Pagal
Žyma: Neil Gaiman

809(66) Terry Pratchett, Neil Gaiman „Gera lemiantys ženklai“

809(66) Terry Pratchett, Neil Gaiman „Gera lemiantys ženklai“

1462890690_1b1c4f40-0cca-4d54-8390-d23e5f9b226eTerry Pratchett, Neil Gaiman „Gera lemiantys ženklai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: labai jau ilgai aš delsiu su mintimis apie šią knygą. Nes nežinau ar man patiko! Keista, ar ne? Regis ko gi čia nežinoti.

Šiaip pats siužetas pasirodė smagus. Ateina paskutinioji, išpranašauta paskutinio teismo diena, gėris susikaus su blogiu, tik va žemėje daug tūkstančių metų gyvenantys angelas bei demonas visai nenori pabaigos. Jiems ir taip patinka, tad savotiškais būdais stengiasi sustabdyti pranašysčių išsipildymą. Knygoje gausu neblogo humoro. Pratchett’o aš nesu skaičiusiu, Gaimaną – esu. Nesu gerbėja, tad tik dėl bendro išsilavinimo.. Jo stiliukas jaučiasi.

Linksmino situacijos su degančiais bentlėjais, policijos automobilius nuvarančiais aštuonkojais ir tibetiečiais. Visgi mane erzino detalės ir visai neįdomūs personažai. Pvz., raganų medžiotojas ir jo eilinis… Tie vaikai…

Visumoje tai linksma knyga, bet kadangi nesu didelė autorių fanė tai perskaičiau ir pamiršiu. Tiesa, labai erzino korektūros klaidos. Dar gal būtų galima atleisti, bet kai už paprasčiausią knygą plešia 20 eurų, tai tegul bent sutvarko, a?

OficialiaiViena bėda – žinia apie apokalipsę, nors išpranašauta ir laukta, vis dėlto netikėtai užklumpa Žemėje gerai laiką leidžiančius draugus: angelą Azirafelį ir demoną Kraulį. Tokia baigtis jų visai nežavi – nei danguje, nei pragare nerasi dievinamų priešpiečių viešbutyje „Ritz Carlton“, sušių restoranų ir antikvarinių knygų. Tad draugai ryžtasi kyštelti savo trigrašį į paskutinį Dangaus ir Pragaro mūšį. Bet tai padaryti nelengva, mat prieš keliolika metų demonas Kraulis, turėjęs gimdymo namuose pavogti JAV kultūros atašė kūdikį ir vietoj jo palikti Antikristą, švelniai tariant, šiek tiek pasišiukšlino

Žymos sau: KPS: 392  Kb 2016 08 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

503(27) Neil Gaiman „Kapinių knyga“

503(27) Neil Gaiman „Kapinių knyga“

Neil Gaiman „Kapinių knyga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Jei aš dabar būčiau 8-10 metų ir tokia, kokia buvau to amžiaus, tai po šios knygos krykštaučiau iš susižavėjimo. Tuo metu skaitydavau visokius „siaubų autobusiukus“ iš ši knyga man kelia prisiminimus.

Dabar aš jau didelė mergaitė, knygą suskaičiau su šypsena, patiko man ji. Bet… tada būtų patikusi labiau. Didelės mergaitės protas jau mato per daug trūkumų, kelia per daug klausimų, pvz., kodėl autorius patingėjo paplėtoti kai kurias neaiškias vietas, labiau supažindinti su tam tikrais veikėjais. Galų gale įdomiausius įvykius prabėgo taip viens du, o mažiau įdomiems skyrė daugiau dėmesio.

Gaiman niekada nestos į mėgstamiausių mano rašytojų lentyną, tačiau yra vienas tų, kuriuos paskaitinėti visada smagu. Dar liko perskaityti „Karolainą“ ir „Žvaigždžių dulkes“, bet mačiau filmus, todėl turės ne vieni metai prabėgti kol bent kiek jie prablės atmintyje.

P.S. Perskaičiau aš tą knygą, aprašiau, pradėjau rinkti kainas ir likau šokiruota. Suprantu, kad ne storyje esmė. Bet eina sau, vaikai, mokykimės anglų kalbos!

OficialiaiKitas – nepaprastas berniukas, gyvenantis nepaprastoje vietoje – vienintelis gyvas kapinių pilietis. Nuo kūdikystės išaugintas vaiduoklių, vilkolakių ir kitokių kapinių būtybių, Kitas išmoko senųjų jo auklėtojų papročių ir perėmė dabartines vaiduokliškas žinias. Jis įgijo gebėjimą išnykti. Ar gali vaiduoklių išaugintas vaikas džiaugtis gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių stebuklais ir galynėtis su jų siaubais?

