Pagal
Žyma: Ypatingų vaikų namai

880(50) Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“

880(50) Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“

Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga tiek man maišėsi visur po akimis, kad teko tiesiog imti ir perskaityti. Labiausiai ji man priminė ciklą „Tuneliai“. Jei skaitėte, patiko, tai ir ši turėtų įtikti.

Istorija apie paauglį, kuris vienoje Velso saloje nori aplankyti vaikų namus, kuriuose karo metu slėpėsi jo senelis. Čia prasideda visokie stebuklai, laiko kilpos, sutinkami ypatingomis galiomis apdovanoti žmonės ir t.t. Kaip ir priklauso, kad istorija būtų įdomi, būtinai turi veikti gėris ir blogis. O blogis čia yra padarai, kurie nori išnaikinti ypatinguosius. Na ir dar išmokti valdyti laiką ir tapti nemirtingais. Smulkmena. Tačiau faktas, kad ramus negali būti niekas :D.

Tai vat, kaip ir visos pirmos dalys, ši įveda mus į naują, autoriaus sukurtą pasaulį ir nujaučiu, kad tikrosios įdomybės bus vėliau. Knygos cinkelis – autentiškos nuotraukos, kurias rašytojas supirko sendaikčių turguose ir iki jų pritepė savo veikėjus. Nepasakyčiau, kad man tos iliustracijos labai reikalingos. O ir aš skaičiau knygą perleistą su filmo viršeliu (nekenčiu, kai taip daroma), bet atradau, kad ji žymei lengvesnė už senesnį leidimą. Anas gi išspausdintas ant žurnalinio storo popieriaus. Sunku ir nepatogu. Ir kam gadint knygas…

Skaitau jau antrą dalį, tad tai rodiklis, kad knyga patiko, nors pirmoje knygoje nieko labai įdomaus apart pažinčių nevyko.

OficialiaiŠešiolikametis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus. Bet Džeikobas užaugo, senelio pasakojimai jam jau atrodė tik pramanai, kuriais net gėdijosi tikėjęs, o keistos senos nuotraukos – tik klastotės.
Tačiau atėjo diena, kai akimoju viskas pasikeitė. Paskutiniai senelio žodžiai, miške šmėkštelėjusi pamėklė, Džeikobą pasiekęs paslaptingas senelio paliktas laiškas – keistenybių pernelyg daug, kad galėtum numoti ranka.
Ir Džeikobas išsiruošia į kelionę – į mažytę salelę prie Velso krantų. Kadaise ten veikė panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai – juose ir užaugo jo senelis.
Ir jeigu Džeikobui kur nors lemta atskleisti senelio paslaptis – tai tik ten...

Žymos sau: KPS: 408 Kb 2017 07 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook