Pagal
Žyma: Simon Beckett

610(30) Simon Beckett „Kapo šauksmas“

610(30) Simon Beckett „Kapo šauksmas“

Simon Beckett „Kapo šauksmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pirma ir ketvirta knygos, sakyčiau, prasčiausios. Pirma jau pasimiršo, o ketvirtą baigiau vakar. Pagrindinis veikėjas – gydytojas, teismo medicinos ekspertas Deividas Hanteris, tikrai nėra toks vyras, kuris man patinka. Silpnas, mėgstantis paverkšlenti ir vos tik randa proga, visada užsiima savipisa. Aha, taip daro daugumos detektyvų veikėjai. Sutinku, tačiau šie kažkaip sugeba stilingai inkšti bei bambėtis, ar kapstytis po savo vidų.

Visps Simon Becketto knygos nuspėjamos. Pirmoje, pamenu, žudiką atspėjau greitai. Antroje taip pat turėjau savo įtarimų, trečioji gal kiek labiau intrigavo, o štai ketvirtoji tokia lyg ant delno. Vienas po kito sufleriai, net neužmaskuoti. Galvojau gal pabaigoje mane kaip nors apgaus? Na jei apgaulė yra tai, kad vienas žmogus kažką žinojo, bet niekam nesakė – tai tada taip, apgavo, bet kad aš ir pati žinojau, tai ką tas veikėjas slėpė, na išskyrus detales :)

OficialiaiGrįžtame į praeitį, kai teismo medicinos ekspertas Deividas Hanteris dar džiaugėsi laimingu gyvenimu su savo šeima. Trys merginos dingsta be žinios. Bute žiauriai nužudoma ketvirtoji – nebylė – mergina. Krauju pasruvęs nusikaltėlis kvatodamas pasprunka. Jis – ne bet kas, o Džonatanas Monkas, žagintojas ir žudikas maniakas, sėjantis siaubą visame Dartmure. Sulaikytas jis atsisako nurodyti, kur užkasė kūnus. Deivido Hanterio pastangos taip pat lieka bevaisės. Atrodo, viskas taip ir nugrims į užmarštį. Tačiau po aštuonerių metų viskas netikėtai prasideda iš naujo, tik kur kas siaubingiau: Monkui pavyksta pasprukti iš kalėjimo, ir visus apima neaprašoma panika. Nužudytų merginų lavonai ima byloti iš po žemės, Deividas Hanteris pabando sustabdyti žudiką, bet pasirodo, kad rūke paskendusiame Dartmure žiaurusis Monkas jaučiasi tarsi žuvis vandeny…

Puslapių skaičius: 375
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 03 09

581(1) Simon Beckett „Mirusiųjų šnabždesiai“

581(1) Simon Beckett „Mirusiųjų šnabždesiai“

Simon Beckett „Mirusiųjų šnabždesiai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Niekad nežinau, kaip vertinti serijines knygas. Kaip visą seriją? Atskirą knygą? Serija labai gera ir verta trejeto. Knyga gera ir verta trejeto. Bet blogesnė už ankstesnę knygą irgi įvertintą trejetu. Tai kaip čia? Ir viskas tik dėl to, kad anoje veiksmas vyko uždaroje saloje = įdomu, o šioje gi JAV su visa savo milijono tarnybų biurokratija = neįdomu.

Ir dar anoje Deividas toks pasitikintis, o šioje pats nežino ko nori. Alpt pradeda muskusą užuodęs. Na žodžiu ne taip puiku. Ir visgi – trys. Įtraukė, nepaleido, geras detektyvas.

Nežinau ką skaityt toliau.

Oficialiai: Iš tiesų Deividas Hanteris tenorėjo truputėlio ramybės. Todėl kai buvęs dėstytojas Tomas Libermanas jį pakvietė į JAV, Tenesio valstijoje įsikūrusį garsųjį Lavonų ūkį, jis noriai išvyko, tikėdamasis atitrūkti nuo kasdienių problemų ir daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjmui. Tačiau tučtuojau paaiškėja, kad kūnų irimą tiriančiame institute jo laukia kankinanti užduotis: Libermanas prašo pagalbos, tiriant stipriai suirusį nužudymo aukos kūną. Ir čia prasideda problemos: mirties priežastis neaiški, mirties laiko neįmanoma nustatyti, ant lavono odos randami keisti pirštų atspaudai… Neįmanoma identifikuoti net ir nužudytojo asmenybės. Nei lavonas, nei nusikaltimo vieta neatrodo taip, kaip turėtų. Tarsi tik to ir betrūktų – atsiranda ir daugiau aukų. Libermanas ir Hanteris ima suprasti, kad žudikas su jais žaidžia, siekdamas tik jam vienam težinomo tikslo. Tačiau jie net neįtaria, kad patys atsidūrė mirtiname pavojuje…

Knygos puslapių skaičius: 368
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 11 03

580(104) Simon Beckett „Įrašyta kauluose“

580(104) Simon Beckett „Įrašyta kauluose“

Simon Beckett „Įrašyta kauluose“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaitymo metus reikia pabaigti gera knyga. Tai taip ir darau. Geras, toks tikras detektyvas. Pirmoji Deivido istorijų dalis man didelio įspūdžio nepaliko. Gera, bet nuspėjama. Gera, bet lėtoka. Ši buvo greitesnė. Bet nuspėjama taip pat. Vienintelis vienijantis dalykas, kad abiejuose knygose nusikaltimus kaltieji pasidalina, todėl nuspėji tik pusę. Pirmas mano įtarimas pasitvirtino pačiame gale.

