako per daug.

Ir dar. Man neaiškios yra tos parkės, kurios apima savo gyvenimą jau sukūrusius vaikus, dėl tėvų skyrybų. Nu jau! Kalėdų senelio irgi nėra.

Oficialiai: Redžina Klozen – pasiturinti, pasiekusi karjeros aukštumas, bet vieniša moteris. Vienui viena išvykusi į kruizą prabangiu laineriu, ji netikėtai dingsta… Po kelerių metaų psichologė Suzana Čandler savo radijo laidoje sumano panagrinėti moterų, tampančių patrauklios išvaizdos žudikų grobiu, temą. Į laidą paskambinusi klausytoja papasakoja jai savo istoriją. Kaip šiurpus vos nepražudžiusios istorijos prisiminimas moteriai likusi „mylimojo“ dovana – žiedas su išgraviruotais jausmingos dainelės žodžiais: „Tu priklausai man“. Žiedas su tokiu pat įrašu buvo rastas ir tarp dingusios Redžinos paliktų daiktų… Suzana supranta netyčia užčiuopusi giją, galinčią paaiškinti itin šiurpias ir pavojingas paslaptis. O žudikas, ko gero, jau tyko naujos aukos – kur kas arčiau, nei ji galėtų pamanyti.

Puslapių skaičius: 320
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 09 02

445(119) Mary Higgins Clark „Nors tavo akys jos nemato“

445(119) Mary Higgins Clark „Nors tavo akys jos nemato“

Mary Higgins Clark „Nors tavo akys jos nemato“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Keista ta autorė. Pvz., kai imu bibliotekoje kokią Brown žinau, kad nieko superduper negausiu, bet skaitalas nebus labai jau blogas. Toks vienavakaris detektyvas. Su Clark taip nėra. Pradėjau nuo knygos, kuri pasirodė prasta. Tada pabandžiau dar porą ir jos tik gerėjo. Taigi parsinešiau ir dar vieną. Ir čia pffffff. Kažkoks fiasko. Man buvo taip nuobodu, kad kai kuriuos puslapius tiesiog praverčiau. Tai turbūt tiek.

OficialiaiGrįžę iš darbo vakarėlio, Margareta ir Stivas Froliai pasigenda dukrelių – dvynukių Ketės ir Kelės, ką tik atšventusių trečiąjį gimtadienį. Iškviesti policininkai Frolių namuose randa sąmonės netekusią mergaičių auklę ir žmogaus, pasirašiusio Fleitininku, laišką, kuriame už dvynukes reikalaujama aštuonių milijonų dolerių išpirkos. Nors Froliai įvykdo visas sąlygas, automobilyje randamas nusižudęs grobikas, savižudžio laiškas ir tik viena dukrelė – Kelė. Laiške rašoma, kad antroji mergaitė mirė. Bet Kelė nuolat gauna telepatines žinutes nuo sesutės. Motina tiki Kelės žodžiais ir nepraranda vilties, kad antroji dukrelė vis dar gyva. Kelės įspėjimai darosi vis konkretesni, mergaitės žodžiais susidomi ir didžiausi skeptikai – bylą tiriantys policijos pareigūnai bei FTB…

Puslapių skaičius: 312
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 08 22

439(113) Mary Higgins Clark „Gražus ir šaltas veidas“

439(113) Mary Higgins Clark „Gražus ir šaltas veidas“

Mary Higgins Clark „Gražus ir šaltas veidas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: viena, dvi, trys. Tiek Higgins Clark knygų perskaičiau. Ir čia kaip lipant laiptais – vis geriau ir geriau. Gal kai skaitysiu ketvirtą krykštausiu, o penkta atrodys šedevras? Na truputi šaipausi iš savęs. Bet, kad labiausiai patiko iš visų – faktas.

Šioje knygoje man  labai „lipo“ posūkiai. Istorijos, ne kelio. Tikrai neįtariau kuo ji baigsis. Istorija ta. Ir čia omenyje turiu ne tą happyendą tarp jos ir jo. Aišku, kad toks buvo. Omenyje turiu pagrindinę istoriją. Vis suka: o gal tas, o gal šitas, taigi aišku, kad anas.  Gal ir taip, gal ir ne. Nors turiu ir prie ko prikibti. Pvz., visa šita istorija prasideda todėl, kad prokuroro pagalbininkė sėdėdama plastinės chirurgijos priimamajame pamato moterį panašią į prieš 10 metų nužudytą, o kitą kartą pamato kitą moterį. Irgi panašią. Tai sukelia įtarimų, kad ponas daktaras užsiima klonavimu. Štai būtent visa šita dalis man skamba kaip paprasčiausia nesąmonė. Nieko nepadarysi. Taip sako Vonegutas. Nieko ir nereikia daryti.

Oficialiai: Po nedidelės avarijos prokurorė Kerė Makgrat su dukrele atsiduria plastinės chirurgijos klinikoje. Gydytojo laukiamajame Kerė pastebi gražią, kažkur matytą moterį – ją apima neįveikiamas déjà vupojūtis. Netikėtai ji prisimena – ši moteris panaši į Siuzaną Riardon, daugiau nei prieš dešimt metų įvykdytos „Rožių žmogžudystės“ auką! Tada teismas nusprendė, kad žudikas yra jos vyras. Bet kodėl daktaras Smitas savo pacientėms klonuoja mirusios moters veidą? Įsitraukusi į atnaujintą šios senos bylos tyrimą, Kerė patenka į keistą ir grėsmingą teritoriją. Kiekvienas jos naujai atrastas įrodymas iškelia aikštėn daugybę nerimą keliančių klausimų. Visi su šia byla susiję asmenys trokšta, kad tyrimas nebūtų atnaujintas, o vienas žmogus pasistengs bet kokiomis priemonėmis amžinai viską išlaikyti paslaptyje…

Puslapių skaičius: 328
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 08 10

424(97) Mary Higgins Clark „Nieko geriau už namus“

424(97) Mary Higgins Clark „Nieko geriau už namus“

Mary Higgins Clark „Nieko geriau už namus“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Tai jau antra šios autorės knyga, kurią aš skaitau. Ir smarkiai geresnė už tą aną. Tai taip ir nesupratau ar patinka man ta Clark, ar ne. Mačiau bibliotekoje gal metrą jos knygų, todėl reikės dar ką nors pasiimti ir galutinai įsitikinti. Nors nenuginčijama išvada – skaityti galima.

Vieta, apie kurią pasakojama romane man kažkokia itin šiurpi. Niujorko priemiestis, tiksliau visas miestas. Bet jame visi vieni kitus pažįsta, viska girdi, pirštais bado. Na tarkim jei aš būčiau ten kokia garsenybė atseit išteisinta nežudikė tai dar nebūtinai visi mano kaimynai pirštais badytų. Dalis jų net nežinotų kas aš tokia. Ir čia mūsų kaime. O ten gi didmiesčiai.

Romano vingiai visiškai neįtikinami. Bet kaip ir sakiau – skaityti galima. Vietomis net labai įdomu. Įtarimai mėtomi nuo vieno prie kito. Ir viršelis ne toks beviltiškas.

OficialiaiLiza Barton buvo prisiekusi daugiau niekada nebegrįžti į namus, kur, gindama nuo patėvio, netyčia nužudė savo motiną. Nors tai buvo nelaimingas atsitikimas, o ji pati tebuvo vaikas, daugelis miestelio gyventojų Lizą pasmerkė kaip žiaurią nusikaltėlę. Stengdamasi pamiršti anos tragiškos nakties įvykius, Liza išvyksta iš gimtojo miestelio, vėliau pasikeičia vardą, o po keliolikos metų pagaliau suranda ir laimę. Tačiau ji trunka neilgai – tik iki tos dienos, kai jos antrasis vyras, nieko nežinantis apie Lizos, kurią jis pažįsta kaip Seliją Foster, praeitį, įteikia nuostabią dovaną – raktus nuo naujų namų…

Puslapių skaičius: 414
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 19

415(88) Mary Higgins Clark „Tau niekada nebus atleista“

415(88) Mary Higgins Clark „Tau niekada nebus atleista“

Mary Higgins Clark „Tau niekada nebus atleista“ Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems). Mano nuomonė: Žmonės knygas renkasi įvairiai: skaito atsiliepimus arba juos patraukia viršelis. Taigi. Aš buvau skaičiusi keletos blogerių atsiliepimus apie autorę, todėl nusprendžiau paskaityti ką ji rašo. Bet jei parduotuvėje ieškočiau kokio lengvo skaitaliuko, tai net mintis nekiltų kilstelėti knygą su tokiu viršeliu. Jau ne pirmą kartą ši leidykla mane nustebina baisiausiu įmanomu pateikimu. O knygos vidus? Nežinau nežinau. Tokia dar labiau suskystinta Sandra Brown. Nesukurta atmosfera: padega, seka, grasina, o įtampos kaip nėra, taip nėra. Bet nėra ir labai bloga. Šiems karščiams tai pats tas. Galbūt kada perskaitysiu ir dar kokią autorės knygą, gal kitos geresnės? Spėju jos daug kam patinka, kad tiek prileista. OficialiaiMary Higgins Clarks romano „Tau niekada nebus atleista“ herojei Elei Kavano buvo tik septyneri, kuomet neteko penkiolikmetė sesers Andrėjos. Mergina rasta nužudyta, o pagal Elės parodymus kraupiu nusikaltimu apkaltintas ir nuteistas buvo Andrėjos draugas Robas Vesterfildas – devyniolikmetis iškilios šeimos palikuonis.  Po dvidešimt dvejų metų kalėjimo Vesterfildas paleidžiamas lygtinai. Jis vis dar primygtinai neigia savo kaltę ir siekdamas nuplauti suterštą šeimos garbę grįžta į gimtąjį miestelį pasiryžęs visiems įrodyti, kad buvo apkaltintas neteisingai. Tiriamuosius straipsnius rašanti žurnalistė Elė širsta, kad sesers žudikas laisvas. Ji užsibrėžia tikslą savo tinklalapyje ir rašomoje knygoje galutinai įrodyti Vesterfildo kaltę.Tačiau savarankiškai tirdama kraupaus nusikaltimo aplinkybes, Elė aptinka šiurpinančių faktų, kurie įvykius pakreipia labai netikėta linkme. Moteris įtraukiama į paslapčių, melo ir apgavysčių liūną, o artėjant prie tiesos jos pačios gyvybei ima grėsti pavojus…  Puslapių skaičius: 280 Knyga iš bibliotekos. Perskaityta 2012 07 07