Pagal
Žyma: Witold Gombrowicz

364(37) Witold Gombrowicz „Apsėstieji“

364(37) Witold Gombrowicz „Apsėstieji“

Witold Gombrowicz „Apsėstieji“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Poną Witoldą aš ir taip jau mėgau. Skaičiau visas lietuviškai išleistas knygas (išskyrus dienoraščius, bet aš ir kitų blogus retai skaitau, tai ką jau čia). Bet „Apsėstieji“ nepanaši į jokią kitą. Ji apsėdanti! Jei lyg šiol jo knygas skaičiau ramiai, nekibdavau taip jau rimtai, tai šita tikrai apsėdo. Norėjosi skaityti ir skaityti, daugiau ir daugiau. Ir pagaliau gi sužinoti kuo gi pasibaigs visa ta istorija.
Neįtikėtina įtaiga! O juk pasakojimas būtų paprastas, įkandamas daugelio rašytojų plunksnai ir nelabai vertas dėmesio. Bet o kokia nuotaika! Kokie jausmai! Knyga rimtai pretenduoja į metų geriausias :). Esu sužavėta. Kiti manau taip pat, nes dar neteko neigiamo atsiliepimo matyti.

Oficialiai: Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį, ir į tą pilį vis nesėkmingai siekiantis prasmukti profesorius, mat jam maga įsitikinti, ar joje tikrai sukaupti meno lobiai, ir nesukalbamas, nieko vidun neįleidžiantis kunigaikščio sekretorius, ir profesoriaus į pagalbą pasikviestas teniso treneris, kuris įsimylėjęs dvarininkaitę, tačiau ši susižadėjusi su kunigaikščio sekretoriumi, ir nuolat tvyranti paslapties atmosfera bei nepaliaujančios veikti antgamtinės jėgos, o galiausiai – visą šį mazgą išnarpliojantis aiškiaregys.
Apsėstuosius, prisidengęs Zbigniewo Niewieskio slapyvardžiu, autorius pirmąkart paskelbė ištraukomis 1939 m. populiariojoje to meto Lenkijos periodinėje spaudoje. Šios publikacijos sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio ir susižavėjimo. Ši Gombrowicziaus knyga visiškai kitokia nei ankstesniosios, su kuriomis jau susipažinęs lietuvių skaitytojas.

Puslapių skaičius: 384
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 03 01

209(100) Witold Gombrowicz „Kosmosas“

209(100) Witold Gombrowicz „Kosmosas“

Witold Gombrowicz „Kosmosas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Šimtąją knyga šiais metais (o iki mano atskaitos metų galo dar liko 2 mėnesiai) nusipelnė tapti „Kosmosas“. Kokia tai knyga? Tikras kosmosas ir ne kitaip. Skaičiau labai ilgai, su labai trumpais prisėdimais. Vienu ypu nebūčiau įveikusi. Sunkiai skaitoma, verčianti lėtai virškinti sakinius. Minčių srautas, vingriai, vaizdiniai. Gera knyga, sunki knyga. Tačiau pastebėjau, kad skaitant jau berods ketvirtą Gombrovičiaus knygą, manęs jau „nebeveža“ taip. Lyg ir kartojasi, lyg ir jau aišku kam ir kodėl čia taip rašo. Lyg ir nuobodu darosi. Jei kas nori pažindintis su šiuo rašytoju tai rekomenduoju „Pornografiją“ ir „Transatlantą“. „Kosmosą“ palikit tam atvejui jei maža pasirodys.

Oficialiai: „Apie KOSMOSĄ: iš begalybės aplink mane vykstančių reiškinių paimu vieną… Pavyzdžiui, pamatau ant stalo stovinčią peleninę (kiti dauktai ant stalo nueina į nebūtį).
Jei galiu pagrįsti, kodėl pamačiau būtent peleninę („noriu nuo cigaretės nukrėsti pelenus“) tuomet viskas gerai. Jei peleninę pamačiau atsitiktinai, be jokio tikslo, ir daugiau prie to negrįžtu, irgi viskas gerai. Bet jeigu, pamatęs tą bereikšmį reiškinį, grįši prie jo dar kartą… Bėda! Kodėl ją vėl pamatei, jeigu ji bereikšmė? Aha, vadinasi, ji tau ką nors reiškia, jeigu grįžai mintimis?.. Štai taip, kadangi prie to reiškinio stabtelėjai sekundę ilgiau negu reikia, daiktas atkreipia į save dėmesį, tampa išskirtinis… Ne ne (giniesi), tai paprasčiausia peleninė. Paprasčiausia? Tai kodėl giniesi, jeigu paprasčiausia? Štai taip reiškinys tampa manija.
Ar tikrovės esmė maniakiška?“ Witold Gombrowicz DIENORAŠTIS III (1961-1969)

Puslapių skaičius: 174
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 08 27

176(67) Witold Gombrowicz „Transatlantas“

176(67) Witold Gombrowicz „Transatlantas“

Witold Gombrowicz „Transatlantas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Kai šitas genijus rašo, kitiems tik patylėt. Tiems, kas W.G. kūrinių nesupranta – jo paties citata: „Jeigu pamenate, aš visada buvau „sunkus“ autorius ir suvokiamas tik labiau išsilavinusių žmonių. Dėl šios priežasties pastaruoju metu savo knygoms rašau pratarmes, kurios neturintiems itin gero išsilavinimo padeda suvokti mano kūrybą – ir šis būdas man atrodo esąs be galo praktiškas.“ Taip vat. Daugiau skaityt. Mažiau kalbėt.

Oficialiai: Literatūros tradicijas laužantis, groteskiškas Gombrowicziaus romanas „Transatlantas“ (1953) griauna tautinius mitus, visuomenės stereotipus ir atskleidžia žmogiškąją tikrovę, kur „paskutinė instancija yra žmogus, o ne kokia nors absoliuti vertybė.

Puslapių skaičius: 172
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 30

163(54) Witold Gombrowicz „Ferdydurkė“

163(54) Witold Gombrowicz „Ferdydurkė“

Witold Gombrowicz „Ferdydurkė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: šitą knygą reikia tik skaityt… Nėra ką kalbėt. Nemokėčiau kalbėt. Nenupasakojamas rašytojas.

Oficialiai: Pirmasis jo romanas „Ferdydurkė“ (1937), – groteskiškas, ironiškas šiuolaikinės visuomenės paveikslas, sukrėtęs skaitytojus, – sulaukė milžiniškos šlovės. Tai ironiškas pasakojimas apie vaiku virtusį trisdešimtmetį vyrą, ieškantį savo tapatybės ir besistengiantį perprasti sustabarėjusias socialines, kultūrines ir politines visuomenės normas.


Puslapių skaičius: 289
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 03 31

119(10) Witold Gombrowicz „Pornografija“

119(10) Witold Gombrowicz „Pornografija“

pornoWitold Gombrowicz „Pornografija“

Puslapių skaičius: 222
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Ar „Pornografija“ yra mėginimas prikelti lenkiškąjį erotizmą? „Pornografija“ – provincialaus romano forma parašytas kūrinys, kuriame keliamos itin sudėtingos būties problemos. Jame persipina sarkazmas, ironija ir humoras. Tai paskutinis skaunčios sielos šūksnis.

Aš sakau: šita knyga net kelis kartus sudomino PinkCity. Tad radusi pačioje apatiniausioje bibliotekos lentynos apačioje (prisipažinsiu -bibliotekoje ieškau knygų, kaip grybų, bet šios dairiausi tikslingai) – čiupau. Labai sunku nupasakot kokia tai knyga. Įsivaizduokit, kad pūsti balioną neapsakomai jaudina. Čia taip pat. Pučia, kai jau atrodo tuoj tuoj sprogs, išleidžia šiek tiek oro. Leidžia pabūti subliuškusiam. Vėl pūsteli, ir dar. Perskaičiau per kelias valandas. Knyga nestora, šriftas didelis, personažai neerzinatys. Lieka tik jausti.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 12  09