Puslapių skaičius: 272
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2012 12 17

[table id=15 /]

1Kainos surinktos 2012 12 18
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

 

332(5) Neil Gaiman „Anansio vaikai“

332(5) Neil Gaiman „Anansio vaikai“

Neil Gaiman „Anansio vaikai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: sakyčiau, kad nustebau dėl to jog knyga labai patiko. Būtų melas, nes jau senų seniausiai buvau įtraukusi ją į geidaraščius. O čia gi patenka tik tos, kurios tikrai tikrai patiks (pirmas sąrašas), arba greičiausiai patiks (antras sąrašas). „Anasio vaikai“ gerokai linksmesnė už „Amerikos dievus“. Krizenau ir krizenau. Bent jau iki knygos vidurio, mat tada kažkaip radėjo rašytojas labai skubėti ir daugiau dėmesio skirti veiksmui, o ne linksmumėlei.
Pagrindinis herojus – nevykėlis Storulis Čarlis, kuris visai nėra storas, bet turi tėvą, kurio gėdijasi. Padėties vėliau nepataiso ir naujas faktas: tėvas yra dievas. Ale gi toks dievas, kurio visi kiti dievai nekenčia. Nieko gero. O čia dar pasirodo brolis, kuris viską sugadina. Ir prasideda nutikimai.
Žinot, o man labai patiko skyrių pavadinimai. Tokių jau retai pasitaiko. Antai tokie kaip „Ketvirtas skyrius. Kuriame vakaras pasibaigia vynu, moterimis ir dainomis“ arba „Vienuoliktas skyrius. Kuriame Rouzė išmoksta sakyti nepažįstamiesiems „ne“, o Storulis Čarlis įsigyja žaliąja citriną„.

Oficialiai: Šis pasakojimas prasideda paprastai. Storulis Čarlis Nansis – drovus finansininkas, nykias dieneles stumiantis eilinėje Londono kontoroje. Jam gerai sekasi su skaičiais, bet prastai su merginomis. Aplinkiniai jo nepastebi, o viršininkas negailestingai išnaudoja. Nieko ypatingo? Palaukit, viskas tik prasideda. Vieną vakarą karaokės scenoje dainuodamas miršta Storulio Čarlio tėvas, senasis Nansis… ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.
Storulis Čarlis nustemba ne mažiau už skaitytojus, sužinojęs, kad jo tėvas – ne šiaip sau tėvas. Jis – voras Anansis, archetipinė Karibų dievybė, maištinga dvasia, jaukianti socialinę santvarką, kurianti gėrybes tiesiog iš giedro dangaus ir negailestingai erzinanti priešus. 
Pagaliau Storulio Čarlio gyvenimas tampa kur kas įdomesnis… ir kur kas pavojingesnis: prie jo namo durų išdygsta niekada nematytas brolis – šaunus, šmaikštus, žavus, kaip tik toks, koks visada svajojo būti Storulis Čarlis. Kartu su brolio pasirodymu ima megztis keistas ir paslaptingas, juokingas ir įpainiojantis pasakojimo voratinklis. 

Puslapių skaičius: 384
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 11 09

313(97) Neil Gaiman „Amerikos dievai“

313(97) Neil Gaiman „Amerikos dievai“

Neil Gaiman „Amerikos dievai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Ilga ir nenuobodi. Toks yra trumpas knygos apibūdinimas. Daug gerų minčių ir mano taip vadinamos kiek murakamiškos fantazijos. Kai viskas vyksta taip kaip turi vykti, o tau net nekyla klausimų jokių. Apie ką knyga? Apie egoizmą. Paviršutiniškai tai viskas taip: įvairiais laikotarpiais ir visokiausiais būdais į Ameriką plūdo žmonės. Visi jie savo mintyse atsivežė ir savo dievus. Kas skandinaviškus, kas indiškus, kas afrikietiškus. Gyveno sau dievai, bet pradėjo baisiai rūpintis, kad žmonių galvose atsirado naujieji: narkotikai, televizija, internetas. Na ir sumanė kariauti. Viskas lyg ir taip. Bet gi net vaikai žino, kad iš pažiūros paprastame siužete būna prislapstyta vinukų. Neįsidurkite.

Oficialiai: Šešėlis nusikalto. Todėl sėdi kalėjime ir laukia, kada gi jį išleis laisvėn. Jis tenori ramiai nugyventi likusį amželį su žmona. Tačiau likimo užgaida Šešėliui lėmė vykti ypatingon kelionėn, kurioje jis sužinos, kad Amerikoje rado prieglobstį senovės dievai, atsivežti čia pirmųjų ir vėlesniųjų emigrantų, kad čia, Amerikoje, arabų džinas vairuoja taksi automobilį, egiptiečių mirties dievas vadovauja laidojimo biurui, o Sabos karalienė tėra tik eilinė šliundrelė, šlifuojanti Saulėlydžio bulvarą Holivude.
Tačiau tai tik pradžia, nes naujieji Amerikos dievai – Internetas, Birža, Ti Vi, Narkotikas ir kiti – sumanė išnaikinti senuosius dievus. Mirtina pjūtis prasideda, o Šešėlis joje – svarbiausia figūra.

Puslapių skaičius: 416
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2011 09 19