Bet ši knyga buvo tokia uh, super! Gal dėl atmosferos? Viskas vyksta nedidukėje saloje, kur dėl audros neveikia komunikacijos, negalima nei išvažiuoti, nei atvažiuoti, nei prisišaukti pagalbos. Mėgstu tokias.

Tai va. Ar laukiat mano metų apžvalgos? Dzin jums, aišku nelaukiat, bet aš vistiek parašysiu. Gi penktieji šiukšlynėlio metai šiandien baigiasi.

Oficialiai: Teismo medikas Deividas Hanteris jau buvo netoli namų, kai jį sustabdė telefono skambutis. Runoje, vienoje iš Hebridų salų toli Atlanto vandenyne, rastas lavonas. Atvykęs į audrų purtomą salą, teismo medikas susiduria su sunkiu nusikaltimu. Beveik visiškai suanglėjęs lavonas rastas senoje lūšnelėje; vietos policijos pajėgos linksta tai laikyti nelaimingu atsitikimu, tačiau Deividas tuo netiki. Tirdamas gaisravietę, jis padaro išvadą, kad auka buvo nužudyta. Padėtis tampa dar grėsmingesnė, kai audra atskiria salą nuo išorinio pasaulio, pastiprinimas neatvyksta, o velniška ugnis įsiplieskia vėl. Tai reiškia tik viena: žudikas tyko saloje ir teismo medikas privalo jį rasti, kol dar ne per vėlu.„Įrašyta kauluose” – pašėlusios įtampos kupinas detektyvas, sudarytas iš klasikinių komponentų: apibrėžtas galimų įtariamųjų ratas, visus be perstojo įtarinėjantys salos gyventojai ir daugybė versijų, todėl autoriui pavyksta klastingai vedžioti skaitytoją už nosies. Įtampa auga sulig kiekvienu puslapiu, žiaurumas neslūgsta, knyga kupina nejaukių paslapčių, kurios apgaubia tyrėją tarsi kokonas.

Knygos puslapių skaičius: 376
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 30

501(25) Simon Beckett „Mirties chemija“

501(25) Simon Beckett „Mirties chemija“

Simon Beckett „Mirties chemija“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Pagaliau susipažinau su Beckettu. Sakau, kad pagaliau, todėl, kad knyginių tinklaraštininkų bendruomenė šurmuliuoja ir kartoja, koks gi jis geras, koks geras. O aš detektyvus mėgstu ir va… neskaičiau. Padėtį ištaisiau, patiko, dedu greta Gerritsen, abudu gi mėgsta smulkiai aprašinėti visokias šlikštybes. Gerai, kad skaitydama aš taip jautriai nereaguoju, kaip matydama, pvz., filme. Lervos ir pūvantys kūnai – yra ko reaguoti. Matot ant viršelio musę? Jų čia bus daug.

Keista, bet blogietį atspėjau labai greitai. Jei tiksliai, tai kažkur 120psl. Labai labai retai būnu įsitikinusi 100 proc. Dažniausiai, būna taip, kad nors pabaigoje ir nenustembu, bet to žmogaus neįtarinėjau. Gal sąmoningai nesistengiu atspėti, kas nesusigadinčiau skaitymo malonumo. Šioje knygoje tiesiog smogė: bus šitas. Ir toliau skaitydama jau ieškojau patvirtinimų. Pabaiga dvilypė, negaliu išduoti, kad nuspėjau nevisiškai tiksliai. Dažnai tokių knygų pabaigoje būna vieta, kur pagrindinis „gerietis“ susigrumia (vienaip ar kitaip) su žudiku. Tai va šioje vietoje jau buvau pamaniusi, kad klydau, bet ir vėl viskas apsivertė aukštyn kojomis ir… na 120-tame puslapyje atėjęs nušvitimas pasiteisino. Beje, nebėkite atsivertinėti to 120 psl. Nieko ten tokio nėra. :)  Žudiko vardo nerasite.

Norėsiu skaityti ir kitas Becketto knygas, nes autorius turi kažką tokio savito. Gal tai, kad knyga parašyta pirmu asmeniu? Šiaip mane kankina smalsumas, kodėl šiuolaikiniuose detektyvuose pagrindiniai veikėjai būtinai kankinasi ko nors netekę. Tai šeimos, tai žmonos, tai vaikų, tai mylimoji pabėgo. Visoje toje trilerių eilėje trūksta kažkokio Chandler’iško linksmo veikėjo, kuris retai kankinasi ir paprastai yra geros nuotaikos, jei tik nekankina pagirios.

Oficialiai: Deividas Hanteris buvo žymiausias teismo medikas visoje Anglijoje. Tačiau po žmonos ir dukters žūties jis palieka Londoną ir persikrausto į mažą kaimelį kaip paprastas gydytojas. Niekas iš kaimiečių nežino jo praeities. Po trejų ramaus gyvenimo metų du berniukai randa vietinės rašytojos lavoną su į nugarą įsmeigtais gulbės sparnais. Kaip medikas, Hanteris privalo apžiūrėti negyvėlę – o tuo metu pradingsta antra kaimelio gyventoja. Įtarimas krinta ant gydytojo, nes jis visiems tebeatrodo svetimas… „Mirties chemija“ – įtampos kupinas detektyvas, sudarytas iš klasikinių komponentų: apibrėžtas galimų įtariamųjų ratas, visus be perstojo įtarinėjantys kaimo gyventojai ir daugybė versijų, kurias pasitelkęs autorius gudriai vedžioja skaitytoją už nosies. Įtampa auga sulig kiekvienu puslapiu, kaime isterija apima vis daugiau žmonių, nes vieną žiaurią ir keistą žmogžudystę veja kitos. 

Puslapių skaičius: 373
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 12 14

[table id=13 /]

1Kainos surinktos 2012 12 15
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.