Pagal
Žyma: Ransom Riggs

883-884(53-54) Ransom Riggs „Kiaurymių miestas“ ir „Sielų Biblioteka“

883-884(53-54) Ransom Riggs „Kiaurymių miestas“ ir „Sielų Biblioteka“

Ransom Riggs „Kiaurymių miestas“ ir „Sielų Biblioteka“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pirma knyga mane sužavėjo. Ne taip, kad gyventi negalėčiau, bet labai norėjau pratęsti skaitymą, todėl labai apsidžiaugiau bibliotekoje radusi tęsinius. Visai neapsidžiaugiau pabandžiusi juos parsinešti namo. Tiesą sakant pirmojo (su perleistu viršeliu) dalis buvo gerokai lengvesnė. Ir kam reikia iš knygų daryti akmenis? Beje, jau aną kartą minėjau, kad viduje rasime nuotraukų, kurios, kaip autorius teigia yra autentiškos, pirktos visokiuose aukcionuose ir sendaikčių turguose. Ir prie jų pritempti kai kurie veikėjai bei scenos. Na, turėtų sukurti šiek tiek autentiškumo, bet man pasirodė tik bereikalingas knygos užbranginimas. Kita vertus, sąžiningumo dėlei, juk mano amžius jau nėra tikslinė auditorija, tad gal vaikams ir įdomu.

Na, o kalbant apie turinį, tai tiesa, tiesa, žmonės mane įspėjo, bet antroji dalis pasirodė nuobodi. Ėjo sau visi ypatingi vaikai gelbėti mokytojos ir tiek. Buvo ten nuotykių, buvo susitikimų, bet niekas per daug neintrigavo ir trūko varikliuko, kuris skatintų skaityti dar skyrelį ir dar.

Na, o trečia dalis jau smarkiai pasitaisė. Atsirado ir šiek tiek netikėtumo, intrigos, dar vienas, įdomus ypatingųjų padugnių pasaulis. Geriečiai virto blogiečiais, o blogiečiai geriečiais ir vėl iš naujo. Skaičiau iki vėlios nakties, kol baigiau. Tai reziumuodama galiu pasakyti, kad bendrai visa istorija tikrai įdomi ir rekomenduoju visiems Hario Poterio, „Tunelių“ ir panašių knygų gerbėjams. Tačiau visgi ištęstoka, vietomis pritempta, trūko stipresnio pagrindinio veikėjo charakterio atskleidimo ir efektyvesnės  pabaigos. Tačiau, nesigailiu skaičiusi.

OficialiaiNepaprasta kelionė, prasidėjusi panelės Peregrinės „Ypatingų vaikų namuose“, tęsiasi Džeikobui Portmanui vykstant į Londoną, į ypatingųjų pasaulio sostinę. Ten jie tikisi gauti pagalbos savo mylimai direktorei panelei Peregrinei. Tačiau karo nusiaubtame mieste sulig kiekvienu žingsniu tyko šiurpios staigmenos. Ir, prieš užtikrindamas saugumą ypatingiesiems vaikams, Džeikobas pirmiausia turi apsispręsti dėl savo meilės Emai Blum.
Ypatingieji žavi savo asmeninėmis savybėmis, kerinčiais gebėjimais: vienas nematomas, kitas spėja ateitį, trečia moka skraidyti, dar viena – nepaprasta galiūnė… Šaiposi vienas iš kito galių ir silpnybių, ir taip vystosi pasakojimas, atsiskleidžia charakteriai. O labiausiai knyga žavi savitomis senovinėmis nuotraukomis, kurių R. Riggsas prasimanė sendaikčių turguose bei archyvuose. Keistos ir šiurpios nuotraukos puikiai iliustruoja charakterius ir veiksmo vietą, paryškindamos kraupią pasakojimo atmosferą.

Džeikobo laukia nelengva užduotis. Norėdamas išgelbėti savo ypatinguosius draugus, uždarytus stipriai saugomoje tvirtovėje, jis turės keliauti į patį vargingiausią Viktorijos laikų Anglijos lūšnyną. Kelionėje jam padės atrasta nauja didžiulė galia ir bendražygiai – Ema Blum, mergina, mokanti savo rankose įžiebti ugnį, ir Edisonas Makhenris, šuo, galintis užuosti pradingusius vaikus.

Žymos sau: KPS: 400+480 Kb 2017 08 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

880(50) Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“

880(50) Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“

Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga tiek man maišėsi visur po akimis, kad teko tiesiog imti ir perskaityti. Labiausiai ji man priminė ciklą „Tuneliai“. Jei skaitėte, patiko, tai ir ši turėtų įtikti.

Istorija apie paauglį, kuris vienoje Velso saloje nori aplankyti vaikų namus, kuriuose karo metu slėpėsi jo senelis. Čia prasideda visokie stebuklai, laiko kilpos, sutinkami ypatingomis galiomis apdovanoti žmonės ir t.t. Kaip ir priklauso, kad istorija būtų įdomi, būtinai turi veikti gėris ir blogis. O blogis čia yra padarai, kurie nori išnaikinti ypatinguosius. Na ir dar išmokti valdyti laiką ir tapti nemirtingais. Smulkmena. Tačiau faktas, kad ramus negali būti niekas :D.

Tai vat, kaip ir visos pirmos dalys, ši įveda mus į naują, autoriaus sukurtą pasaulį ir nujaučiu, kad tikrosios įdomybės bus vėliau. Knygos cinkelis – autentiškos nuotraukos, kurias rašytojas supirko sendaikčių turguose ir iki jų pritepė savo veikėjus. Nepasakyčiau, kad man tos iliustracijos labai reikalingos. O ir aš skaičiau knygą perleistą su filmo viršeliu (nekenčiu, kai taip daroma), bet atradau, kad ji žymei lengvesnė už senesnį leidimą. Anas gi išspausdintas ant žurnalinio storo popieriaus. Sunku ir nepatogu. Ir kam gadint knygas…

Skaitau jau antrą dalį, tad tai rodiklis, kad knyga patiko, nors pirmoje knygoje nieko labai įdomaus apart pažinčių nevyko.

OficialiaiŠešiolikametis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus. Bet Džeikobas užaugo, senelio pasakojimai jam jau atrodė tik pramanai, kuriais net gėdijosi tikėjęs, o keistos senos nuotraukos – tik klastotės.
Tačiau atėjo diena, kai akimoju viskas pasikeitė. Paskutiniai senelio žodžiai, miške šmėkštelėjusi pamėklė, Džeikobą pasiekęs paslaptingas senelio paliktas laiškas – keistenybių pernelyg daug, kad galėtum numoti ranka.
Ir Džeikobas išsiruošia į kelionę – į mažytę salelę prie Velso krantų. Kadaise ten veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai – juose ir užaugo jo senelis.
Ir jeigu Džeikobui kur nors lemta atskleisti senelio paslaptis – tai tik ten...

Žymos sau: KPS: 408 Kb 2017 07 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook